Mateus 27
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Dai mosmaasicai vʌʌsi ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌpipiscali judidíu gʌnaatagi isducatai muaagi ʌSuusi.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Dai vulicami bʌʌcai ʌSuusi dai mʌʌ tʌʌgi ʌPilaato, ʌgai ʌrtʌaanʌdamigadʌ Judeeʌrʌ oidacami.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Aidʌsidʌ ʌUudasi ismaacʌdʌ gatʌʌgi ʌSuusi tʌʌ mʌscamuaa agaitadai ʌSuusi aliʌ soigʌʌli dai ʌma duucai gʌtʌgito. Dai ʌpamu vuidacai vʌʌsi goʌmo coobai dan baivustaama piisu ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali judiuíu ʌʌmadu ʌpipiscali.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Daidʌ itʌtʌdai:
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Taidʌ ʌUudasi ami ʌgʌʌ quiuupai ʌrana suuli ʌtumiñsi, dai ii dai gʌvuliji.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Taidʌ ʌbaitʌguucacami ʌpapaali ʌmpagi ʌtumiñsi daidʌ itʌtʌdai:
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Dai aipaco gʌnaagi sai ʌgai tumiñsicʌdʌ savʌda agai ʌmo dʌvʌʌrai siaaco Aajatadami tʌʌgidu dai ami viaaca aagai siaaco yaasapadagi ismaacʌdʌ maitʌroidacami ami.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Dai Dʌvʌʌrai ʌʌrai tʌʌgidu asta sivi ucami.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Poduucai ʌpʌdui ismaacʌdʌ ʌʌquioma aagai Jeremiiasicaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ daidʌ icaiti: “Ʌjudidíu tʌtʌaanʌdamigadʌ vuuquia agai goʌmo coobai dan baivʌstaama piisu plaata ismaacʌdʌ baiga duu dai aa namʌquida gocʌʌli ismaacʌdʌ gatʌʌgi gogʌmai cʌʌli.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Dai ʌgaicʌdʌ gasavʌli agai ʌdʌvʌʌrai ismaacʌdʌ Aajatadami tʌʌgidu, poduucai isduucai giñaagidi giñtʌaanʌdamiga”, ascaiti Jeramiiasicaru.
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Tai vaidacai ʌgai ʌSuusi ʌgʌʌ tʌaanʌdami vuitapi tai ʌgai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai:
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Taidʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌpipiscali gʌpiʌrʌ vuupai dʌmos ʌSuusi maiaa noragi tomali ʌmo ñiooqui.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Taidʌ ʌPilaato itʌtʌdai:
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Taidʌ ʌSuusi vʌʌscʌrʌ maiaa noragi tomali ʌmo istumaasi, dai poduucai ʌgʌʌ tʌaanʌdami maitʌʌ istumaasi gʌtʌgituagi.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Vaidʌ ʌPilaato dadagitoiña ʌmo maisapicami aidʌ siaa duudagʌrʌ ʌʌgi poduucai gʌviidacatadai ʌgai isdadagitoldiadagi ʌoodami ʌʌgi ismaacʌdʌ ipʌliadagi ʌgai.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Vai ami maisacariʌrʌ cuupicatadai ʌmo cʌʌli Baraavási tʌʌgiducami ismaacʌdʌ tomasioorʌ cajiomacatadai.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Tai aidʌsi ʌoodami gʌnʌʌmpagi ʌPilaato tʌcacai daidʌ itʌtʌdai:
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Ʌgai maatʌcatadai ismoscoimudadʌ tadacatadai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali dai cascʌdʌ gatʌʌgi ʌSuusi.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 ɅPilaato quiaa daacatadai ʌdudunucamiʌrʌ taidʌ ʌooñigadʌ ootosi ñiooqui daidʌ itʌtʌdai:
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Dʌmos ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌpipiscali avʌnaqui ʌoodami sai baiyoma gataanʌna mʌsdagituagi Baraavási dai sai muaana ʌSuusi.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami ʌpamu ñioo dai tʌcacai ʌoodami daidʌ itʌtʌdai:
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Taidʌ ʌPilaato tʌcacai daidʌ itʌtʌdai:
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Taidʌ ʌPilaato itʌtʌdai:
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Aidʌsi ʌPilaato catʌʌ iscamaitistui ʌoodamicʌdʌ cavaamioma galcaititai ʌgai, dai gatai suudagi dai gʌico vʌʌsi ʌoodami vuitapi daidʌ itʌtʌdai:
