Lucas 20
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Ʌmo imidagai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu daacatadai ʌSuusi dai mamaatʌtulditadai ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ ʌʌmadu cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai, tai ami dada ʌbaitʌguucacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ, ʌʌmadu aa baitʌguucacami,
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 dai potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi:
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 ¿Toorʌ ootoi ʌVuaana sai gavapaconana? ¿Diuusi oodami sio? ―astʌtʌdai ʌSuusi.
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Dʌmos vʌʌsi ʌbaitʌguucacami ʌʌgi aipaco gʌnaatagidimi dai pocaiti:
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Dai ispotʌʌda aatʌmʌ sai oodami ootoi, vʌʌscatai gooodami gʌrcoodian tada ojoodaicʌdʌ, vʌʌscatai goovai sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai siʌVuaana ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ ―ascaiti ʌbaitʌguucacami.
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Dai amaasi aa noragi ʌgai ʌSuusi dai potʌtʌdai sai maimaatʌ sioorʌ ootoi ʌVuaana sai gavapaconana.
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai:
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Amaasi ʌSuusi gʌaagacai aagidi ʌoodami, dai aagidi ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ dai potʌtʌdai:
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Dai aidʌsi aayi yoovaragai ʌgai ootoi ʌmoco gʌpiooñiga sai taanʌna ʌgai ʌoodami ʌyoovi siʌʌsi aʌʌcatadai, dʌmos ʌoodami gʌicacarai dai soi doodai dai ootoi maimaacacai istumaasi.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Amaasi ʌtuidacami ootoi ʌmai piooñi, mʌtai ʌgai ʌʌpʌ aliʌ soimaasi ñiooqui aagidi dai gʌicacarai dai ootoi maimaacacai istumaasi aagaimi ʌgai.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Daidʌ ʌtuidacami ootoi ʌmai, dʌmos ʌoodami aliʌ soi doodai ʌgai ʌʌpʌ dai aadaji.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 Dai cagooquiʌrʌ pocaiti ʌtuidacami ʌdʌvʌʌrai: “¿Isducatai iduuñimu aanʌ? Ootosamu aanʌ giñmara tomasi aliʌ oigʌdai aanʌ, siaadʌrʌ maisiaa duutudadan tadacana ʌgai siuu duucu tʌgiagi”, ascaiti ʌcʌʌli.
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Dʌmos aidʌsidʌ ʌaata vuaadami tʌʌ gʌamo maradʌ aipaco gʌnaatagidimi dai pocaiti: “Idi ʌgai ismaacʌdʌ ʌrtuidacamica agai oogadʌ vustuidadʌ gʌaagai tʌsmuaagi dai poduucai aatʌmʌ ʌrtutuidacamicamu”, ascaiti ʌaata vuaadami.
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Dai amaasi vuusaitu ami dʌjiaiñdʌrʌ dai muaa. Amaasi ʌSuusi tʌcacai ʌoodami dai potʌtʌdai:
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Divimu ʌgai dai coodimu dai maaquimu ʌdʌvʌʌrai aa oodami ―astʌtʌdai ʌSuusi.
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Dʌmos ʌSuusi vui nʌnʌava dai potʌtʌdai:
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Tomasioorʌ ismaacʌdʌ utuvagi ʌodiʌrʌ moslalachi daivamu, dai isʌodai daama gʌsiagi ʌmai ʌgai mosʌtuisamu ―astʌtʌdai ʌSuusi.
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ judidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ipʌliditadai isaidʌ otoma bʌjiagi ʌSuusi, cʌʌga maatʌcatadai ʌgai isʌgai vʌʌtarʌ aagaitadai ʌSuusi ʌcuento cascʌdʌ, dʌmos ʌʌbʌiditadai ʌgai ʌoodami.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Dai amaasi ootoi sioorʌ soobidacagi vai ʌgai cʌʌ tuutiacami gʌnvueeyi, dai gaagai isducatai aagagi ʌSuusi ʌmo istumaasi istumaasi vui caatʌcagi ʌdudunucami vai poduucai tʌʌgida ʌgai ʌdudunucami.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Cascʌdʌ tʌcacai ʌgai dai potʌtʌdai:
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Gʌraagidañi, ¿cʌʌgaisi tʌsaa namʌʌquiadagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami romano cho sio? ―astʌtʌdai.
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Dʌmos ʌSuusi maatʌ tʌʌ isʌgai vuiirumada ʌliditadai dai potʌtʌdai:
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 Giñtʌʌgidavurai aapimʌ ʌmo tumiñsi. ¿Voorʌ moodʌ dai voorʌ tʌʌtʌaradʌ tumiñsiʌrʌ daja? ―astʌtʌdai ʌSuusi.
