Atos 12

Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Na iddon timpu, id tigkanoy si Harin Herodes to kodposuppit to dumon od pompomakoy.
1 Nati ana veya’amaim Herod busuruf sabuw afa hina ekalesia ana kou’ayamaim hima’am bow fatum bai’akir kakafin maiyow itih.
2 Id potompoddan din to liyog si Santiago no suwod ni Juan.
2 Naatu John tuwah James uwih hibai kaiyomaim hiyi morob.
3 To nosorollan din no id kahaa-i to mgo Judio iddos id puungan din, id pa-ammot din mandon si Pedro. Na inin notomanan, nokosasang to pista to Paan no Waa Potuvu.
3 Iti na’atube sinaf Jew sabuw hibiyasisir itih, basit, Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw hi’aa ana mar eo Peter hibai hifatum.
4 To na-ammot don si Pedro, id poprisu woy id potomongngan din to sopuu-annom no sundau no tinggoppat no id posuusuvaloy nid tamong kandin. Oyyos duwon puhawang ni Herodes nod hukuman si Pedro riyot isowwan to mgo minuvu kopongnga iddos pista to Kodlihad to Ponolihan.
4 Peter hibai hifafatum ufunamaim hibai hin dibur hiyari’iy, baiyowayah etei 16 hima’uh hima.
5 Laggun to noprisu si Pedro, idda mandad so od lolivuung nod pompomakoy, waa soroan nod dasaa atag kandin.
5 Imih Peter diburamaim hibotan hima, baise ekaleisia dogoroh tutufin etei God isan hiyoyoban.
6 Na iddon bulli, to waa pa hukumi ni Herodes si Pedro, id tinuhon sikandin no noko-ollot to oruwon sundau. Id baku sikandin to oruwon kodina woy duwon pe-en mgo sundau nid tamong diyot sobbangan to prisuwan.
6 Nati gugumin ta’imon Pilate yayakitifuw mar tatot tibatiyimih, Peter baise ma’utenayah orot rou’ab hai founamaim uman rororon chain hi’utan. Naatu au waraunane i ma’utenayah umah hi’utan naatu i matan fot in. Dibur etawan auman ma’utenayah hibat hikakaif.
7 Tigkow ron, id loppow kos sokkad no ponolihan tod Longaggon woy no-ompon to se-aa kos daom to prisuwan. Id sukaa taddot ponolihan si Pedro woy mid ikahi sikandin to, “Go-os ka onnow!” Idda ron en, nongo-akas kos kodina riyot bollad ni Pedro.
7 Naniyan meyemeye Regah ana tounamatar run bat naatu marakaw bar wanawanan kusisiar re, tounamatar Peter tuwabun bai ibunibun eo, “Mata enuw kumisir saife.” Mar ta’imonamo Peter uman chain hiha’obow hire. Tounamatar na Peter ebibunibun|alt="Angel awaking Peter" src="cn01953B.tif" size="col" loc="Act 12.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="12.7"
8 Kahi taddot ponolihan to, “Oumpak kad woy sukub du kos sandalyas du.” Na, id puungan ni Pedro iddos id ikahi to ponolihan. Mid ikahi mandon iddos ponolihan to, “Sukub du kos umpak du no mowwet so bollad woy tinundug ka koddi.”
8 Imaibo tounamatar Peter iu, “A faifuw kwiyoun naatu a baibiyon kwiyoun.” Peter na’atube sinaf naatu tounamatar eo, “A faifuw tafan baibiyon naiw kufifin naatu kwi’ufnunu.”
9 Purisu id tinundug si Pedro kandin no id leggua pomon diyot prisuwan, piru waa saddoo rin ko bonnaa vo iddon notomanan su kunan din ko tohenoppon da idda.
9 Peter i’ufunun hairi hitit dibur bar ufunane hire, baise Peter men kafa’imo so’ob tounamatar abisa sisinaf, i notanot i mimim rouw.
10 Na, id lihad sikandan diyot unnon sundau nid tamong woy riyot iko-oruwa. To id inguma ran don diyot sobbangan no putow nod isau lomig diyot bonuwa, noukatan bos idda ahad waa id lukat taddot lokkob. Woy id leggua ran don no mid baya riyot sokkad no daan woy dos ponolihan, tigkow no nowora.
10 Hitit ma’utenayah etawan wan hibatabat naatu etawan bairou’abin hibatabat hinatabirih. Naatu hina etawan gagamin in bar merar titit awanamaim hitit, etawan akisin botawiy hitit ef yan hire. Ef nati hibutitiy hin yomaninamaim hitit, basit tounamatar sa’iwa’an.
11 Na, nokotanud don si Pedro no konna vos tohenoppon da iddos notomanan din. Kahi rin to, “Ko-ungkay nokosaddoo ad no bonnaa vos en no id popiyod tod Longaggon iddos kandin no ponolihan amoy'd polegguang koddi pomon diyot bollad ni Herodes woy amoy iddos morat no id kopi-i to mgo Judio nod kopuungan ka-ay't koddi, konna en od kotuman.”
11 Peter imaibo matan to iwa’an eo, “Turobe, iti sawar i anababatun ayu isou matar. Regah ana tounamatar iyafar Herod ana fairane naatu Jew sabuw sawar abisa hinotanot mataramih i umahine ayu iyawasu.
12 To nopokes don kos poomdom ni Pedro, id undiyon sikandin to baoy ni Maria no inoy ni Juan nod ngoranan mandad ki Marcos. Na rutun, duwon mo-uraan od pompomakoy no id lolivuung amoy'd dasaa.
12 Peter ana not kukubunai ufunamaim na John Mark hinah Mary ana bar tit. Nati’imaim sabuw moumurih na’in hiru’ay hima hiyoyoyoban.
