Atos 17
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Dai iimʌcai ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi Ampipoliisiana dai Apolooniana sʌʌli dʌgavusai dai boodʌrʌ aayi Tesalonicʌrʌ ami cʌaacatadai ʌmo judidíu quiuupaigadʌ.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Taidʌ ʌPaavora ii ʌjudidíu quiuupaigadʌamu poduucai isduucai ivuaadana ʌgai vʌʌscʌrʌ. Dai vaica ʌcaldi anaasi daraaja ʌgai. Dai vʌʌscʌrʌ ibʌstaragai tasʌrʌ ʌʌmadu gaaatagaiña ʌgai ʌjudidíu isducatai icaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 isʌCristo viaacatadai issoimaa taatagi, dai muquiaagi dai ʌpamu duaacagi. Dai potʌtʌdaiña ʌgai:
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Tai ʌʌmoco vaavoitu dai uraava ʌPaavora dai Siilasi. Dai mui giliego ismaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi vaavoitu ʌʌpʌ, dai mui ooqui ʌʌpʌ ismaacʌdʌ ʌoodami aliʌ siaa duutudaiña.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Cascʌdʌ aliʌ baacoi ʌjudidíu ismaacʌdʌ maivaavoitu. Dai ʌmpagi cʌcʌʌli soimaasi ivuaadami ismaacʌdʌ mosajioopaiña caayana dai aliʌ siaa caitimi ʌgai gʌnʌmpaidacai vaidʌ ʌoidacami maisiooma daraajatadai caʌcacai. Taidʌ ʌcʌcʌʌli soimaasi ivuaadami ʌʌmadu ʌjudidíu Jasoñi quiidiʌrʌ dada dai daitu cuuparagai dai vaapa dai gaagaimi ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi dai vuvaida agaitadai abiaadʌrʌ dai tʌʌgida agaitadai ʌgai ʌoodami.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Dai maitʌʌ ʌgai ami dai cascʌdʌ tʌvaimʌcai Jasoñi ʌʌmadu aa vaavoitudadami dai vuucai dudunucamiʌrʌ, dai ami ijiña daidʌ icaiti:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Tai goJasoñi miaadʌgi gʌquiiyʌrʌ. Dai vʌʌsi ʌgai ivueeyi mui naana maasi istumaasi ʌgʌʌ tʌaanʌdami romanu maitamaacai oigaragai. Ʌgai pocaiti sai oidaga ʌmai gʌʌ baitʌcʌaacami Suusi tʌʌgiducami ―ascaiti.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Taidʌ ʌoodami ʌʌmadu ʌdudunucami moscaʌ goñiooqui dai sisioli.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Dai taí ʌdudunucami Jasoñi ʌʌmadu ʌgaa vaavoitudadami tumiñsigadʌ dai potʌtʌdai sai ʌpamu maquia agaitadai siʌʌscadʌ vuvaaquiagi abiaadʌrʌ ʌPaavora dai Siilasi, tai ʌgai gamaa mʌtaida dagito isiimiagi.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Taidʌ ʌvaavoitudadami otoma vuvaitu ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi tucarʌ dai ootoi Bereamaco. Tai ʌgai mosaayi Bereʌrʌ dai iji judidíu quiuupaigadʌamu.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Ʌjudidíu ami oidacʌdʌ vaamioma cʌʌga tuutuiga siʌgaa Tesalonicʌrʌ oidacʌdʌ ʌgai mosbaigʌnʌliaracʌdʌ caʌcana istumaasi aagidiña ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi. Dai vʌʌs tasai gaagaiña Diuusi ñiooquidʌrʌ dai nʌida agaiña sabaigʌ ʌrvaavoi ismaacʌdʌ aagidiña ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Dai poduucai muidutai judidíu ʌʌmadu giliego vaavoitu, vʌʌsi ʌmaduga mʌʌsi cʌcʌʌli ʌʌmadu ooqui ismaacʌdʌ ʌoodami aliʌ siaa duutudaiña.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Dai aidʌsi maí ʌjudidíu Tesalonicʌrʌ oidacami siʌPaavora gaaagidi Diuusi ñiooquidʌ Bereʌrʌ ʌʌpʌ, gaamu iji dai sisiolitu ʌoidacami.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Dʌmos ʌvaavoitudadami otoma ootoi ʌPaavora coostamu, taidʌ ʌSiilasi ʌʌmadu Timoteo anaasi vii.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Ʌgai ismaacʌdʌ oí ʌPaavora Ateenasiʌrʌ uucami dagito dai aa suuli. Taidʌ ʌPaavora ootosi ñiooqui ʌgaicʌdʌ ʌSiilasi ʌʌmadu Timoteo sai gaamu iimʌna siʌotoma istutiadagi.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Dai aidʌsi Ateenasiʌrʌ daacatadai ʌPaavora dai nʌnʌracatadai ʌSiilasi ʌʌmadu Timoteo ami nʌidi ʌgai mui ʌmoono ismaacʌdʌ siaa duutudai oodami Diuusi duucai cascʌdʌ aliʌ soigʌʌliditadai ʌgai dai baamucan tada.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Cascʌdʌ ʌPaavora aagidiña Diuusi ñiooquidʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidiña quiuupiʌrʌ dai aa ʌʌpʌ ismaacʌdʌ ami siaa duutudaiña Diuusi. Dai vʌʌs tasai aagidiña ʌgai Diuusi ñiooquidʌ ʌgai ismaacʌdʌ plaasana daraajagi.