Atos 26
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Na kahi ni Harin Agripa ki Pablo to, “Timpu rud nod ooseng amoy'd pokotavak ka taddot saa no id ikahi ran no nopuungan du.” De-en id sinyas si Pablo nod ooseng don sikandin, kahi rin to,
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 “Harin Agripa, id poomdom ku no dakkoon kahaan atag koddi inis kod-oseng ku ka-ay't isowwan du amoy od pokotavak taddot langun nid ampoo koddi to mgo Judio.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Oyyos duwon dakkoon sinorollan du taddot langun no botasanon woy pomokayon to mgo Judio. Na, od buyuwon ku no dii ka od ko-obbod nod pominog koddi.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 “Nosorollan to langun no Judio ko ondan kos koddin ko-ubpa pomon poron to ko-onakoy ku riyot konamin ingod, woy ahad mandad diyon to Jerusalem.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Otid ooseng da nanoy sikandan to mooggot, od pokoposivonnaa ran no pomon poron dangan, nosakup a to mgo Pariseo no oray'n oggot nod ikuu to keton pomokayon no mgo Judio.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Na, id po-isau a ko-ungkay ka-ay't koniyu, pomon to id imman a taddot tandu to Monama to keton kovuyyahan dangan no od bodnawon din iddos id poomatoy ron.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Woy siketa langun no Judio, duwon mandad ko-immanan ta nod kotuman en inin tandu. De-en allow bulli, id simba ki to Monama. Na ko-ungkay, od bontuhon no hari, pomon da en ka-ay'n ko-immanan, id bovallan to mgo Judio inin unayan amoy id ampoo koddi.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Na sikiyu no mgo duma ku no Judio, mambo man to dii kow en od pokopomakoy no iddos Monama, od pokovadnow taddot id poomatoy ron?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 “Oyya, ahad siyak, kunan ku mandad dangan ko ko-ilangan nod puungan ku iddos langun no morat nod kogaha ku amoy od pokosupak a ra en taddot id pompomakoy ki Disas no toho Nazaret.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Woy ini en kos id puungan ku to riyon a pa to Jerusalem. Ukit to kotungud no id boggoy koddi taddot mgo ponguu to tohodbuwis, mo-uraa kos id poprisu ku no mgo minuvu to Monama. Woy sokkad a mandad taddot id aman nod silutan sikandan to kopotayan.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Mo-uraan timpu no id undiyonnan ku iddos langun no simba-an to mgo Judio amoy'd bodasan iddos ahad ondoy nod ko-ingumannan ku rutun, woy od pohoson ku sikandan no od soro nod pomakoy ki Disas. Pomon to lampas no lingasa ku kandan, id ponlupug ku sikandan ahad diyot moriyun mgo ingod amoy'd posupittan.”
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 Na ponayun mid ikahi si Pablo to, “Ini en kos unayan no id undiyon a to Damasco pomon to kotungud woy suhu no id boggoy koddi to mgo ponguu to tohodbuwis amoy'd ammot to ahad ondoy no id pomakoy ki Disas.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Harin Agripa, laggun tid undiyon a to Damasco to moko-untud don kos allow, duwon se-aa no id pomon diyot datas to langit no mose-aa pa to allow no nokotaddow koddi woy riyot mgo duma ku.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Nongopiloy koy langun woy norinog ku iddos bawos no id ooseng diyot kinohiyan no Hebreo no mid ungketen to, ‘Saulo, Saulo, mambot id posupittan a nikkow? Noko-iling ka taddot minuvu no id sosipa to mo-irung no kayu, oyyos sikkow ra en kos od kosokitan tid puungan du.’