13 To kod-inguma ni Pedro, id ponguras sikandin woy id ponoktok diyot sobbangan. Na si Roda no sudsuhuwon no mongovay, id ponog amoy'd ontongngan ko ondoy idda.
13 Peter na etawan ufunane bat rukikitar, naatu bowabow babitai wabin Rhoda etawan botawiyinamih na.
14 To nokilaa rin no bawos idda ni Pedro, oray sikandin no nahaa, de-en worad diyot poomdom din no od lukatan kos lokkob, su id poolivod baling nid lukutlukut diyot daom amoy'd posaddoo taddot mgo duma rin. Kahi rin to, “Si Pedro iddot leggua!”
14 Baise Peter fanan i’inan ana maramaim yan wanawanan yasisir awan karatan etawan botawiyina’e i matabir nunuw run e’af eo, “Peter na ufun ebatabat.”
15 Piru iyon id oseng dan kandin, kahi ran to, “Te, od busawon ka ayu!”
15 Sabuw hi’u, “O anot i kwaris.” Baise i ana yanibebemaim, imih hio, “Nati i Peter ayubin.”
16 Piru si Pedro, ponayun poron nid ponoktok. Na, to id lukatan dan don idda, oraroy ran no nosoobbuwan, oyya su nokita ran no mooggot bos en no duwon si Pedro.
16 Baise Peter bat rurukikitar etawan hibotawiy, naatu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita.
17 Diyot kod-usok din, id sinyasan din sikandan nod po-onong-onong, woy id ituu rin ko monnu sikandin id poleggua tod Longaggon pomon diyot prisuwan. Kahi rin to, “Ponudtuu row ki Santiago iddos moka-atag ka-ay woy dos dumon mgo suwod ta riyot kopomakoy.” Nopongnga, id ipanow ron sikandin woy id undiyon to osson lugaa.
17 Peter umanamaim iman awah bofot naatu Regah mi’itube diburane bobotait hai tur eowen, “Iti i James ana tur kwana’owen naatu taitu auman hai tur kwana’owen.” Imaibo ihamiyih tit efan ta’amaim in.
18 To nosollom don, nongo-ukag iddos mgo sundau no id tamong diyot prisuwan su worad diyon si Pedro, woy waa ran nosorolli ko ingkon don sikandin.
18 Mar auman baiyowayah wanawanahimaim kasiy gagamin na’in matar, taiyuwih hibabatiyih hio, “Peter isan mi’itube’emih iti na’atube matar?”
19 Id ponangkap ni Herodes sikandin piru waa ran en nokita. De-en id intud-inturan din iddos mgo sundau no id tamong diyot prisuwan, woy pomon to waa en id pokotavak dan, id po-imotayan din sikandan.
19 Herod kwararih hin hinuwih, baise men hitita’ur. Basit ma’utenayah orot nah 16 buwih ibabatiyih sawar eo hibow hin hirouw himorob.
20 Laggun tid oubpa si Harin Herodes dutun, tapoy ron no duwon dakkoon langot din to mgo minuvu no toho Tiro woy Sidon. De-en id posokaddoy iddon mgo minuvu nod porani kandin, piru unna ran pa id oukuy si Blasto no sinolihan to polasyu. Na, id porumannoy ran po-undiyon to hari su amoy od po-eru-eru nod ka-awa ron kos langot din kandan, oyya su iddos od solihan dan to ko-uyahan to kandan no ingod, diyon od pomon to Judea no lugaa taddot hari.
20 Herod ana yaso’ar gagamin na’in Taiya naatu Sidon sabuw isah biyaso’aso’ar. Imih sabuw kou’ay hibai Herod itinamih hina. Wantoro’ot aiwob ana orot gagamin wabin Blastus yan hiyi rabon isahine bat imaibo hina Herod biyan hitit tufuw isan hifefeyan. Anayabin hai tafaram ana bay i Herod ana tafaramane nan.
21 To id inguma ron iddos allow no id tandu ni Harin Herodes amoy od kolivuung dan diyot kandin, id oumpak sikandin to umpak to hari woy mid unsad sikandin diyot unsaran to hari woy id ooseng sikandin diyot isowwan to mgo minuvu.
21 Veya hirurubin na’atube aiwob hai gub ana faifuw bai iyoun ana urama’ama’amaim mare ma sabuw isah binan.
22 Na nopongnga iddos osengan din, id doong kandin iddos mgo minuvu ukit to monokkaa no kod-ooseng no mid ungketen to, “Konna ini bawos to minuvu, ko konna, bawos to monama!”
22 Sabuw tur hinonowar hio, “Iti men orot ebibinanumih, baise god.”
23 Idda ron en, id silutan si Harin Herodes taddot ponolihan tod Longaggon ukit to bohok, su id tanggap din iddos koddoong to mgo minuvu woy waa rin id polivod iddos bantug diyot Monama. De-en id tagkoy sikandin woy id patoy.
23 Mar ta’imon Regah ana tounamatar Herod rab re morob biyan motamot hi’an morob, anayabin sabuw bora’aten hibitin men bai God itinimih.
24 Piru iddos kahit Monama, ponayun nid so-ob, de-en notimulan pe-en iddos ko-uralloy tod pompomakoy.
24 Naatu God ana tur ra’at tasasar tit sabuw etei hinowar.
25 Na si Bernabe woy si Saulo, id uli ran don diyot bonuwa to Antioquia to nopongnga ron iddos pinuungan dan diyot Jerusalem. Id duma ran si Juan no id ngoranan mandad ki Marcos.
25 Barnabas, Saul hairi hai bowabow hibisawar ufunamaim Jerusalemane himatabir maiye John Mark hibai bairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.