Atos 15

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Na, duwon mgo Judio nod pompomakoy no pomon diyot prubinsya to Judea no id pon-undiyot bonuwa to Antioquia woy id nonawwan dan iddos od pompomakoy no konna mgo Judio. Kahi ran to, “Otik dii kow od potupu iling taddot botasanon no id nonaw ni Moises, dii kow en od kotobbus.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Piru iddon nonaw, ayas id apuu ni Pablo woy Bernabe. De-en iddos od pompomakoy riyot Antioquia, id aam ongki Pablo woy taddot duma nod pompomakoy no od undiyon to Jerusalem amoy'd potongkooy to mgo apostoles woy taddot od pombuyyahon dan moka-atag taddon nonaw.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 De-en id pologkiyat sikandan taddot od lolivuung nod pompomakoy. Id tuuy ran diyot prubinsya to Fenicia woy riyot Samaria amoy'd ponudtuu ran no mo-uraa kos konna mgo Judio no id pomakoy ron to Monama. Iddon ponudtulon, oray'n nokopahaa taddot mgo suwod to kopomakoy rutun.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Na, to kod-inguma ran diyot Jerusalem, nahaa nid tommu kandan iddos od pompomakoy, dos od pombuyyahon dan woy dos mgo apostoles. Woy id ituu onni Pablo iddos langun no id puungan to Monama ukit kandan.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Piru duwon od pompomakoy no sakup to mgo Pariseo no id lohinat woy mid ikahi to, “Ko-ilangan en nod potupu kos konna mgo Judio woy od tuman to mgo Suhu ni Moises.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Purisu iddos mgo apostoles woy dos od pombuyyahon tod pompomakoy, id polivuungoy amoy'd unsaran iddon opulanan.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 To mowwet don iddos kandan no kodpo-opuloy, id lohinat si Pedro woy mid ikahi to, “Mgo suwod, nokosaddoo kowd no id aam a dangan to Monama pomon ka-ay't keta amoy'd ponudtuu to Moppiyon Dinoggan diyot konna mgo Judio, su amoy od pokorinog sikandan woy'd pomakoy.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Iddos Monama no nokosaddoo ko ondan kos diyot ginawa to mgo minuvu, id pokita no id tanggap din mandad iddos konna mgo Judio ukit to kodboggoy kandan to Uhis no Ispiritu iling taddot id puungan din keta.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Id pokita to Monama no siketa no mgo Judio woy sikandan no konna mgo Judio, waa id podmusing din, oyya su ukit to kopomakoy ran, id posinsyan din sikandan iling taddot kodposinsya rin keta.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 De-en mambo man tod poongotton dow kos Monama, su id povoggatan dow iddos od pompomakoy ukit to nonaw row no ko-ilangan nod ikuu ran to mgo botasanon ta? Su ahad siketa woy dos keton kovuyyahan, waa en nokogaha nid tuman tadda.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Poomdomma row no id pomakoy ki nod kotobbus ki ukit to eru tod Longaggon no si Disas Krays, woy ungketen dad en mandad iddos konna mgo Judio.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Na nopongnga dos osengan ni Pedro, id po-onong-onong da iddos mgo minuvu amoy'd pominog ki Bernabe woy ki Pablo. Id ponudtuu ran iddos moka-atag to langun no mokososoobbun id puungan to Monama ukit kandan diyot konna mgo Judio.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 To nokopongnga ran don id ooseng, mid ikahi si Santiago to, “Mgo suwod, pominogga row inis od osengon ku.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 No-ituu ron gena ni Pedro iddos unnon kodpokita to Monama to ginawa rin diyot konna mgo Judio ukit to kod-aam din to mgo minuvu pomon diyot kandan, su amoy od kovovallan sikandan no mgo minuvu rin.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Ini en iddos no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama ukit to mgo propeta no mid ungketen to,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Kopongnga ka-ay, od livod a woy od poohinaton ku mandon iddos kohoriyan ni David no iling to baoy no nohobba.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 amoy iddos langun no konna mgo Judio no id aam ku, od kovovallan no mgo minuvu ku.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Ini en kos id ikahi tod Longaggon no id posaddoo rin pomon poron dangan.’ ”
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Na ponayun mid ikahi si Santiago to, “De-en diyot koddin poomdom, konna ta od povoggatan iddos konna mgo Judio nid pomakoy ron to Monama.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Iyon moppiya, od sulatan ta sikandan no dii ran od ka-an taddot id buwis don diyot konna bonnaan mgo monama, woy dii ran od laayuk to konna ran sawa woy dii od ka-an to monnanap no nopollong, oyyos waa nokoleggua kos longossa woy dii ran mandad od ka-an to longossa.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 De-en moppiya no od tuman dan ka-ay amoy diid kolibmit kos mgo Judio kandan. Oyyos pomon poron dangan, id nonaw ron inin mgo Suhu ni Moises ipat Allow't Kod-imolloy riyot mgo simba-an to Judio riyon to ipat bonuwa.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Na, iddos mgo apostoles woy dos od pombuyyahon ahad iddos langun no nolivuung nod pompomakoy rutun, id pomuhawang sikandan nod aam to mgo duma ran no id poruma ki Pablo woy ki Bernabe nod undiyon to Antioquia. Na iddos na-aam, si Silas woy si Judas no id ngoranan mandad ki Barsabas. Inin mgo minuvu, mowwet kos kod-ontong kandan to mgo suwod diyot kopomakoy.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Na, id piyod dan iddos sulat no iling ka-ay kos nokota-aw.
