Atos 27

Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Aidʌsi povʌnʌʌli ʌgai isgʌrootosagi Italiamu mʌtai tʌʌgi ʌPaavora ʌʌmadu ʌgaa maamaisapicʌdʌ ʌmo tʌaanʌdamigadʌ sandaaru Julio tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrtʌaanʌdamigadʌ sandaarugadʌ ʌgʌʌ baitʌcʌaacami Augusto.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Dai tʌʌtʌsai aatʌmʌ ʌmo vaarcuʌrʌ ismaacʌdʌ ʌrAdaramitʌrʌ oidacami dai casi ʌrimʌdamicatadai muiyapʌrʌ Aasia. Dai Aristarco gʌroiditadai ʌʌpʌ, ʌgai Tesalonicʌrʌ oidaga.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Siaadico Sidooniʌrʌ gʌruuli aatʌmʌ. Dai Julio cʌʌgacʌrʌ nʌidi Paavora dai dagito sai mʌʌ nʌidana gʌaaduñi. Daidʌ ʌaaduñdʌ baigʌnʌliaracʌdʌ miaadʌgi tai ami gʌibʌʌsi ʌgai.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 ɅVaarcu ʌvʌʌlicʌdʌ aimʌrai. Dai abiaadʌrʌ iimʌcai gʌrvuidʌrʌ vustaimi ʌvʌʌli cascʌdʌ Sipili ʌʌbʌgi dʌgavusai aatʌmʌ. Ʌgai ʌrʌmapʌcʌrʌ sicolimadicami suudagi.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Dai dʌgavunucai aatʌmʌ ʌgʌʌ suudagi Silisia abaana dai Panfilia abaana sʌʌli dai Miriʌrʌ aayi Lisia dʌvʌʌriʌrʌ.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Tai ami ʌtʌaanʌdamigadʌ sandaaru tʌʌ ʌmai vaarcu Alijandʌliaiñdʌrʌ imʌdami dai Italia amaco imʌitadai. Dai ami gʌrtʌʌtʌitu tʌsai apiaiimʌiña.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Bai mui tasai moscʌʌ duucai iimʌi aatʌmʌ dai aliʌ sijaitai aayi Gʌnido abaana. Vai quiaa gʌrvuidʌrʌ vustai ʌvʌʌli cascʌdʌ dʌgavusai aatʌmʌ Salomoñi dai Cʌlieta ʌʌbʌgi sʌʌli iji. Ʌgai ʌrʌmapʌcʌrʌ sicolimadicami suudagi.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Dai apiaquiaa sijaitai iimʌi Cʌlieta abaana aayi aatʌmʌ ʌmapʌcʌrʌ siaaco Cʌʌga Uuliñacarui tʌʌgidu Lasea abaana.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Camui tasai ʌpʌdui tʌsi mosiimʌitadai dai camiaadimi toomoco cascʌdʌ aliʌsi ʌrduaadimudagai isapiaiimʌdagi, cascʌdʌ Paavora maa ñiooqui,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 dai potʌtʌdai:
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Dʌmos ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ vaamioma ʌʌgi ʌvaarcu soigacami dai ʌvaarcu tʌaanʌdamigadʌ siʌPaavora.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Dai ami maicʌʌgaducatadai isdaivuñdagi toomoco dai baitoma vʌʌscatai povʌnʌliditadai issiooma ʌrcʌʌgai isiimiagi abiaadʌrʌ dai nʌida agai sabaig istuidʌcai aʌna Peiñisiʌrʌ dai ami daivuñdagi toomoco. Ami ʌrʌmai ʌmapʌcʌrʌ siaaco gugucai vaarcu Cʌlieta dʌvʌʌriʌrʌ. Dai ami maisi aajʌi ʌvʌʌli.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Caʌvʌ ʌpamu maisi cavami sur amacoaiñdʌrʌ vai cascʌdʌ povʌnʌliditadai ʌgai issistutuidi isapiaiimʌdagi. Tʌtai iji dai Cʌlieta dʌvʌʌrai abaana sʌʌli iimʌi.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Dʌmos otoma aliʌ cavami ʌvʌ dʌvʌʌri amadʌrʌ.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Dai gʌʌ suudagi amaco gʌrnuituscʌi. Dai camaitʌrdagito tʌsbaitʌaco iimiagi cascʌdʌ mosdagito ʌgai sai gʌrbʌʌcaiña.