Atos 5
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Dai ami daacatadai ʌʌpʌ ʌmai cʌʌli Ananiiasi tʌʌgiducami dai Safira tʌʌgiducatadai ooñigadʌ. Dai vʌgoocatai viaacatadai ʌgai ʌmo dʌvʌʌrai dai gagaara.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Ʌcʌʌli aa maa ʌtumiñsi ʌojootosicami ducami iscavʌʌsi tʌʌgidamudai dai viidadʌ viaa ʌʌgi gʌvʌʌtarʌ. Dai ʌooñigadʌ maatʌcatadai ʌʌpʌ.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Amaasi itʌi ʌPiiduru:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 ¿Maitisi ʌrvaavoi isaapi ʌrgʌtuidacatadai ʌdʌvʌʌrai? Dai aidʌpʌsi gagaara ʌdʌvʌʌrai ¿maitisi ʌrvaavoi isaapi ʌrgʌtuidacatadai ʌtumiñsi? ¿Tuipʌsi podui? Yaatagi aapi Diuusi maisiu oodami ―astʌtʌdai ʌPiiduru.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Moscaʌ ʌAnaniiasi gomaasi dai muucucatai gʌi. Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ maí gomaasi sʌʌlicʌdʌ duduaadimu.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Amaasi dada ʌʌmoco gʌgʌʌli dai cʌʌga biisa ʌmuuquiadʌ dai bʌʌcai dai yaasa.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Vaica ooracʌdʌ vaa Ananiiasi ooñigadʌ maimaatʌcatai ʌgai istumaasi ʌpʌdui cunaadʌcʌdʌ.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai:
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai:
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Tai ʌgai otoma muu dai ʌʌcasodʌ abaana gʌi ʌgai ʌPiiduru. Amaasi vaapa ʌgʌgʌʌli dai tʌʌ ʌooqui muuquiadʌ dai vuusaitu dai mʌʌ yaasa cunadʌ abaana.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Tai aliʌ duduaadimu ʌvaavoitudadami ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ maí gomaasi.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Mui istumaasi gʌgʌrducami ivuaadana ʌojootosicami ʌoodami saagida dai vʌʌscatai gʌnʌmpagi ami ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ siaaco Salomoñi portaaligadʌ tʌʌgidu.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Tomasi tomali ʌmaadutai maitipʌliditadai isgʌnʌmpaidagi ʌvaavoitudadami ʌʌmadu vʌʌscʌrʌ cʌʌga ñioocaitadai ʌgai vʌʌtarʌ.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Muidutai cʌcʌʌli ʌʌmadu ooqui vaavoitu isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Amaasi vuvaitu ʌoodami coococoidadʌ caayana dai vopoicariʌrʌ tuaa dai vapaacosiʌrʌ sai siuu duucu daivuñiagi ʌPiiduru sai tomasi mosʌcaasi ʌʌcagidʌ aʌna tomasi ʌmaadutai daama.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Vʌʌsi miimianai aali quiiquiaiñdʌrʌ daivimi muidutai Jerusaleenʌrʌ vuucati coococoidadʌ ʌʌmadu aa ismaacʌdʌ aliʌ soimaa taatamituldi ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ tai vʌʌscatai dudueeyi Diuusi guvucadadʌcʌdʌ.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Amaasi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu ʌʌmadu vʌʌsi ʌsaduseo ismaacʌdʌ uraavacatadai ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali vui baacoi ʌojootosicami.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Dai vui ʌgai dai maamaisa.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Dʌmos tucarʌ divia ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ dai cuucupioco cuucuparagadʌ ʌmaisacarui dai vuvaitu ʌojootosicami daidʌ itʌtʌdai:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 ―Iimivurai dai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu guuquiva dai ami aagida ʌoodami isducatai istutuidi ʌgai isoidacagi vʌʌscʌrʌ Diuusi ʌʌmadu ―astʌtʌdai.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Amaasi caʌcai ʌojootosicami imaasi, siaadiqui ʌʌqui vaapa ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai aagidi ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Aidʌsi aayi ʌsandaaru maisacariʌrʌ maitʌʌ ʌojootosicami,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 dai ʌpamu aa suuli dai mʌʌ potʌtʌdai:
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Amaasi caʌcai imaasi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ sandaaru ʌʌmadu ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu ʌʌmadu aa papaali tʌtʌaanʌdami aipaco gʌntʌcacai daidʌ icaiti:
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Tai amaasi divia ʌmo cʌʌli dai potʌtʌdai:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Amaasi ii ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ sandaaru ʌʌmadu sandaaru dai vuaa. Dʌmos aliʌ ʌʌbʌiditadai ʌsandaaru ʌoodami ismaicarsagi ʌgai cascʌdʌ maisoi vuimi ʌojootosicami.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Amaasi vuaa dai vuitapi tuutui ʌvaamioma tʌtʌaanʌdami taidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu potʌtʌdai:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 ―Sʌʌlicʌdʌ gʌndaí aatʌmʌ mʌsai camaitaaagidiña Suusi Cristo mamaatʌtuldaragadʌ. ¿Mostuma dui aapimʌ? Camaatʌtuli aapimʌ vʌʌsi Jerusaleenʌrʌ oidacami gʌnmamaatʌtuldaraga. Dai aatʌmʌ gʌpiʌrʌ gʌrsusuuligai gʌmuaatudacai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ Suusi aagai aapimʌ ―astʌtʌdai ʌbaitʌcʌaacami.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Amaasi ʌPiiduru ʌʌmadu aa ojootosicami ismaacʌdʌ oi ʌgʌʌ quiuupiaiñdʌrʌ ñiñio daidʌ itʌtʌdai:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Aatʌmʌ quiaa vaavoitudai gʌraaduñicaru Diuusigadʌ. Ʌgai ʌpamu duaacali ʌSuusi. ɅSuusi ʌrʌgai ismaacʌdʌ gatʌjai aapimʌ curusiaba siisaragai dai muaaragai.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Tai tʌvaagiamu vañigi Diuusi ʌSuusi dai sʌʌlisa padʌrʌ daí saidʌ ʌrtʌaanʌdamicana daidʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadamicana vaidʌ istuidʌna aatʌmʌ judidíu isʌma duucai gʌrtʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi dai poduucai gʌroigʌldamu Diuusi gʌrsoimaascamiga.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Dai vʌʌsi imaasi ʌrnʌijadami aatʌmʌ ʌʌmadu Diuusi Ibʌadʌ ismaacʌdʌ ootoi Diuusi sai vʌʌscatai ʌʌmadu daacana ismaacʌdʌ ʌʌgiditai caʌ ―astʌtʌdai ʌPiiduru.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Amaasi caʌcai ʌgaa gomaasi aliʌ baacoi dai cooda ʌliditadai.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Amaasi cʌquiva ʌmo sonʌrʌ cʌaacami Gamalieli tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrʌmo fariseo daidʌ ʌrmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Dai vʌʌsi ʌoodami aliʌ siaa duutudaiña. Dai ʌgai gatʌjai mʌsai vuvaidana laachi ʌojootosicami.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Dai otoma potʌtʌdai ʌgai ʌgaa tʌtʌaanʌdami:
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Gʌntʌgitovurai aapimʌ catʌvʌpi ʌpʌdui isoidacatadai ʌmo cʌʌli Teudasi tʌʌgiducami. Dai pocaititadai saidʌ ʌrʌmo cʌʌli gʌʌ guvucadagai viaacami tai oí maaco siento cʌcʌʌli. Mʌtai muaa. Tai vʌʌscatai ismaacʌdʌ oidatucuitadai vʌʌsi aipaco iji. Dai vʌʌsi ugidagai.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Dai gooquiʌrʌ aidʌsi gatʌjai ʌgʌʌ tʌaanʌdami ʌcaldaragai oodami oidacatadai ʌmai cʌʌli Uudasi tʌʌgiducami ʌgai ʌrGalileeʌrʌ oidacamicatadai. Tai muidutai oí. Mʌtai muaa ʌʌpʌ. Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ oidatucuitadai aipaco iji.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Cascʌdʌ aanʌ angʌnaagidi mʌsai dagitona idi cʌcʌʌli. Maitavʌr oiñiada. Siʌduñiada gomaasi ʌrʌmo istumaasi ismaacʌdʌ ivueeyi oodami vʌʌsi ugitimu goovai.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Siʌduñiaada gomaasi ʌrʌmo istumaasi ismaacʌdʌ ivueeyi Diuusi siaadʌrʌ istuidʌcai ugititudana aapimʌ. Gʌntʌgitovʌr nʌida maisiu soimaasi ivuaada Diuusi vui ―ascaiti Gamalieli.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Tai vʌʌscatai bai aa isducatai aagidi ʌGamalieli. Amaasi vaí ʌgai ʌojootosicami. Dai gʌviaacarai sai camaivaamioma ñioocaiña Suusi vʌʌtarʌ. Dai gooquiʌrʌ dagito sai iimʌna.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Ʌojootosicami vuvaacʌcai vuitapiaiñdʌrʌ ʌvaamioma tʌtʌaanʌdami baigʌnʌliatugai dagitocai Diuusi issoimaa taatagi ʌgai gaaagiditai ʌSuusi mamaatʌtuldaragadʌ.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Dai vʌʌs tasai gamamaatʌtuldiña ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai quiiquiʌrʌ dai gaaagidiña isSuusi Cristo ʌrʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌco vuusaitu saidʌ ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadamicana.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.