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Dai ʌʌmoco ʌgai ʌrepicureo mamaatʌrdamigadʌ dai aa ʌrʌgai ismaacʌdʌ mamaatʌrʌi estotoico mamaatʌtuldaragadʌ. Dai gʌnaagacai ñiñio ʌgai ʌʌmadu ʌPaavora dai ʌʌmoco icaiti:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Dai bʌi ʌgai ʌPaavora dai bʌʌcai mʌʌca siaaco Aliopago tʌʌgidu, ami siaaco bai vuaadana ñiooqui ʌdudunucami daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌPaavora:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Gʌraagidañi istumaasi maimaatʌ aatʌmʌ dai cascʌdʌ maatʌca ʌrʌlidi aatʌmʌ istʌiya ʌlidi aapi goocʌdʌ ―astʌtʌdai.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Vʌʌscatai Ateenasiʌrʌ oidacami dai sibʌadʌrʌ vuvacʌcami ismaacʌdʌ anaasi oidacatadai, maitivuaadana ʌma maasi moscaʌcana istumaasi utuducami dai gaaagidiña ʌʌpʌ.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Amaasi ʌPaavora cʌquiva vʌʌscatai saagida ami Aliopagʌrʌ daidʌ itʌi:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Aidʌsi aimʌraiña aanʌ dai nʌnʌidiña vʌʌsi ʌʌmapʌcʌrʌ siaaco oidaga moomono, tʌʌ aanʌ ʌmapʌcʌrʌ siaaco aduucai oojisi: “Tami ʌrʌDiuusi vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ maimaatʌ aatʌmʌ”. Idi vaa ismaacʌdʌ siaa duutudai aapimʌ maimaatʌcatai gooviava ʌrʌDiuusi ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Ʌgai ʌrʌDiuusi ismaacʌdʌ idui oidigi dai vʌʌsiaʌcatai istumaasi oidaga ʌgai ʌrbaitʌcʌaacami ismaacʌdʌ tʌaanʌi tʌvaagi dai vʌʌsi oidigi. Ʌgai maiquiquiuupiana oidaga ismaacʌdʌ ivueeyi oodami.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Ʌgai maitʌgito isivuaadagi oodami tomali ʌmo istumaasi ʌgai vʌʌtarʌ. Ʌgai vaa ʌrʌgai ismaacʌdʌ gʌrmaacai ibʌdagai dai ʌvʌʌli dai vʌʌsi istumaasi.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Vʌʌsi naana maasi oodami vuvaaja ʌoodamiaiñdʌrʌ ismaacʌdʌ idui Diuusi ʌʌpʌga. Dai Diuusi tʌjai sai vʌʌsi oidigi daama oidacana, dai vʌʌscʌrʌ aagaiña siaacoga dai siʌʌscadʌ.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Daidʌ icaiti Diuusi: “Aanʌ andarai ʌoodami oidigi daama sai matia ʌlidiña sabai oidaga Diuusi”, ascaiti Diuusi. Vʌʌscʌrʌ maimʌʌcasi daja Diuusi mosaliʌ miaanai daja ʌgai vʌʌscatai.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Diuusicʌdʌ duduaaca aatʌmʌ dai ajioopai dai oidaga. Gʌnʌʌqui aaduñicaru sastuduacʌdʌ pocaiti: “Aatʌmʌ ʌrmaamaradʌ Diuusi”, ascaiti.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Vaavoava siʌrDiuusi maamaradʌ aatʌmʌ cascʌdʌ maitʌaagai tʌspoduucai tʌtʌgitoda aatʌmʌ isʌmo moono istutuidi siʌrDiuusicagi ismaacʌdʌ ivueeyi oodami isducatai gʌntʌtʌgitoi ʌgai oorocʌdʌ, isplaatacʌdʌ isodaicʌdʌ.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Ʌʌquioma pocaiti Diuusi: “Oidacatadai oodami ismaacʌdʌ maitiñmaatʌ cascʌdʌ maitiñʌʌgidiña antai aanʌ vʌʌscʌrʌ maioojogi dai sivi tʌaanʌi aanʌ vʌʌscatai aipaco oidacami sai ʌma duucai gʌntʌtʌgitona dai camaisoimaasi ivuaadana”, ascaiti Diuusi.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Ʌmo imidagai ʌmo dunucami nʌida agai vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami gomaasi iduñia agai ʌgai Diuusi vʌʌtarʌ dai cʌʌga iduñia agai. Diuusi aagai siʌʌscadʌ. Ʌgai ʌrSuusi ismaacʌdʌ ʌcovai vuusaitu Diuusi. Diuusi duaacali ʌSuusi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ dai poduucai cʌʌga maatʌ vʌʌscatai siʌrvaavoi ismaacʌdʌ aagai Diuusi ―astʌtʌdai ʌPaavora.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Aidʌsi caʌ ʌgai coidadʌ duaacaradʌ ʌʌmoco mosparunai dai aa icaiti:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Amaasi ʌPaavora anaasi viaa dai ii.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Tai ʌʌmoco cʌcʌʌli oí ʌPaavora dai vaavoitu. Dai ʌgai saagida imʌitadai Dionisio ismaacʌdʌ ʌrʌmo dunucami Aliopagʌrʌ, dai ʌmo ooqui Dámalisi tʌʌgiducami, dai aa ʌʌpʌ.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.