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Dai ʌmapʌcʌrʌ sicolimadi suudagi Cʌlauda tʌʌgidu tʌtai ʌʌbʌgi dʌgavusai aatʌmʌ. Dai aliʌ sijaita tʌsagi aatʌmʌ ʌali vaarcu ismaacʌdʌ tʌvaimʌticatadai ʌvaarcu gʌducʌdʌ.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Aidʌtʌsi cacʌʌga vuu ʌali vaarcu gooquiʌrʌ gʌgʌr tʌʌtʌropiñdicʌdʌ vuu ʌgʌʌ vaarcu sai maisiaa gʌduuna. Dai duduaadicuitadai aatʌmʌ isgʌrbʌʌquiagi ʌvʌʌli Silite amacoga siaaco oidaga oorai duupiacami cascʌdʌ tʌvañi aatʌmʌ ʌicuusi ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ nuituscʌi ʌvʌʌli ʌvaarcu. Dai mosapiaduucai dagito aatʌmʌ sai gʌrbʌʌcaiña ʌʌvʌʌli.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Dai siaadico apiaquiaa aliʌ cavami vustai ʌʌvʌʌli cascʌdʌ gʌʌ suudagi ʌrana suuligaimi ʌgai cuaadagai sai maisi vʌʌtʌtugaiña ʌvaarcu dai camaidupiquidana suudarʌ.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Dai gʌnsiaadico vʌʌscatai aatʌmʌ suudarʌ suuli vʌʌsi istumaasi oidacatadai vaarcu ʌrana.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Dai catʌvʌpi ʌpʌdui tʌsi mainʌidi tasai tomali sisiaavugai. Dai aliʌ cavami ʌvʌrai quiaa cascʌdʌ camaitʌgitocatadai aatʌmʌ isvuvaquiagi.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Dai catʌvʌpi ʌpʌdui tʌsi maitacueeyi aatʌmʌ taidʌ ʌPaavora cʌquiva vʌʌscatai saagida daidʌ itʌi:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Dai sivi aanʌ gʌnaagidi mʌsai maisoigʌnʌlidiña. Tomali ʌmaadutai aapimʌ maimuquiaa agai. Tomasi govaarcu siaa gʌdui.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Aanʌ ʌrDiuusi maradʌ dai ʌʌgidi aanʌ, dai tucarʌ tʌʌ aanʌ ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 vai povaiñtʌtʌdai: “Paavora maitiduaadicuda viaapa isvuidʌrʌ cʌquivagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ romamano. Cascʌdʌ aapi ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ gʌʌʌmadu iimʌi cʌʌgacʌrʌ vuvaquia agai”, iñtʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Cascʌdʌ baigavʌr gʌnʌliada aapimʌ vʌʌscatai. Aanʌ gia vaavoitudai Diuusi dai cʌʌga maatʌ aanʌ ispovai gʌduñia agai isducatai giñaagidi ʌDiuusi tʌaañicarudʌ.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Siaa gʌduuñimu govaarcu dai aatʌmʌ ʌmapʌcʌrʌ sicolimadicamiʌrʌ suudagi viimu ―astʌtʌdai Paavora.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Dai cagooca ʌcaldi gʌʌ suudarʌ iimʌitadai aatʌmʌ dai Adʌliana iimʌitadai aatʌmʌ gʌʌ tucarʌ vai aipaco gʌrbʌʌ ajioopai ʌvʌʌli. Dai ʌran tucarʌ maatʌ tʌʌ ʌgai ismaacʌdʌ nuucati ʌvaarcu iscayoga aayi dʌvʌʌrai.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Dai ʌpavi ʌgai suudagi sʌʌ tuucavaga saidʌ ʌrʌmo coobai dan baivustaama dan naadami metro dai baitʌquioma ʌpamu ʌpavi sai casi ʌrʌmo coobai dan cuvaracami metro.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Dai ʌgai duduaadicuitadai isʌvaarcu gʌʌgʌviagi ojoodai gʌʌ suudagi ugidiana cascʌdʌ gooquiamadʌrʌ ʌvaarcu tʌaapañi maacova gʌgʌr vapaiñomi vʌpʌtʌcami suudarʌ sai cʌquivana. Dai aliʌsi ipʌliditadai isotoma masiagi.