Lucas 19
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Taidʌ ʌSuusi aayi ami Jericooʌrʌ dai amui daivusquimi ʌgai.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Vai ami oidacatadai ʌmo cʌʌli gʌviidacami Zaqueo tʌʌgiducami, dai ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌcatadai tumiñsi vuudami.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Daidʌ ʌZaqueo matia ʌliditadai ʌSuusi, dʌmos maitistutuiditadai istʌgiagi aliʌ maitʌcavacatadai ʌZaqueo cascʌdʌ dai oodami aliʌ muiducatadai.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Vai ʌgai maitʌtʌgaitadai isducatai matiagi dai amaasi baitʌqui mʌʌ dai tʌsai ʌmo uusi tʌcavacamiʌrʌ voiyʌrʌ siaaco viaacatadai ʌSuusi isdaivuñiagi.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Dai aidʌsi amui daivusquimi ʌSuusi tʌcavi nʌnʌaava dai potʌtʌdai:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Taidʌ ʌZaqueo otoma tʌvai, dai baigʌʌliaracʌdʌ miaadʌgi ʌgai ʌSuusi.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Amaasi tʌʌgacai ʌoodami imaasi vʌʌscatai ñiooquidimi ʌSuusi dai pocaitimi saidʌ ʌSuusi ʌmo soimaasi ivuaadami quiidiʌrʌ gʌuuli.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Amaasi ʌZaqueo cʌquiva dai potʌtʌdai ʌSuusi:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami divia dai gaaga iñagai dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida iñagai soimaasi ivuaadami ʌgai ʌrsibʌiimiadʌ Diuusi vʌʌtarʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Dai camiaanai daacatadai ʌgai Jerusaleena daidʌ ʌoodami povʌnʌliditadai iscaotoma gatʌaanʌda agai Diuusi oidi daama cascʌdʌ aidʌsi quiaa tʌtʌgitoitadai ʌoodami ismaacʌdʌ aagidi ʌSuusi, ʌgai aagidi ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ,
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 dai potʌtʌdai:
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Dai maiquiaa imʌcai vaí baivustaama gʌpipiooñiga dai vʌʌscatai ʌʌmadutai maa tumiñsi dai potʌtʌdai: “Aa duiñtuldavurai idi tumiñsi asta siʌʌscadʌ divia aanʌ”, astʌtʌdai.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Dʌmos ʌgʌmai dʌvʌʌriʌrʌ oidacami aliʌ cʌʌdaitadai dai imʌcai ʌgai tai ʌgaa gooquiamu ootoi chiʌʌqui cʌcʌʌli sai potʌʌdana: “Maitatʌta ipʌlidi aatʌmʌ isaapi ʌrgʌrtʌaanʌdamicagi”, astʌtʌdai.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Mʌtai vʌʌscʌrʌ daí ʌgai gatʌaanʌdami duucai tai ʌpamu nora. Amaasi aʌcai gʌquiiyʌrʌ vaí ʌgai gʌpipiooñiga ismaacʌdʌ vii ʌgai tumiñsi dai maatʌca agai sʌʌjʌqui gamaitʌ ʌʌmadutai.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Ʌʌʌpʌgadadʌ divia dai potʌtʌdai: “Giñaamu, gʌtumiñsiga gamaitʌ baivustaamaojo vaamioma”, astʌtʌdai.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Taidʌ ʌraí aa noragi dai potʌtʌdai: “Cʌʌgaduava aapiapʌ ʌrʌmo cʌʌ piooñi cacʌʌga idui aapi laachicʌdʌ sivi gia gʌdaasamu aanʌ caigi pai tʌaanʌda baivustaama quiiqui”, astʌtʌdai.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Tai gooquiʌrʌ divia ʌmai dai potʌtʌdai: “Giñaamu, gʌtumiñsiga gamaitʌ taamojo vaamioma”, astʌtʌdai.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Taidʌ ʌaamudʌ aa noragi dai potʌtʌdai: “Aapi ʌrcaigicamu ʌʌpʌ dai tʌaanʌdamu taama quiiqui”, astʌtʌdai.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Tai gooquiʌrʌ divia ʌmai dai potʌtʌdai: “Giñaamu, tanai daja gʌtumiñsiga giñpañiitugʌrʌ vuraca aanʌ dai baidasaca.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Gʌʌʌbʌñi aanʌ. Maatʌ aanʌ isaliʌ oomaliga aapi cascʌdʌ. Dai maita aata vueeyi dai vʌʌscʌrʌ vuuyi tumiñsi, dai aa gʌʌsituldi pai aapi mosvuuyi yoovisicami”, astʌtʌdai.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Amaasi ʌraí potʌtʌdai: “Aapiapʌ ʌrʌmo piooñi maicʌʌ tuigacami. Gʌñiooquicʌdʌ maatʌ aanʌ isaapi ʌrgʌduñi dai maicʌʌ dui. Iscamaatʌcatadai aapi siaanʌ ʌroomaligami dai ismaitaaata vueeyi aanʌ dai vʌʌscʌrʌ vuuyi tumiñsi dai isaa giñʌsituldi dai isaanʌ mosvuuyi yoovisicami.