Atos 23

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Na, id tongtongngan ni Pablo iddos mgo sakup to tohodhukum woy kahi rin to, “Mgo suwod, nokosaddoo a no ollog kos pinuungan ku riyot isowwan to Monama taman ko-ungkay.”
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 To no-oseng ni Pablo idda, si Ananias no mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, id suhu rin iddos id ponlohinat diyot morani ni Pablo no od tobpiyon sikandin.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Na mid ikahi si Pablo to, “Sikkow kos od tobpiyon to Monama! Id umpak du ra kos kopiyannoy ru, piru morat kos pusung du. Id unsad ka ruwon amoy'd hukum koddi ukit to mgo Suhu ni Moises, piru sikkow rad man kos id supak tadda pomon to kodpotabpi ru koddi!”
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Na, iddos mgo minuvu no riyot morani ni Pablo id pon-ikahi to, “Eh, od poko-aku-aku ka moho nod sosumpalit to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis no id aam to Monama!”
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Mid tavak si Pablo to, “Mgo suwod, waa saddoo ku no sikandin bos kos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis. Oyyos duwon no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to,
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Na, nosorollan ni Pablo no diid pokodsokkad iddos mgo tohodhukum su iddos duma, mgo Saduseo woy dos duma, mgo Pariseo. De-en mid ikahi sikandin to monokkaa riyot isowwan dan no mid ungketen to, “Mgo suwod, sokkad a no Pariseo woy dos kovuyyahan ku, mgo Pariseo mandad, de-en dakkoo kos kodsalig ku no od kovadnow en iddos id poomatoy ron. Ini en kos unayan no id intud-inturan a ko-ungkay.”
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 To no-oseng din da en idda, id po-opuloy iddos mgo Pariseo woy dos mgo Saduseo, woy nokodba-adba-ad sikandan.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Oyya su iddos mgo Saduseo, mid ikahi no konnod kovadnow iddos id poomatoy, woy dii ran mandad od pomakoy no duwon ponolihan woy ispiritu to minuvu. Piru iddos mgo Pariseo, id pomakoy ran langun ka-ay.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 De-en ayas dan pe-en id po-opuloy woy id popehesoy. Na, duwon id lohinat no mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises no sakup to Pariseo woy ayas id apuu, kahi ran to, “Waa saa no nokita roy ka-ay'n minuvu. Otik duwon ispiritu o ponolihan no id ooseng diyot kandin, konna man saa idda.”
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 To lampas don oraroy kos kodpo-opuloy ran, novaakkan iddos ponguu to mgo sundau kod oohawon dan tod goyod si Pablo, de-en id pa-angoy rin go-os to mgo sundau woy id polivod diyot kampu.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Na, to iddon bulli, id pokita ki Pablo iddos od Longaggon woy mid ikahi to, “Yo kod kovaakki! Su iling to kodposivonnaa ru moka-atag koddi ka-ay't Jerusalem, ko-ilangan nod puungan du rad mandad ini riyot Roma.”
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 To nosollom don, duwon mgo Judio no id polivuungoy amoy od pomuhawang ko ondan kos od puungan dan. Id sosapa ran no diid ka-an woy diid inom taman to od ko-imotayan dan si Pablo.
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Lampas sikandan to oppat-no-puun Judio no nokodsokkad ka-ay'n puhawang.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Id undiyon sikandan tod pombuyyahon to mgo Judio woy riyot mgo ponguu to tohodbuwis. Woy mid ikahi sikandan to, “Id sosapa koy no diid ka-an to ahad ondan taman tod ko-imotayan doyd si Pablo.
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 De-en sikiyu woy dos mgo tohodhukum, posorolla row iddos ponguu to mgo sundau to Roma amoy id popiyod din mandon si Pablo rinit koniyu. Po-uvag-uvag kow ra nod po-undiniyon dow sikandin amoy'd intud-inturan dow pe-en. Piru iyon bonnaa, od lipongngon doyd moho sikandin diyot daan.”
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Piru inin puhawang, norinog taddot onakon ni Pablo no anak taddot tobboy rin, de-en id undiyon sikandin to kampu woy id ponudtulan din si Pablo.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Na, id umow ni Pablo iddos sokkad taddot kopitan to mgo sundau woy id ikohiyan din to, “Atod du pa inis od kongkonakan diyot ponguu row, su duwon id ponudtuu rin.”
