Atos 22

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kahi rin to, “Mgo suwod woy'd pombuyyahon to mgo Judio, pominogga row pa inis tavak ku taddot id ampoo row koddi.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 To norinog dan no id oseng si Pablo to kinohiyan no Hebreo, id po-onong-onong dan pe-en.
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “Sokkad a no Judio no nominuvu riyot bonuwa to Tarso no sakup to prubinsya to Cilicia, piru ka-ay a mid dakkoo to Jerusalem. Id pohinonaw a ka-ay woy si Gamaliel kos koddin tohodnonaw. Id po-ooyyaran a nikandin nonawwi taddot langun no Suhu woy botasanon to keton kovuyyahan. Iling en mandad koniyu ko-ungkay, monit kos ginawa ku no id puung taddot kunan ku ko id kopi-it Monama.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Waa ku tokasi tid posuppit iddos mgo mama ahad iddos mgo ba-ay no id ikuu taddot nonaw moka-atag ki Disas. Dos duma, id pa-ammot woy id poprisu ku, woy duwon pa duma nid poomatoy pomon to kodposuppit ku kandan.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis woy dos langun nod pombuyyahon ta, od pokoposivonnaa no mooggot inis id ikahi ku koniyu. Oyyos sikandan pe-en dangan kos id boggoy koddi to mgo sulat amoy id pokita riyot duma ta no mgo Judio no riyot bonuwa to Damasco. Na ukit taddon mgo sulat, duwon kotungud ku nod ammot taddot od pompomakoy rutun woy od piyod kandan ka-ay't Jerusalem amoy'd silutan.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 “Na, to morani ad diyot Damasco to moko-untud don kos allow, tigkow duwon se-aa pomon diyot datas to langit no nokotaddow koddi.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Nopiloy a woy nokorinog a to bawos no mid ungketen to, ‘Saulo, Saulo, mambot id posupittan a nikkow?’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Na, id intud a kandin to, ‘Ondoy ka man, Sir?’ Mid tavak sikandin to, ‘Siyak si Disas no toho Nazaret no id posupittan du.’
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Iddos mgo duma ku, nokokita taddot se-aa, piru waa ran nokorinog taddot bawos.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 “Na mid intud a mandon, kahi ku to, ‘Longaggon, ondan man kos ollog nod puungan ku?’ Mid tavak sikandin to, ‘Lohinat ka woy ponayun ka undiyon to Damasco. Dutun, duwon od ponudtuu kikow ko ondan kos id popuungan to Monama kikow.’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Pomon taddot lampas no se-aa nod pokoselang, novutud a, de-en id pikit a robbo taddot mgo duma ku po-undiyon to Damasco.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 “Na rutun, duwon sokkad no minuvu no id ngoranan ki Ananias. Inin minuvu, oray'd ikuu to mgo Suhu ni Moises woy mowwet kos kod-ontong kandin to langun no Judio no id pon-oubpa rutun.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Id porani sikandin koddi woy mid ikahi to, ‘Suwod ku no Saulo, od pokokita kad!’ Idda ron en, no-uliyan ad woy nokita ku si Ananias.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 “Na kahi rin to, ‘Iddos Monama to keton kovuyyahan, id aam kikow amoy'd kosorollan du iddos kandin nid kopi-i woy amoy od kokita ru iddos motallong no uripon din no si Disas, woy od korinog du iddos bawos din.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Oyyos sikkow en kos od posivonnaa riyot langun no minuvu moka-atag taddot nokita woy norinog du.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Na, yo kad od lewanglewang. Lohinat ka woy poboutismu ka, woy umow ka riyon tod Longaggon amoy'd koposinsyan kos mgo saa ru.’
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 “Nopongnga idda, id livod a riyot Jerusalem, woy laggun to id dasaa a riyot templo, duwon id pokita koddi to Monama iling to tohenoppon.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Nokita ku iddos od Longaggon no mid ungketen to, ‘Go-os ka awa ka-ay't Jerusalem su iddos mgo minuvu, diid tanggap taddot kodposivonnaa ru moka-atag koddi.’
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Na kahi ku kandin to, ‘Piru od Longaggon, mambo man to konna ran od pomakoy, su nosorollan dan man no nolingkus ku dangan iddos langun no simba-an to mgo Judio amoy id poprisu woy id povodasan iddos od pompomakoy.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Woy iddot timpu nid imotayan si Esteban no id posivonnaa moka-atag kikow, nahaa a tadda, woy siyak pe-en kos id tamong to umpak taddot id imatoy kandin.’
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Piru mid ikahi iddos od Longaggon to, ‘Ipanow kad en, su od po-undiyonnon ku sikkow to moriyun lugaa amoy od ponudtuu to koddin mgo kahi riyot konna mgo Judio.’ ”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Na, to noko-ikahi ra en si Pablo nod poponudtulon sikandin to kahit Monama riyot konna mgo Judio, worad sikandan id pominog woy id pomehes dan no mid ungketen to, “Od imotayan ika! Ollog en no diid uyahon kos iling duwon no minuvu!”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Na, id ayas pe-en sikandan id pomehes no id ponlousut to umpak dan, woy id ponsovuwak sikandan to boubbuk to livuta riyot davow, patow to kodbovunnis dan.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 De-en id suhu to ponguu to mgo sundau iddos mgo duma rin no od po-usokkon don si Pablo riyot kampu, woy od povodasan sikandin amoy'd pokoponudtuu to unayan no id pomehes iddos mgo Judio kandin.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Piru to id ikottan dan don si Pablo amoy'd bodasan, mid intud sikandin diyot kopitan to sundau no id loohinat morani kandin. Kahi rin to, “Kopakoy vos nod bodasan kos sokkad no minuvu no mohingod to Roma no waa pa intud-inturi?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 To norinog idda to kopitan, id undiyonnan din iddos ponguu to mgo sundau woy id ikohiyan din to, “Monnuwon ta vo ini, su mohingod bos to Roma inin minuvu!”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 De-en id undiyonnan taddot ponguu to mgo sundau si Pablo woy id inturan din, kahi rin to, “Ponudtuu ka koddi, mooggot be-en no toho Roma ka?”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Na mid ikahi iddos ponguu to mgo sundau to, “Dakkoo kos id bayad ku amoy'd kovovallan a ra en no mohingod to Roma.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Na idda ron en, id pon-awa iddos mgo sundau nod badas nanoy kandin woy novaakkan mandad iddos ponguu to mgo sundau, oyyos si Pablo no id povaku rin to kodina, mohingod bos to Roma.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Na, id kopi-i taddot ponguu to mgo sundau nod kosorollan iddos bonnaan unayan no id ikahi iddos mgo Judio no nokopuung kun si Pablo to saa. De-en so-op no allow, id pa-akas din iddos kodina ni Pablo, woy id po-umow rin iddos langun no ponguu to mgo tohodbuwis woy dos mgo tohodhukum. Nopongnga, id piyod din si Pablo riyot isowwan dan.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.