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Norinoggan doy no duwon kun mgo Judio no pomon dinit konami no nokopo-ukag duwot koniyu ukit to id nonaw ran no konna ollog, woy idda en kos nokotaong koniyu. Piru waa roy sikandan suhuwa.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 De-en nosokaddan to puhawang doy nod aam to od po-unduwonnon to koniyu. Woy od duma ron sikandan taddot id ginowannan ta no si Bernabe woy si Pablo
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 no id buwis to umuu ran, ahad pa riyot kopotayan atag to pinuungan tod Longaggon ta no si Disas Krays.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Purisu id po-unduwon doy si Judas woy si Silas amoy od paabbotlabbot ka-ay't nokota-aw to sulat doy koniyu.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Ukit to kodpomandu to Uhis no Ispiritu, nokodsokkad koy no dii roy en sikiyu od povoggatan ukit to kod-ikuu taddot duma pon mgo botasanon doy. Iyon da ko-ilangan nod tumanon dow, ini en so,
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 yo kow en od ka-an taddot id buwis don diyot konna bonnaan mgo monama, yo kow od ka-an to monnanap no nopollong, oyyos waa nokoleggua kos longossa, woy yo kow mandad od ka-an to longossa woy yo kow od laayuk to konna row sawa. Otid olihuwan dow ini langun, moppiya kos id puungan dow. Na, ka-ay ra en taman kos sulat doy.”
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 De-en id pologkiyat don iddos id ponsuhu po-undiyot Antioquia, woy to kod-inguma ran dutun, id livuung dan iddos langun nod pompomakoy woy id boggoy ran iddon sulat.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 To kodbasa ran tadda, oraroy ran no nahaa taddot moko-inniyat no mgo pomandu.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Na si Judas woy si Silas no mgo propeta, mo-uraa kos id nonaw ran amoy'd inniyat woy od tavang nod mosalig kos kopomakoy to mgo suwod.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Nopongnga ran id oubpa riyot Antioquia to pilon simana, id pologkiyat sikandan to mgo suwod to kopomakoy rutun. To waa ran pa id ipanow, id dosalan pa sikandan taddot od pompomakoy no iddos Monama, od boggoy to moppiyon iponawon dan to kodlivod diyot id ponsuhu kandan.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 — ausente —
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 — ausente —
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Na waa nouhoy pomon tadda, mid ikahi si Pablo ki Bernabe to, “Od lowwiyon ta iddos mgo suwod ta riyot kopomakoy no riyon to ipat bonuwa no noponudtulan tad to kahi tod Longaggon. Od ontongngan ta ko momonnu ron sikandan dutun.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Id aman si Bernabe tadda, woy id kopi-i rin nod porumannon si Juan no id ngoranan mandad ki Marcos.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Piru si Pablo, dii rin id kopi-i nod porumannon iddos minuvu no id tanan kandan laggun to riyon dan to prubinsya to Pamfilia, oyyos waa sikandin id ponayun nid tavang to pinuungan dan.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Pomon tadda, duwon dakkoon kodpo-opuloy ran, de-en id posuwayoy ran. Na, id duma ni Bernabe si Marcos woy id sakoy ran to bollangay po-undiyot isla to Cipre.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Si Pablo mandad, id poruma rin si Silas. To waa pa sikandan id ipanow, id dasaa iddos od pompomakoy no iddos od Longaggon, od tavang diyot kandan no iponawon.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Id tuuyan onni Pablo iddos nokod-osso-osson bonuwa riyot prubinsya to Siria woy Cilicia amoy'd ohotton kos kopomakoy taddot id lolivuung nod pompomakoy rutun.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.