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 De-en id atod sikandin taddot kopitan to mgo sundau riyot ponguu ran, woy to kod-inguma ran, mid ikahi sikandin to, “Iddos pinirisu no si Pablo, id umow koddi woy id pa-atod din inis od kongkonakan su duwon kun ponudtulon din kikow.”
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Na, id somaddan to ponguu to mgo sundau iddos bollad taddot od kongkonakan woy id piyod din diyot ibpit no waa od pokorinog kandan. Id inturan din sikandin, kahi rin to, “Oto, ondan man kos ponudtulon du koddi?”
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Mid tavak iddos od kongkonakan to, “Nokodsokkad kos mgo Judio nod buyuwon kikow no id popiyod du simag iddos anggam ku no si Pablo riyot Mowwet no Hukumanan, woy od po-uvag-uvag da kun sikandan nod intud-inturan dan pe-en sikandin.
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Piru yo kod pominog kandan, su duwon lampas to oppat-no-puun minuvu no od lipong kandin diyot daan. Id sosapa ran no diid ka-an woy'd inom taman to od ko-imotayan dan sikandin. Nopanoy ron sikandan woy od aangat dobbo kod aman ka.”
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Na iddos ponguu to mgo sundau, mid ikahi to, “Oto, yo ru vo ponudtuu riyot ahad ondoy no id ikohiyan a nikkow moka-atag ka-ay.” Nopongnga, id popo-uli rin don iddos od kongkonakan.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 De-en go-os id po-umow taddot ponguu to mgo sundau iddos oruwa taddot mgo kopitan din, woy id ikohiyan to, “Panoy kow to oruwon gatus no mgo sundau duma to pittumpuun tohodponguda woy oruwon gatus no sundau no od piyod to pongassu amoy'd po-undiyonnon to Cesarea kangkan to alas nuwebe to bulli.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Panoy kow mandad to mgo kuda no od posokayan ki Pablo taman tod poko-inguma sikandin diyot ki Gubernador Felix. Ooyyari row no waa morat nod kotomanan din diyot daan.”
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Nopongnga idda, id sosulat iddos ponguu to mgo sundau woy ini kos nokota-aw.
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “Od bontuhon no Gubernador Felix, siyak si Claudio Lisias kos mid sulat ka-ay. Momonnu ka rad duwon.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Inis minuvu no id popiyod ku ruwot kikow, id ammot sikandin to mgo Judio woy od imotayan dan don nanoy. Moppiya ra en su go-os ku nosorollan no mohingod bos sikandin to Roma, de-en id tovangan ku sikandin duma to koddin mgo sundau amoy konna od imotayan.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 Pomon to id kopi-i ku nod pokosaddoo to unayan to id ikahi ran no nokopuung kun sikandin to saa, id piyod ku sikandin diyot mgo tohodhukum to Judio.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 Woy rutun, nosorollan ku no waa en nopuungan din no saa no ko-ilangan nod imotayan o od prisuwon. Su iddos ikohiyon dan no nokopuung sikandin to saa, toonaw moka-atag to kodsupak to kandan no pomokayon.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 To duwon id ponudtuu koddi no od lipongngon sikandin to mgo Judio, nokopuhawang a no go-os ku sikandin id popiyod duwot kikow. Woy id osengan kud iddos mgo minuvu nod ikahi no nokopuung kun sikandin to saa, no duwon don to kikow od po-usoy. Na, ka-ay ra en taman kos sulat ku.”
30 Naatu
31 Na, id puungan taddot mgo sundau iddos id suhu kandan. De-en to novulli ron, id atod dan si Pablo taman to id inguma ran diyot bonuwa to Antipatris.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 So-op no allow, id livod iddos dumon mgo sundau riyot kampu. Woy idda mandad so mgo sundau no id ponguda, id ponayun sikandan nid atod ki Pablo.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 To id inguma ran don diyot Cesarea, id boggoy ran si Pablo riyot bollad ni Gubernador Felix, woy id toyyow ran kandin iddos sulat.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 To novasa rin idda, id inturan din si Pablo ko toho ingkon sikandin. Na, to nosorollan taddot gubernador no toho Cilicia si Pablo,
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 mid ikahi sikandin to, “Od usayon ku kos ukahan dow otid inguma ron dini iddos id pon-ikahi no nokopuung ka to saa.” Nopongnga, id potomongngan din to mgo sundau si Pablo riyot polasyu ni Harin Herodes.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.