Atos 9
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 ɅSaulo maidagitocai soi vueeyi ʌvaavoitudadami. Dai pocaitiña sai coodia agai cascʌdʌ nʌidamu ʌgai ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 dai taí oojai ismaacʌdʌrʌ maa ʌgai oigaragai sai imʌna ʌgai judidíu quiquiuupaigadʌamu Damascʌrʌ dai gaagana ismaacʌdʌ apiavaavoitudai Suusi Cristo mamaatʌtuldaragadʌ dai sai maamaisapicamu vuaapana Jerusaleenʌrʌ vʌʌsi ʌmaduga mʌʌsi ooqui dai cʌcʌʌli.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Dʌmos aidʌsi voiyamu imʌitadai ʌgai camiaadʌrʌ Damasco, tai todian duucai vʌpʌdoli sicoli ʌgai ʌmo cuudagi tʌvaagiaiñdʌrʌ.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Taidʌ ʌSaulo dʌvʌʌrapi gʌi, dai caʌ ʌmo ñiooqui ismaacʌdʌ itʌtʌdai:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Amaasi ʌSaulo itʌtʌdai:
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Amaasi ʌSaulo gigivuquimi duaadimucai daidʌ itʌtʌdai:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ ʌʌmadu iimʌitadai ʌSaulo aliʌ duduaadimu caʌcacai ʌñiooqui dai maitʌʌgacai tomali ʌmaadutai.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Amaasi ʌSaulo cʌquiva dʌvʌʌrapidʌrʌ, dʌmos maitistui isnʌnʌavagi tomalaachi. Taidʌ ʌaaduñdʌ vaidacai Damascoamu.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Daidʌ ʌSaulo vaica tasai maitistui isnʌnʌavagi dai maitauu dai maitaii tomalaachi istumaasi.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Dai ami Damascʌrʌ oidacatadai ʌmo vaavoitudadami Ananiiasi tʌʌgiducami tai ʌgai vuitapi gʌmaasitu ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Amaasi ʌtʌaanʌdami itʌtʌdai:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Gʌtʌʌtʌquiʌrʌ tʌʌ ʌgai ʌmo cʌʌli Ananiiasi tʌʌgiducami sai vaa dai daama darai gʌnoonovi saidʌ istui ʌgai isnʌnʌavagi ʌpamu ―astʌtʌdai ʌSuusi.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Taidʌ ʌAnaniiasi moscaʌ imaasi daidʌ itʌtʌdai:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Dai sivi divia goovai tami ʌpapaali baitʌguucacamigadʌ sʌʌlicamigadʌcʌdʌ, dai maamaisapicami vuuquia agai vʌʌscatai ismaacʌdʌ gʌvaavoitudai aapi ―astʌtʌdai Ananiiasi.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Amaasi ʌtʌaanʌdami itʌtʌdai:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Aanʌ tʌʌgidamu isaliʌ viaa ʌgai issoima taatagi giñvaavoitudaitai ―ascaiti ʌSuusi.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Amaasi ii Ananiiasi ʌquiiyamu siaaco daacatadai ʌSaulo dai ami vaacʌcai daama darai gʌnoonovi daidʌ itʌtʌdai:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Tai otoma suuli vatopa coocomidʌ maasi vuupujiaiñdʌrʌ dai casi istui ʌgai isnʌnʌavagi. Dai otoma cʌquiva dai gʌvacoi sai nʌidiña ʌoodami iscaʌma duucai gʌtʌgito ʌgai dai camaisoimaasi ivuaada agai.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Dai gooquiʌrʌ gauu dai bʌi gʌguvucadaga ʌpamu dai anaasi daja chiʌʌqui tasai ʌvaavoitudadami ʌʌmadu Damascʌrʌ.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Otoma gʌaagacai gamamaatʌtuldimi ʌSaulo judidíu quiquiuupaigadʌrʌ Diuusi ñiooquidʌ dai gaaagidi sai Suusi ʌrDiuusi maradʌ.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ caʌ maitʌtʌgaitadai isducatai gʌntʌtʌgituagi daidʌ icaiti:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Dʌmos ʌSaulo vaamioma maiduaadicuitai gaaagidi Diuusi ñiooquidʌ dai gaaagidiña ʌʌpʌ saidʌ ʌSuusi ʌrʌCristo, taidʌ ʌjudidíu Damascʌrʌ oidacʌdʌ camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Dai bai tʌvʌpicʌdʌ ʌjudidíu gʌnaagi dai muaa agai ʌSaulo.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Dʌmos ʌSaulo maí. Dai Damasco sicoli cuupicatadai gʌʌ bidaaviquicʌdʌ vaidʌ ʌjudidíu ʌbidaaviqui cuucuparagadʌrʌ soobidacana tasʌrʌ dai tucarʌ siaaco vuusiagi sai muaa agaitadai.