Atos 2
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Na, to id inguma ron iddos allow to Pentecostes, id lolivuung diyot sokkad no baoy iddos langun tod pompomakoy.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Woy tigkow ron duwon dahing pomon diyot datas to langit no iling to monokkaan kaamag nod gohonugguu, woy dos dohingon tadda, nokoso-ob diyot daom to baoy nid lolivuungan dan.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Nokokita ran to immat dila no mgo loglog to apuy no id mo-uraa woy id latun idda riyot uu to ipat sokkad kandan.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Langun dan, no-iroomman to Uhis no Ispiritu woy id tigkanoy no posid-ooseng to nokod-osso-osson kinohiyan no waa ran nopohinonawwi, su idda man so Uhis no Ispiritu kos id boggoy kandan to kogahan. Diyot allow to Pentecostes, no-iroomman to Uhis no Ispiritu iddos od pompomakoy woy posid-ooseng dan to mgo kinohiyan no waa ran nopohinonawwi Pinuungan 2:1-4|src=" CNT5881.tif " size="span" ref="Pinuungan 2:4"
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Na iddon timpu, duwon mgo Judio no mid oubpa riyot Jerusalem no duwon allak to Monama. Id pomon sikandan diyot nokod-osso-osson ingod.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 To norinog dan iddos dohingon, id pondupak dan diyon tod pompomakoy. Woy oraroy ran no nongotaong su iddos ipat sokkad kandan, nokorinog no iddos od pompomakoy, noko-ooseng moho taddot ipat sokkad no kinohiyan dan.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Purisu oraroy ran no nosoobbuwan woy id pon-ikahi ran to, “Mambo moho tod poko-ooseng don to nokod-osso-osson kinohiyan inin mgo minuvu no toho Galilea man nanoy sikandan?
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Mambo ayu tod poko-ooseng don sikandan taddot ipat sokkad no kinohiyan to lugaa nid pomonnan ta?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Oyya su duwon duma ta ka-ay no toho Partia, toho Media, toho Elam, toho Mesopotamia, toho Judea, toho Capadocia, toho Ponto woy pomon diyot Asia.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Woy duwon mandad toho Frigia, toho Pamfilia, toho Ehipto woy duwon id pomon diyot mgo lugaa no sakup to Libya no moranit bonuwa to Cirene woy duwon pe-en id pomon diyot Roma no mgo Judio woy konna mgo Judio no nongopiyod tod pomokayon to mgo Judio.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Woy duwon pe-en mandad id pomon diyot Creta woy riyot Arabia. Ahad waa nokod-iling kos keton mgo kinohiyan, piru noovottan ta rad man iddos langun no id ikahi ran moka-atag to mgo mokososoobbun pinuungan to Monama.”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Na pomon to nosoobbuwan woy notaong dan, id po-inturoy ran no mid ungketen to, “Ondan ayu kos kohulugan ka-ay?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Piru duwon duma no id yangyang dan iddos od pompomakoy, kahi ran to, “Nongohubug da ikon mgo minuvu!”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Piru si Pedro, mid lohinat duma taddot dumon sopuu-sokkad no apostoles diyot isowwan to mo-uraan minuvu woy id ooseng sikandin to monokkaa no mid ungketen to, “Sikiyu no duma roy no mgo Judio woy langun no mid oubpa ka-ay't Jerusalem, ooyyari row tod pominog inis od ikohiyon ku koniyu.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Id popoomdom kow no od pongkohubug inis mgo duma ku, piru waa moho minuvu nod kohubug to alas nuwebe poron to sollom!
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Inin notomanan, ini en iddos id poposaddoo dangan to Monama ki propeta Joel no mid ungketen to,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 ‘Init morin allow, id busbus ku riyot langun no minuvu iddos koddin Ispiritu.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Iddon mgo allow, ahad pa iddos mgo uripon ku no mama woy ba-ay, id boggoy ku kandan iddos koddin Ispiritu amoy'd pokoponudtuu ran to koddin kahi.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Woy duwon id pokita ku no mgo mokososoobbu riyot datas to langit woy ka-ay to ampow't ingod, oyya su duwon od kokita no longossa woy apuy woy mokoppaan obboo.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Od mosukirom kos allow woy dos buwan, od moollutu iling to longossa. Na idda pa, od inguma iddos moka-arat-arat no allow to kodhukum tod Longaggon.