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Dai ʌʌmoco ʌgai ismaacʌdʌ nuucati ʌvaarcu vuvaquia ʌliditadai ʌvaarcuaiñdʌrʌ cascʌdʌ catʌvañdimi ʌali vaarcu suudarʌ, duucami istuvañda agadagi ʌgʌgʌr vapaiñomi vʌpʌtʌcʌdʌ baitʌadʌrʌ.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Dʌmos ʌPaavora aagidi ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ sandaaru ʌʌmadu ʌsandaaru dai potʌtʌdai:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Taidʌ ʌsandaaru iquiaca ʌali vaarcu tʌʌtʌropiñdadʌ dai dagito sai suudarʌ gʌʌsʌna.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Dai sialimadʌ ʌPaavora daañimi vʌʌscatai saida ugaana dai potʌtʌdai:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Gʌndaanʌi aanʌ mʌsai ugaana tomasi laachi. Aliʌsi gʌaagai isgaugiagi dai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. Maitavʌr vuam ʌnʌliada tomali ʌmaadutai maitʌsiʌduuñimu ―astʌtʌdai Paavora.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Dai mospotʌi dai bʌi ʌmo paana dai gamamagi vʌʌscatai vuitapi dai saasarai dai gauu.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Dai vʌʌscatai bai gʌnʌʌli dai gauu ʌʌpʌ.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Vʌʌscatai aatʌmʌ ʌrgoo siento dan vaicoobai dan baivustaama dan naadamicatadai vaarcuʌrʌ.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Dai aidʌsi gauu vʌʌscatai gʌʌ suudarʌ suuli ʌtʌligi ismaacʌdʌ baivito sai vaamioma maivʌʌtʌtuna ʌvaarcu.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Dai aidʌsi camaasi ʌnuucadacami vaarcu camaimaí tʌsiaaco daraajatadai. Dʌmos nʌidi ʌgai ʌmo aqui maasi dai ooraga ugidiana dai ami imituda agaitadai ʌvaarcu isistuidiagi.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Dai iquiaca ʌgʌgʌr tʌʌtʌropiñdadʌ ʌgʌgʌr vapaiñomi vʌpʌtʌcʌdʌ ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ cʌʌcai ʌvaarcu dai anaasi suudarʌ viaa. Dai uupai ʌtʌʌtʌropiñdi ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ vupurai ʌtavla ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ imitudai ʌgai ʌvaarcu siajacoga ipʌliadagi. Dai vañigi ʌgʌʌ icuusi baitʌadʌrʌ saidʌ ʌʌvʌʌli imitudana dʌvʌʌri amacoga. Daidʌ ʌvaarcu dʌvʌʌri amacoga imimi.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Dai todian duucai aayi ʌmapʌcʌrʌ siaacoga goocapadʌrʌ imʌi suudagi dai ooratana saí baitʌadʌrʌ dai anaasi vii dai camaitistui isoiñiagi dai gooquiamadʌrʌ cataataquimi guvuacatai ʌsuudagi.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Vaidʌ ʌsandaaru cooda agaitadai ʌmaamaisapicʌdʌ sai maicʌʌgacʌrʌ vuvacʌna susuligidatai suudarʌ dai noonoigʌna.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Dʌmos ʌgʌʌ tʌaanʌdami cʌʌgacʌrʌ vuusaida ʌliditadai ʌPaavora cascʌdʌ maidagito mʌscoodagi. Dai tʌjai vʌʌscatai ismaacʌdʌ susuligicui sai ʌʌpʌga suudarʌ suuligʌna dai aʌna dʌvʌʌrai.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Sai ʌgaa tavla daama iimʌna siʌpʌ laalachi vaarcu oomiquigadʌ daama. Dai poduucai vʌʌscatai cʌʌgacʌrʌ aayi dʌvʌʌrai.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.