Atos 17

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Na pomon diyot Filipos, id baya si Pablo woy si Silas diyot bonuwa to Ampipolis woy riyot Apolonia, woy noko-inguma ran diyot bonuwa to Tesalonica. Dutun, duwon simba-an to mgo Judio.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Woy iling taddot nooyami rin nod puungan, id usok si Pablo rutun woy id paabbotlabbot diyot mgo minuvu taddot Nosulat no Kahit Monama daom to otollun Sobodu.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Id paabbotlabbot woy id posivonnaa sikandin no ko-ilangan en nod ukit si Disas Krays to kosupittan woy'd kovadnow. Kahin Pablo to, “Si Disas no id ponudtuu ku koniyu, sikandin en kos Mesiyas.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Duwon dumon mgo Judio no id pomakoy woy id dumoruma ki Pablo woy ki Silas. Mo-uraa mandad kos id pomakoy no Griego no duwon allak to Monama woy idda mandad so mgo bo-i.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Piru nongosina iddos mgo Judio no waa id pomakoy, de-en id ponlivuung dan iddos morat no mgo minuvu no waad kopuungan. To mo-uraa ron kos nolivuung dan, id tigkanoy ran nid bovaa to ukahan taddon bonuwa woy id lusuran dan iddos baoy ni Jason su od nangkap sikandan ki Pablo woy ki Silas amoy'd piyoddon diyot isowwan to mgo minuvu.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Piru pomon to waa ran man nokita onsi Pablo, iyon dan baling id ammot, si Jason woy dos dumon suwod to kopomakoy, woy id ponggoyod dan sikandan amoy'd po-isowwon diyot mgo ponguu to iddon bonuwa. Pomon to lingasa ran, id oseng dan to monokkaa no mid ungketen to, “Iddon mgo minuvu no id bovaat ukahan ka-ay to intirut ingod, ka-ay ron ko-ungkay to keton bonuwa!
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Woy id po-ubpa pe-en mandad sikandan ni Jason diyot baoy rin. Langun dan, id supak to mgo suhu to hari to Roma, su mid ikahi sikandan no duwon pa kun osson hari no id ngoranan ki Disas.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 To norinog idda taddot mgo ponguu woy taddot mgo minuvu taddon bonuwa, nongo-ukag sikandan.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Na si Jason woy dos duma nod pompomakoy, id povayad pa sikandan to piyansa, idda pa id polegguang sikandan.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Na, to novulli ron, id pologkiyat to mgo suwod to kopomakoy si Pablo woy si Silas po-undiyot bonuwa to Berea. To kod-inguma ran dutun, id undiyon dan to simba-an to mgo Judio.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Moppiya pa kos mgo toho Berea kuntra taddot mgo toho Tesalonica, oyya su oraroy ran od kopiyan nod pominog taddot id paabbotlabbot ni Pablo. Ipat allow, od basa ran taddot Nosulat no Kahit Monama amoy'd kosorollan dan ko mooggot en iddos id nonaw ni Pablo.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 De-en mo-uraa kandan kos id pomakoy ahad iddos mgo Griego no mama woy idda mandad so mgo bo-i.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Piru to nosorollan to mgo Judio no toho Tesalonica no id nonaw si Pablo to kahit Monama riyot Berea, id undiyon mandad sikandan, su amoy od sutsutan dan iddos mgo minuvu rutun nod bovaa to ukahan.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 De-en go-os id po-ipanow to mgo suwod to kopomakoy si Pablo po-undiyon to ibpit to dahat. Piru si Silas woy si Timoteo, id polintotuwos poron diyot Berea.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Iddos mgo minuvu no mid duma ki Pablo, id dullung kandin taman diyot bonuwa to Atenas. Nopongnga, id uli ran diyot Berea woy id ponudtuu ran ki Silas woy ki Timoteo iddos ponaannon ni Pablo no go-os sikandan od potunduhon.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Na laggun tid aangat si Pablo kandan diyot bonuwa to Atenas, id momorat kos ginawa rin to nokita rin iddos oray'n mo-uraa no konna bonnaan mgo monama rutun.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 De-en id undiyon sikandin to simba-an to mgo Judio woy id paabbotlabbot din kos kahit Monama riyot mgo Judio woy riyon mandad to konna mgo Judio no duwon allak to Monama. Ipat allow, id undiyon mandad sikandin to od lolivuungan to mgo minuvu amoy'd pabbotlabbot to ahad ondoy nod pokosasang kandin.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Duwon mandad mgo tohodnonaw no sakup to pomokayon no id ngoranan to Epikureo woy dos duma, sakup to Estoiko no id apuu ki Pablo. Iddos duma, mid ikahi to, “Ondan ayu kos id kopi-i nod osengon ka-ay'n minuvu no uvag kun tod kotuig?” Dos duma mandad, mid ikahi to, “Imman to osson mgo monama kos id ponudtuu rin.” Id oseng dan idda su id ponudtuu man ni Pablo iddos moka-atag ki Disas woy dos moka-atag to kodbadnow.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Na, id piyod dan si Pablo riyot od lolivuungan to mgo ponguu nod ngoranan to Areopago. Kahi ran ki Pablo to, “Id kopi-i roy no id paabbotlabbot du pe-en iddos lammin nonaw,
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 su duwon ossa no id nonaw ru no lammi konami. De-en id kopi-i roy nod kosorollan kos kohulugan tadda.”