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai:
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Tai ʌgai maitistui issoimaasi ñiooquitudagi oodami vuitapi baiyoma maitʌʌ ʌgai isducatai gʌntʌtʌgituagi caʌcatai isducatai ñioocai ʌSuusi dai cascʌdʌ maiñioocacai vii.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Dai gooquiʌrʌ iji ʌʌmoco ʌsaduseo siaaco daacatadai ʌSuusi. Ʌsaduseo pocaiti sai maioidaga coidadʌ duaacaradʌ cascʌdʌ potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi:
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 ―Mamaatʌtuldiadami, ʌMoseesacaru oojisicami gʌrvii vai pocaiti sai ismuquiagi ʌmo cʌʌli dai viaagi gʌooñiga maiquiaa maamatacai abaana, saidʌ ʌsucuulidʌ ʌcʌʌli gʌaagai isvʌʌnagi ʌviuudu dai maamatagi abaana ʌsiʌʌgidʌ vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ muu.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Dai ʌmo imidagai oidacatadai cuvaracami ʌmo siʌʌgʌmʌ, ʌʌpʌgadadʌ ooñigai dʌmos muu maiquiaa maamatacai.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Amaasi ʌgooquiʌrdadʌ vʌʌna ʌviuudu, dai muu ʌʌpʌ maiquiaa maamatacai.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Tai gooquiʌrʌ ʌgʌmai vʌʌna ʌgai vaa ooqui, dai muu ʌʌpʌ maiquiaa maamatacai, vʌʌ cuvaracami podui dai vʌʌsi coi maimaamatacai tomali ʌmaadutai.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Dai amaasi muu ʌooqui ʌʌpʌ.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Dai duduaacacai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ, ¿ismaacʌdʌ ʌrcunadʌcamu ʌooqui vʌʌsi ʌrcuucunadʌcatadai ʌgai di? ―astʌtʌdai ʌsaduseo.
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Amaasi ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai:
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi maaquiagi oigaragai isiimiagi tʌvaagiamu caduduaacacai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ mʌʌca maitʌcuucuntai tomali maitʌmamacai gʌnmaamara cuucuntaragai vʌʌtarʌ,
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 mʌʌca camaitʌcooyi cascʌdʌ. Moscaduduaacacai ʌgai ʌpan ducamica agai Diuusi tʌtʌaañicarudʌ ʌgai ʌrDiuusi maamaradʌ.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Moseesa ʌʌpʌ gʌrmamaatʌtuldi sai duduaacarʌi coidadʌ siaaco gʌaagai ʌali uusi ismaacʌdʌrʌ mʌi taí daidʌ ʌuusi maimʌi ami gʌaagai ʌʌpʌ sai Diuusi ʌrAvraañicaru dai Isaacaru dai Jacocaru Diuusigadʌ.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Dʌmos Diuusi maitʌrDiuusigadʌ ʌgai ismaacʌdʌ ʌDiaavora ʌʌmadu ajioopai coocai, baiyoma ʌrDiuusigadʌ ʌgai ismaacʌdʌ ʌgai ʌʌmadu ajioopai ―astʌtʌdai ʌSuusi.
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Amaasi ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ potʌtʌdai:
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Dai camaitʌpʌnʌʌli isvaamioma tʌcacagi.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai:
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Vaidʌ ʌDavi aduucai ooja Salmosi liivrugadʌrʌ:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 Dai ugititudamu aanʌ vʌʌsi ismaacʌdʌ gʌvuidʌrʌ vʌʌtʌ”.
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 ¿Dʌmos ducatai istutuidi ʌCristo siʌrmaradʌcagi ʌDavi vai ʌʌgi ʌDavi giñtʌaanʌdamiga aagai? ―astʌtʌdai ʌSuusi.
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Vʌʌsi ʌoodami caʌcatadai aidʌsi ʌSuusi potʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga:
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 ―Cʌʌgavʌr gʌntʌtʌgitoca aapimʌ. Maitavʌr ʌpan duucai ivuaada gomamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Goovai oojoidi iscʌcʌʌgaducami yuucustadagi, dai ipʌlidiña mʌscocoanadagi gʌnvapaanamu dai viaatuldiadagi cacaayana, dai cʌcʌʌgaducʌdioma daraicariʌrʌ oojoidi isdadarʌdagi judidíu quiquiuupaigadʌrʌ, dai siaaco gacuaada goovai cʌcʌʌgaducʌdioma daraicariʌrʌ oojoidi isdadarʌdagi ʌʌpʌ.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Dai ʌʌsidiña goovai ʌʌpʌ ʌvipiuudu baabaquidʌ dai tʌvʌpi gamamadaiña sai nʌidiña ʌoodami. Goovai ʌgai ismaacʌdʌ vaamioma soimaa taatatuldamu Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga.
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.