20 Veya matan boro nagugum
21 Iddos ahad ondoy nod nganoy tod Longaggon, od kotobbus.’ ”
21 Orot yait
22 Na mid ikahi pe-en si Pedro to, “Sikiyu no mgo duma ku no toho Israel, pominogga row inis od osengon ku koniyu. Si Disas no toho Nazaret, id popiyod to Monama rinit keta, woy id posivonnalan din ini to mgo mokososoobbun pinuungan ni Disas. Nokosaddoo kowd ka-ay su id puungan me-en ini ka-ay't koniyu.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Ini si Disas, id boggoy row riyot bollad to mgo mosaasaan minuvu amoy'd po-imotayan ukit to kodpakpak diyon to krus. Na langun ka-ay, nopuungan don, su id ikuu ini to puhawang to Monama woy tapoy rin don nosorolli.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Piru id badnow si Disas to Monama woy id polegguang sikandin pomon diyot kotuusan to kopotayan, oyyos konnod kopakoy nod kotalu sikandin to kopotayan.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Poomdomma row iddos id ikahi dangan ni Harin David moka-atag kandin no mid ungketen to,
25 David nati orot isan eo,
26 Ini en kos unayan no dakkoo kos kahaan ku, woy od kanta kos pusung ku to koddoong diyot Monama.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Oyyos nosorollan ku en no konna a nikkow od podtohonon diyot lovongngan.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Id pokita ru koddi iddos daan nod po-undiyon to umuun waad tomanon.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Na ponayun mid ikahi si Pedro to, “Mgo suwod, id paabbotlabbot ku koniyu no si Harin David no keton kovuyyahan, waa sikandin id ooseng ka-ay moka-atag to ko-ugolingun din, su nosorollan ta no id patoy woy id lobbong sikandin. Woy dos lobbong din, duwon poron taman ko-ungkay.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Pomon to si David sokkad man no propeta, tapoy rin don nosorolli iddos tandu to Monama no od pohoriyon iddos sokkad taddot koubbaran din.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Nosorollan din don tapoy iddos kodbadnow taddot Mesiyas, de-en mid ikahi si David to,
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Id badnow to Monama si Disas woy sikami langun, od pokoposivonnaa, oyya su nokita roy ron en moho no no-uyag sikandin.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Na id batun si Disas to Monama, woy id posivontuhan ukit to kodpo-unsad diyon lomig to kowanan din. Woy notanggap din iddos Uhis no Ispiritu nid tandu to Amoy rin. Iddos mokososoobbun nokita woy norinog dow ko-ungkay, ini en kos pinuungan to Uhis no Ispiritu no id boggoy ni Disas woy id popiyod din ka-ay't konami.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Nosorollan ta no iddos id oseng ni David, konna en moka-atag kandin, su konna man si David kos novatun diyot datas to langit, ko konna, si Disas en. Oyyos duwon id sulat ni David no mid ungketen to,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 taman tid po-iraom kud to kikow'n kodponguu iddos od pongkuntra kikow.’
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 De-en sikiyu langun no koubbaran ni Israel, ko-ilangan nod pokosaddoo kow no si Disas no id pakpak dow riyon to krus, id aam sikandin to Monama amoy od kovovallan no Mesiyas woy'd Longaggon!”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Na, to norinog to mgo minuvu iddos osengan ni Pedro, nokobbit kos pusung dan. De-en id inturan dan si Pedro woy dos duma rin no mgo apostoles, kahi ran to, “Mgo suwod, ondan man kos ollog nod puungan doy?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Mid tavak si Pedro to, “Sondit kow woy tanan kowd to mgo saa row, woy ko-ilangan no ipat sokkad koniyu, od poboutismu, su ini en kos kodposivonnaa no nosokkad kowd diyot ki Disas Krays. Puungi row ini amoy'd koposinsyan kow woy od kotanggap dow iddos Uhis no Ispiritu no id boggoy to Monama koniyu.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Su ini en kos id tandu to Monama koniyu woy riyot koubbaran dow, ahad pa iddos id pon-oubpa riyot moriyu woy dos ahad ondoy nod umawon to Monama nod Longaggon ta.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Na, mo-uraa pa iddos mgo osengan ni Pedro kandan woy id loglohottan din sikandan no mid ungketen to, “Poriyu kow to mgo minuvu to inin timpu nod puung to morat su mooggot en nod silutan sikandan to Monama.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Iddon allow, mo-uraa kos mid pomakoy taddot ponudtulon ni Pedro woy id poboutismu sikandan. Duwon otollun maan (3,000) no minuvu no nokotimuu riyon tod pompomakoy.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Na, id boggoy ran langun kos kandan no timpu to kodpominog taddot nonaw to mgo apostoles, ponayun dan nid porumannoy woy id ka-an taddot id toppiktoppik no paan atag to kodsampot to kopotayan ni Disas woy ponayun dan mid dasaa.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Na, mo-uraa kos mgo mokososoobbun pinuungan to Monama ukit to mgo apostoles. De-en iddos langun no minuvu, duwon don allak dan to Monama.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Ponayun nid lolivuung iddos langun nod pompomakoy woy id povoggayoy ran diyot ahad ondoy no duwon ko-ilonganon.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Id boligya ran iddos mgo koruwonnan dan woy dos bayad tadda, id ba-adba-ad dan diyot mgo suwod dan to kopomakoy no duwon ko-ilonganon.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Ipat allow, ponayun dan id lolivuung diyot templo. Na riyon mandad to baoy ran, id pontoppiktoppik dan to paan woy mid ka-an sikandan nid dumannan to bonnaavonnaan kahaan.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Ponayun dan to koddoong to Monama woy mowwet kos kod-ontong kandan to langun no minuvu. Ipat allow, id timuu pe-en tod Longaggon iddos ko-uralloy to minuvu no notobbus.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.