Atos 24

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 To id lihad don kos limmon allow, iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis no si Ananias duma taddot dumon od pombuyyahon to mgo Judio woy dos obugadu no si Tertulo, mid undiyon sikandin to ki Gubernador Felix amoy'd popenek to kasu ki Pablo.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 De-en to kodpo-umow ni Gubernador Felix ki Pablo, id tigkanoy si Tertulo nid ponudtuu taddot saa no nopuungan kun ni Pablo. Kahi rin to, “Od bontuhon no Gubernador, iddos kotuihan du to kodponguu, nokovoggoy konami to mosunay no ko-ubpa daom to mowwet no timpu. Mo-uraa mandad kos nopuungan du no nokopo-udsuu ka-ay'n ingod.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 De-en dakkoo kos kodposolamat doy kikow woy dii roy en ini od kolingawan ahad kannu.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Na, pomon to konna koy od kopiyan nod pokolewang kikow, od buyuwon doy nod pominoggon du pa sinahaw inis moobbava nod osengon doy.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Su nokita roy no inin minuvu, oray'd pokosamuk woy sikandin kos id bovaa to langun no ukahan diyot mgo Judio ka-ay to intirut ingod. Sikandin mandad kos ponguu to mgo minuvu no id ikuu taddot pomokayon nod ngoranan no Nazareno.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Konna ra idda, ahad pa iddos templo, od libmitan din nanoy, piru id ammot doy sikandin. [Na, od hukuman doyd nanoy sikandin ukit to konamin pomokayon,
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 piru id inguma si Lisias no ponguu to mgo sundau woy id ahaw rin si Pablo ka-ay't konami.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Woy id ikahi sikandin no ko ondoy iddos duwon id popenek no saa no nopuungan ni Pablo, ko-ilangan no ka-ay kun to kikow od po-usoy.] Otid intud-inturan du inin minuvu, od kosorollan du no mooggot en iddos langun nid ikahi roy no nokopuung sikandin to saa.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Na iddos duma rin no mgo Judio, id lonug mandad to kod-ampoo ki Pablo, woy id ikahi no mooggot en idda langun.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Nopongnga idda, id sinyasan taddot gubernador si Pablo nod ooseng. De-en mid ikahi si Pablo to, “Gubernador, nokosaddoo a no sikkow kos ponguu woy tohodhukum konami no mgo Judio daom to mo-uraa ron no lahun. De-en oray a no nahaa nod poko-ooseng ka-ay't isowwan du amoy'd pokotavak taddot id ampoo ran koddi.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Otid intud-intud ka, od kosorollan du no konna pa lampas to sopuu-oruwon allow pomon to kod-undiyon ku to Jerusalem amoy'd simba.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Na rutun, konna bonnaa no nokita a to inin mgo Judio no id apuu a to ahad ondoy riyot templo, woy waa a mandad id bovaa to ukahan diyot mgo simba-an to Judio o ahad ingkon no sakup taddon bonuwa.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Waa en id pokopokita ran kikow no posivonnaa taddot id ampoo ran koddi.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Piru iyon id pokoponudtuu ku no id simba a en diyot Monama to konamin kovuyyahan ukit to kod-ikuu to nonaw moka-atag ki Disas, woy idda en kos ikohiyon dan no uhus no nonaw. Id pomakoy a mandad taddot langun no Suhu ni Moises woy dos id sulat dangan to mgo propeta.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Iddos ko-immanan ku riyot Monama, nokod-iling da en taddot ko-immanan ka-ay'n mgo minuvu no od bodnawon din iddos langun nid poomatoy, motallong man o mosaasaa.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Ini en kos unayan no od nokkaanokkaa a inaayun nod puung to moppiya, su amoy od kosorollan ku no ollog kos koddin pinuungan diyot isowwan to Monama woy riyot langun no minuvu.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Na, iddos unayan no id undiyon a to Jerusalem su pila ron man no lahun no waa a nokolowwi rutun. De-en id livod a rutun amoy'd piyod to mgo soopi no id tavang to mgo worowora woy amoy od boggoy a to buwis diyot templo.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 To nopongnga ku puungi riyot templo iddos od puungan atag to kodlinis, id inguma kos mgo Judio laggun tid bovuwis a rutun. Woy iddon timpu, waa samuk woy disok da kos mgo minuvu.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Iddon mgo minuvu, mgo Judio no toho Asia. Sikandan nanoy kos ollog nod undinit kikow woy od popenek to kasu ko duwon man nokita ran no saa no nopuungan ku.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Piru pomon to waa man sikandan dini, po-osengow inis mgo minuvu no ka-ay ko-ungkay ko ondan kos saa no nokita ran iddot timpu no id intud-inturan a riyot isowwan to mgo tohodhukum.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Oyyos waa ossa nod ko-oseng dan no nopuungan ku no saa, idda ra en so laggun to id lohinat a riyot isowwan dan, mid ikahi a no, ‘Iddos unayan no id intud-inturan a ko-ungkay, su id pomakoy a nod bodnawon to Monama iddos id poomatoy ron.’ ”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Na si Gubernador Felix, dakkoo kos sinorollan din taddot nonaw moka-atag ki Disas no od ikulon tod pompomakoy. De-en id tampod din iddos kodpominog to kasu, woy kahi rin to, “Gali kud od ipongngan kos kodhukum to kasu row otid inguma ron si Lisias no ponguu to mgo sundau.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Nopongnga idda, id suhu rin iddos kopitan to mgo sundau no od tomongngan si Pablo, piru od boggayan dad sikandin to disok no kolegguangan, woy dii mandad od suggan iddos mgo oukuy rin nod atod to mgo ko-ilonganon din.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 To id lihad kos pilon allow pomon tadda, id livod diyot polasyu si Gubernador Felix duma taddot sawa rin no si Drusila no sokkad no Judio. Na, id po-umow rin si Pablo, woy id pominog sikandin taddot kodpaabbotlabbot ni Pablo moka-atag to kopomakoy ki Disas Krays.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Piru laggun tid ooseng si Pablo moka-atag to motallong no kodbovotasan, woy dos kodtohoo to ingowollon to lawa woy moka-atag taddot od ingumon allow to kodhukum, no-od-oratan sikandin woy id osengan din si Pablo to, “Ollog pa ruwon! Otid pokolugaa a, id po-umow ku rad mandon sikkow.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Piru iyon bonnaa tadda, id aangat sikandin nod boggayan ni Pablo to soopi amoy'd pokolegguang don sikandin diyot prisuwan. De-en inaayun din id po-umow si Pablo amoy'd totongko kandin.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Na, to id lihad kos oruwon lahun, si Gubernador Felix novuwassan don ki Porcio Festo. Piru pomon to id kopi-i ni Gubernador Felix no id kahaa-i sikandin taddot mgo ponguu to Judio, waa rin polegguanga si Pablo riyot prisuwan.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.