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Dʌmos ʌvaavoitudadami gʌʌ asaarai ʌraana daí ʌSaulo dai bidaaviquiamu sʌʌli tʌvaañi ʌmo imidagai tucarʌ tai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuusai ʌSaulo.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Aidʌsi aayi ʌSaulo Jerusaleenʌrʌ ʌgai urava ʌliditadai ʌvaavoitudadami dʌmos ʌvaavoitudadami ʌʌbʌidiña vʌʌscʌrʌ maivaavoitudaiña ʌgai siʌSaulo casi ʌrvaavoitudadami ʌʌpʌ cascʌdʌ.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Dʌmos ʌBernabé gia vaidacai dai vaan cʌʌsi ʌojootosicami dai aagidi isducatai tʌʌ ʌSaulo ʌSuusi Cristo voiyʌrʌ, dai isducatai ñiooqui ʌSuusi, dai isducatai ʌSaulo maiduaadimudacʌdʌ aagidi Diuusi ñiooquidʌ Damascʌrʌ oidacami.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Taidʌ ʌSaulo anaasi Jerusaleenʌrʌ vii dai ʌʌmadu aimʌraiña ʌvaavoitudadami.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Dai maiduaadicuitai gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ, dai ʌʌmadu gaaatagaiña ʌgai ʌjudidíu ismaacʌdʌ ñioocaitadai giliego ñiooquidʌ, dʌmos ʌjudidíu gaagaitadai isducatai muaagi ʌSaulo.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Dai aidʌsidʌ ʌvaavoitudadami maí gomaasi otoma vaidacai ʌgai ʌSaulo Sesareeamu dai abiaadʌrʌ ootoi Tarsuamu.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Aidʌ camaitiipucatadai sioorʌ soi duucai nʌijadagi ʌvaavoitudadami Judeeʌrʌ dai Galileeʌrʌ dai Samaaliʌrʌ oidacami cascʌdʌ baigʌnʌliditai oidaga ʌgai dai vaamioma cʌʌga vaavoitudaimi dai siaa duutudaiña Diuusi. Dai Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai vai vaamioma muidaimi vaavoitudadami.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Aidʌsidʌ ʌPiiduru didividitadai ʌvaavoitudadami diviji ʌgai ʌʌpʌ ʌvaavoitudadami Liidiʌrʌ oidacʌdʌ.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Vai ami oidacatadai ʌʌpʌ ʌmo cʌʌli Eneeasi tʌʌgiducami ismaacʌdʌ caparʌ mamacova uumigi moscaatʌcatadai maitistutuidiña ʌgai isaimʌrdagi cascʌdʌ.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Dai vʌʌscatai Liidiʌrʌ oidacʌdʌ dai Saroñiʌrʌ oidacʌdʌ tʌʌgacai imaasi dagito ʌʌquidʌ gʌnvaavoidaraga dai vaavoitu Diuusi.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Aidʌ Jopʌrʌ oidacatadai ʌmo ooqui vaavoitudadami Tavita tʌʌgiducami dai giliego ñiooquicʌdʌ ʌrDoorcasi. Idi ooqui vʌʌscʌrʌ cʌʌga ivuaadana dai soicʌiña ʌsoituutuigami.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Dai ʌmo imidagai aliʌ cooco ʌooqui dai muu, mʌtai vaʌtʌsi dai gooquiʌrʌ goocua daama vaaquiʌrʌ tʌcaviaco tʌʌ.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Dai Jopaiñdʌrʌ miaaga Liidiamu siaaco daacatadai ʌPiiduru, taidʌ ʌvaavoitudadami maí isami daacatadai ʌPiiduru dai ootoi gooca cʌcʌʌli sai mʌʌ aagidana ʌPiiduru sai otoma diviana.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Taidʌ ʌPiiduru otoma oí ʌcʌcʌʌli. Aidʌsi aayi ʌgai mʌtai otoma vaidacai siaaco caatʌcatadai ʌmuuquiadʌ, tai vʌʌsi ʌvipiuudu sicoli guuquiva dai suaañimi dai vuvaitu yuupurui dai vaapasaragai ismaacʌdʌ idui ʌDoorcasi maiquiaa muucucai dai tʌtʌgidi ʌPiiduru.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Amaasi ʌPiiduru quiidigamu ootoi vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami daraajatadai dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai gamamagi, dai vui nʌnʌava ʌgai ʌooqui muuquiadʌ daidʌ itʌtʌdai:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Taidʌ ʌPiiduru noviaiñdʌrʌ bʌi dai vañigi, dai otoma vaí ʌaaduñdʌ ʌʌmadu ʌvipiuudu dai vaan cʌʌsi duaacami.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Vʌʌsi gomaasi maí vʌʌscatai Jopʌrʌ oidacami dai muidutai vaavoitu Suusi Cristo.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Taidʌ ʌPiiduru anaasi Jopʌrʌ vii bai tʌvʌpi ʌmo vaqueetatadami quiidiʌrʌ Simuñi tʌʌgiducami.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.