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Tai vʌʌscatai ʌoodami aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Taidʌ ʌPilaato dagitoli Baraavási daidʌ ʌPilaato gatʌjai mʌsai gʌicarsana iquisanaicʌdʌ ʌSuusi dai tʌʌgi ʌoodami sai curusiaba siisana sai poduu muucuna.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Tai gooquiʌrʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami sandaarugadʌ vaidacai ʌSuusi gamu Pilaato quiidiamu dai vaí vʌʌsi ʌsandaaru dai ami siaaco cʌacatadai ʌSuusi vʌʌsi sicoli guuquiva.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Mʌtai uupasi yuucusidʌ ʌSuusi dai aadi aa yuucusi vʌpʌgicami sai ʌpʌa maascamu ʌmo raí,
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 dai moo daama daí ʌmo cooronai uuparaicʌdʌ duñisicami dai maa ʌmo tʌʌvʌli sʌʌlisa padʌrʌ noviʌrʌ. Daidʌ gʌntootonacʌdʌ guuquiva ʌSuusi vuidʌrʌ dai parunai daidʌ icaiti:
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Dai sisividimi ʌʌpʌ dai bʌbʌyi tʌʌvʌli dai ʌgaicʌdʌ moodʌana gʌvai.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Dai canaato parunacai ʌpamu uupasi ʌyuucusi vʌpʌgicʌdʌ dai ʌpamu aadi ʌʌgi yuucusidʌ. Dai boodʌrʌ vaidacai dai mʌʌ siisa agai curusiaba sai poduu muucuna.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Dai aidʌsi utudama iji ʌgai abiaadʌrʌ vuidʌrʌ aayi ʌmo cʌʌli Simuñi tʌʌgiducami Sireñiʌrʌ oidacami mʌtai aagidi sai bʌʌcaiña ʌgai ʌcurusigadʌ ʌSuusi.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Dai poduucai aayi mʌʌca siaaco Gólgota tʌʌgidu. Gólgota icaidaga moodʌ muuquiadʌ.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Dai ami oidi uuvasi varagadʌ vʌʌnagʌcami ʌmo doadigami aliʌ ʌʌcocami sai ʌgaicʌdʌ palʌpioma soimaa taatana. Taidʌ ʌSuusi mosdʌʌ dai camaitipʌli isiiyagi.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Dai casiisacai curusiaba dʌmos maiquiaa muu ʌgai tai gooquiʌrʌ nʌʌnʌitudai volao dai poduucai nʌida agai isioorai ajia agai yuucusidʌ ʌSuusi. Dai poduucai ʌpʌdui istumaasi aagai Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ daidʌ icaiti: “Sai nʌʌnʌituda agai volao dai poduucai nʌida aagai isioorai ajiagi ʌyuucusidʌ”.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Dai ami daraajatai nuucada.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Dai curusiaba moo daama daí ʌmo oojai ismaacʌdʌ gatʌjai ʌPilaato dai aagai mʌstuisidʌ gatʌjai muaaragai daidʌ icaiti: “Idiava ʌrʌSuusi, raígadʌ judidíu”, ascaiti ʌoojai.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Dai abaana ʌSuusi siisisa gooca ʌʌsivogami ʌmoco sʌʌlisa padʌrʌ ʌmai curusiaba dai ʌgʌmai oogisa padʌrʌ ʌmai curusiaba.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Dai ismaacʌdʌ amui dʌgavusai galnaasi ñiooqui suuligidi ʌSuusi dai gidai gʌnmoomo,
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 daidʌ itʌtʌdai:
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Poduucai ʌʌpʌ parunai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo ʌʌmadu ʌpipiscali dai aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 ―Cʌʌgacʌrʌ vuvaitu goovai aa dai goovai ʌʌgi gia maitistutuidi iscʌʌgacʌrʌ gʌvuusaidagi. Issʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isʌgai ʌrgʌrraíga aatʌmʌ judidíu vai tʌvanʌna curusiaiñdʌrʌ tʌtai poduucai vaavoituda aatʌmʌ ʌʌpʌ.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Goovai povʌʌlidi siDiuusi nuucada. SiDiuusi sʌʌlicʌdʌ oigʌdai cʌʌgacʌrʌ vuusaidana tuduidʌ sivi. Gocaasi gʌraagidi goovai saidʌ ʌrDiuusi maradʌ ―ascaiti ʌgai.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Dai asta ʌʌʌsivogami ismaacʌdʌ cucurusiaba siisisapicatadai ami sonuana ʌSuusi galnaasi ñioocai ʌgai vui vʌʌsi.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Dai dan duucu vʌʌsi oidigi tucapi vii vaic oora.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Dai aidʌ coi gʌʌsʌco gʌgʌrʌ iiña ʌSuusi daidʌ icaiti:
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Dai ʌʌmoco ismaacʌdʌ ami daraajatadai caʌ ispocaiti ʌgai daidʌ icaiti:
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Tai otoma ʌmaadutai mʌʌ dai bʌi ʌmo visiocoli dai vadʌitu uuvasi varagadʌ ʌʌcocamicʌdʌ dai ʌmo tootoicami cuugʌrʌ daí ʌvisiocoli dai miaadʌrʌ dadasdi ʌSuusi sai visiusuna.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Dʌmos aa itʌtʌdai:
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Taidʌ ʌSuusi gʌgʌrʌ iiña dai muu.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Vaidʌ ʌgʌʌ icusi ismaacʌdʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu sagiʌcatadai ʌpan ʌʌsi covocami ʌmo sueeyi dai ʌraana sʌʌli sarai tʌcavidʌrʌ abiaadʌrʌ mʌtana ucami. Dai dʌvʌʌrai gigivuli dai ojoodai taatapai.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Daidʌ gʌcuucupioco siaaco yaasapicatadai ʌcoidadʌ dai mui oodami ismaacʌdʌ vaavoitudaitadai Diuusi duduaca ʌcoidadʌ saagidaiñdʌrʌ.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Dai caduaacacai ʌpamu ʌSuusi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ daidʌ ʌgaa vʌʌsi vuvaja coidadʌ saagidaiñdʌrʌ dai mʌʌ Jerusaleenʌrʌ vaapa tai mui oodami tʌʌ.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Tai amaasi ʌtʌaanʌdamigadʌ sandaaru ʌʌmadu ʌgaa ismaacʌdʌ nuucadacatadai ʌSuusi aidʌsi tʌʌ ʌgai isgigivuli dʌvʌʌrai dai tʌʌ vʌʌsi ismaacʌdʌ ʌpʌdui sʌʌlicʌdʌ duduaadimu, daidʌ icaiti:
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Dai ami guucacatadai mui ooqui mʌʌcasdʌrʌ nʌiditadai ʌʌpʌ ismaacʌdʌ Galileeaiñdʌrʌ oidatucuitadai ʌSuusi dai soicʌitadai.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Ʌgai saagida daraajatadai María Madaliña, dai María Jacovo dʌʌdʌ dai Osee dʌʌdʌ, dai Zevedeo maradʌ dʌʌdʌ.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Dai caurui tai ami divia ʌmo cʌʌli gʌviidacami Osee tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrArimateeʌrʌ oidacami, ʌgai ʌrvaavoitudadami ʌSuusi ʌʌpʌ.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Dai amaasi ʌgai nʌidamu ʌPilaato dai taí ʌSuusi tuucugadʌ. Taidʌ ʌPilaato gatʌjai mʌsai tʌʌgidana.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Dai tʌvañdacai ʌSuusi ami curusiaiñdʌrʌ dai ʌmo icusi maitucuracamiʌrʌ biisa.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Daidʌ ʌOsee casi gatʌjaitadai coocodagai ʌmo vavuana mʌsai ami yaasana siʌʌscadʌ muquiagi ʌgai dʌmos ʌSuusi ami tʌʌ ʌgai. Dai cacuupacai ʌquitaagiña ʌmo gʌʌ odaicʌdʌ daivunu ii.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Vai ami daacatadai ʌMaría Madaliña ʌʌmadu ʌgʌmai María siaaco yaasapicatadai ʌSuusi sonuana.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Aidʌ ʌrʌtasaicatadai istuigaco baivuaadana ʌgai vʌʌsi dai siaadiqui ʌribʌstaragaicatadai istuigaco maitistuma vuaadana ʌgai. Dai siaadiqui ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali judidíu, ʌʌmadu ʌfariseo mʌʌ nʌidamu ʌPilaato
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 daidʌ itʌtʌdai:
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Cascʌdʌ gatʌaañiñi mʌsai cʌʌga nuucadacana mʌʌca siaaco yaasapi ʌSuusi vaica tasai uucami vai poduucai maidadana ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ tucarʌ vai maibʌʌna ʌtuucugadʌ vai gooquiʌrʌ maipocaitiada ʌgai iscaduaaca. Dai poduucai ʌgooquiʌrdadʌ yaatagi vaamioma maicʌʌgaducagi siʌtuucamidʌrʌ ―astʌtʌdai.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Daidʌ ʌPilaato itʌtʌdai:
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Dai iji dai mʌʌ cʌʌga baidui siaaco yaasapicatadai ʌSuusi dai seeracʌdʌ bidasa dai ami seeraba daí ʌseeyogadʌ ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ ʌromamano. Vai ami daraajatadai ʌsandaaru ʌʌpʌ.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.