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Id ikahi ran idda, su iyon id kopi-i nod puungan to langun no toho Atenas woy ahad taddot pomon diyot nokod-osso-osson ingod no riyon don id pon-oubpa, idda ra en so kodponudtuu woy kodpominog to lammin mgo nonaw.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 De-en id lohinat si Pablo riyot isowwan taddot mgo ponguu no sakup to Areopago woy mid ikahi sikandin to, “Sikiyu no mgo toho Atenas, noponulan ku no oray kow od simba taddot id pomokayan dow. Id lohinat si Pablo riyot isowwan to mgo ponguu no sakup to Areopago Pinuungan 17:22|src=" CNT6162.tif" size="span" ref="Pinuungan 17:22"
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Su laggun to id livonglivong a ka-ay't koniyun lugaa, noponulan ku no mo-uraa kos id simba row, woy nokita ku mandad iddos nosulat diyot buwisanan no mid ungketen to, ‘Atag taddot monama no waa poron nokilaa.’ Na, inis monama no id simba row no waa row poron nokilaa, ini en kos Monama no id ponudtuu ku koniyu.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Iddos Monama no mid bovaa to intirut ingod woy taddot langun no nokota-aw ka-ay, sikandin en kos od Longaggon diyot datas to langit woy ka-ay to ampow't ingod. De-en waa sikandin id oubpa riyot mgo simba-an no binovallan da to mgo minuvu.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Waa rin mandad ko-ilongana kos tavang pomon diyot mgo minuvu, oyyos sikandin man kos mid boggoy to umuu woy to langun no ko-ilonganon ta.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Pomon to sokkad da no minuvu, id bovallan to Monama kos langun no nokod-osso-osson minuvu, woy id poso-ob din sikandan diyot nokod-osso-osson lugaa ka-ay to intirut ingod. Pomon poron to tigkonayan, id puhawang din don tapoy iddos kouhayyoy woy dos tomanan to mgo lugaa nod ubpan dan.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Id puungan din inis langun, su amoy iddos mgo minuvu, od nangkap kandin woy od pa-aaw-aaw nod kokita sikandin. Piru iyon bonnaa, iddos Monama, konna moriyu to ipat sokkad keta.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Oyyos duwon osengan dangan no mid ungketen to,
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Na, su mgo anak ki man to Monama, konna ki od popoomdom no iddos Monama, iling to konna bonnaan monama no binovallan pomon to buawan, plata o batu ukit to poomdom woy bollad to minuvu.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Dangan, to waa pa nokokilaa to Monama kos mgo minuvu, id podtohon din pa iddos morat no pinuungan dan. Piru ko-ungkay, id suhu rin iddos langun no minuvu ahad ingkon ka-ay to ampow't ingod no od sondit woy'd tanan sikandan to mgo saa ran.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Su duwon allow no id panoy to Monama nod hukuman din iddos langun no minuvu ka-ay to intirut ingod, woy ollog dos kandin no kodhukum ukit to sokkad no minuvu no id aam din. Id posivonnalan din ini riyot langun ukit to kodbadnow rin taddon minuvu.”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Na, to norinog dan iddos id ikahi ni Pablo moka-atag to kodbadnow, id sosumpalit kandin iddos duma. Piru iddos duma, mid ikahi to, “Livod ka pobbo rini su od kopiyan koy pe-en nod pominog to kodpaabbotlabbot du moka-atag ka-ay.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Nopongnga idda, id tanan si Pablo riyot od lolivuungan dan.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Na, duwon dad dumon mgo minuvu rutun no id dumoruma ki Pablo woy id pomakoy ki Disas. Sokkad kandan, si Dionisio no sakup to Areopago, woy duwon mandad molitan nod ngoranan ki Damaris woy duwon pe-en duma nid pomakoy.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.