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Na mid ikahi a to, ‘Ondoy ka man, Sir?’ Mid tavak iddos Longaggon to, ‘Siyak si Disas no id posupittan du.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Onnow ka woy lohinat ka. Id pokita a kikow su id aam kud sikkow no koddin uripon. Woy id posivonnaa ru iddos id pokita ku kikow ko-ungkay, woy dos od pon-inguma pa.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Od polegguangon ku sikkow pomon diyot bollad to mgo Judio woy riyon mandad to konna mgo Judio no od po-undiyonnan ku kikow.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Ukit to nonaw ru, od kopokesan kos mata ran woy idda en kos od potuntuu kandan nod tanan to morat no pinuungan no timbang mosukirom. Na pomon diyot kotuusan ni Moivuyan, od porani sikandan to Monama. Woy ukit to kopomakoy ran koddi, od koposinsyan kos mgo saa ran woy'd kosokkad don sikandan taddot mgo minuvu no id aam to Monama.’
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 “De-en, Harin Agripa, id puungan ku iddos id pokita koddi no iling to tohenoppon pomon diyot datas to langit.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Id tigkanoy a nid ponudtuu moka-atag tod Longaggon, unna riyot Damasco, riyon mandon to Jerusalem woy riyot langun no bonuwa to Judea, ahad diyot konna mgo Judio. Id nonawwan ku sikandan no ko-ilangan no od sondit woy'd tanan sikandan to mgo saa ran woy od porani to Monama. Ko-ilangan en mandad no id pokita ran iddos mooggot no kodsondit ukit to moppiyon pinuungan.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Na, ini en kos unayan no id ammot a to mgo Judio riyot templo woy od imotayan a nanoy nikandan.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Piru id tovangan a inaayun to Monama taman ko-ungkay, de-en ka-ay a amoy'd posivonnaa riyot langun nod pombontuhon woy riyot waa novantug. Woy iddos id oseng ku, nokod-iling da en taddot no-ikahi ni Moises woy taddot mgo propeta moka-atag tod ingumon kotomanan.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Oyyos id ikahi ran no iddos Mesiyas, ko-ilangan en nod ukit to kosupittan woy'd patoy. Woy id ikahi ran mandad no sikandin en kos unnon novadnow amoy'd posivonnaa riyot mgo Judio woy riyon mandad to konna mgo Judio moka-atag to ko-owangan to poomdom amoy od kosorollan dan ko momonnu sikandan id tobbus to Monama.”
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Laggun tid ooseng pa si Pablo, id ooseng to monokkaa si Gubernador Festo no mid ungketen to, “Od busawon kad ayu, Pablo! Ikos lampas no kotuihan du, ika en kos od pokovusow kikow!”
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Piru mid tavak si Pablo to, “Od bontuhon no Gubernador, konna a od busawon. Mooggot en kos id pon-ikahi ku woy motallong kos koddin poomdom.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Nosorollan ni Harin Agripa ini langun, de-en waa kod-aang-aang ku nod ooseng diyot isowwan din, su nokosaddoo a no duwon sinorollan din taddot langun nid ikahi ku, oyya su iddon mgo notomanan moka-atag ki Disas, waa noko-ollos.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Na Harin Agripa, od pomakoy ka vo taddot langun nid sulat to mgo propeta? Nokosaddoo a no id pomakoy ka!”
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Mid ikahi si Harin Agripa to, “Id popoomdom ka ayu no go-os a ra nikkow od kopiyod to kodpomakoy ki Disas?”
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Mid tavak si Pablo to, “Od kouhoy man o go-os, ini kos koddin dosalon diyot Monama, no konna ra sikkow, ko konna, ahad iddos langun nid pominog koddi ko-ungkay, od kovovallan nod pompomakoy iling koddi, piru dii a od kopiyan nod bokuwon kow to kodina iling koddi.”
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Na nopongnga idda, si Harin Agripa, si Gubernador Festo, si Bernice woy dos langun no id pon-unsad dutun, id lohinat su od pon-uli ron.
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 To id ponleggua ran don, id po-ikohiyoy sikandan to, “Inin minuvu, waa morat no nopuungan din, de-en konna ollog nod silutan sikandin to kopotayan o od prisuwon.”
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Id osengan mandad ni Harin Agripa si Gubernador Festo, kahi rin to, “Od polegguangon nanoy sikandin diyot prisuwan otik waa id aput diyot hari to Roma.”
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.