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Camaatʌcatadai aapi ¿tuipʌsi maitamaa gotumiñsi sibʌacoga mʌsiaaco gamaitʌmudai vaamioma ʌtumiñsicʌdʌ simuiyoma vuimudai aanʌ diviacai?” astʌtʌdai aamudʌ.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Amaasi potʌtʌdai ʌgai ʌgaa ismaacʌdʌ ami daraajatadai: “Bʌivurai gotumiñsi dai maaca ʌgai ismaacʌdʌ viaa baivustaama”, astʌtʌdai ʌraí.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Tai ʌgai potʌtʌdai: “Gʌraamu, ʌgai caviaa baivustaama”, astʌtʌdai.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Taidʌ ʌraí aa noragi dai potʌtʌdai: “Aanʌ angʌnaagidi sai ismaacʌdʌ viaa vaamioma gʌmaacai dai ismaacʌdʌ maiviaa gʌvoopoidi tomasi ʌlaachi ismaacʌdʌ viaaca ʌgai.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Dai ʌoodami ismaacʌdʌ giñvui vʌʌtʌ dai maitipʌliditadai isiʌrtʌaanʌdamica aanʌ, vuaapavurai dai giñvuitapi cooda”, astʌtʌdai ʌraí gʌpipiooñiga.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Dai amaasi caaagacai ʌSuusi imaasi ʌpamu apiaimʌitadai Jerusaleenamu.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Dai aidʌsi caaijimitadai ʌSuusi Betapagiʌrʌ dai Betaaniʌrʌ miaanai ʌgiidi siaaco Oliivosi tʌʌgidu, ʌSuusi ootoi gooca gʌmamaatʌrdamiga,
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 dai potʌtʌdai:
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Dai isʌmaadutai gʌntʌcacagi mʌstuisi uupasai vʌrai potʌʌda ansai aanʌ tʌgito ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Amaasi ʌmamaatʌrdamigadʌ iji dai tʌʌ vʌʌsi isducatai aagidi ʌSuusi.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Dai aidʌsi uupasaitadai ʌgai ʌasñiitu taidʌ ʌsoigacami tʌcacai dai potʌtʌdai:
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Tai ʌgai aa noragi dai potʌtʌdai:
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Amaasi bʌidacai ʌgai ʌasñiitu ʌSuusi, dai asñiitu daama darai gʌnsosua dai daama daí ʌSuusi.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Dai aidʌsi asñiitu daama imʌitadai ʌSuusi ʌoodami voiyʌrʌ ʌʌligaimi gʌnsosua.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Dai aidʌsi camiaadimi ʌgai coidama gʌʌsʌcʌrʌ ʌOliivosi giidiaiñdʌrʌ, vai vʌʌscatai ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ oiditadai iiñaquimi baigʌnʌliatugaitai dai siaa duutudaimi Diuusi vʌʌsi ʌismaacʌdʌ gʌgʌrducamicʌdʌ ismaacʌdʌ tʌʌtadai ʌgai.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Dai pocaitimi:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Amaasi ʌʌmoco ʌfariseo ismaacʌdʌ ʌoodami saagida daraajatadai potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Dʌmos ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai:
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Dai aidʌsi caaijimitadai ʌgai Jerusaleenʌrʌ dai tʌʌgacai Jerusaleena ʌSuusi sosua ʌoidacamicʌdʌ
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 dai pocaiti:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Aimu istuigaco sicolimagi sasaayudʌ dai sicoli curartamu, dai vʌʌsi aipadʌrʌ cocodamu,
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 vʌʌsi dʌvʌʌrapi suuligamu dai coodamu dai vʌʌsi Jerusaleenʌrʌ maiviimu tomali ʌmo odai ʌmai daama. Aidʌsi diviji aanʌ ismaacʌdʌ ʌrDiuusi tai maitiñmiaadʌgi gooidacami cascʌdʌ ―ascaiti ʌSuusi.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Amaasi ʌSuusi vaa ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai vuvaitu ismaacʌdʌ ami gagaagaraitadai dai ismaacʌdʌ gasaapʌdaitadai,
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 dai potʌtʌdai:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 ɅSuusi vʌʌs tasai gamamaatʌtuldiña Diuusi ñiooquidʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu, dʌmos ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ judidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ, dai ʌʌmadu ʌdudunucamigadʌ ʌoodami gaagaitadai isducatai muaagi ʌSuusi.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Dʌmos vʌʌsi ʌoodami cʌʌga gʌntʌgito caʌcatadai iscaiti ʌSuusi cascʌdʌ maitʌtʌgaitadai ʌgai isducatai muaagi.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.