Atos 13
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Antioquiiʌrʌ ʌvaavoitudadami saagida oidacatadai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai aa ʌrmamaatʌtuldiadamicatadai. Ʌgai ʌrBernabé dai Simuñi tucucʌdʌ, dai Luusio Sireeñiʌrʌ oidacami, dai Manameena ismaacʌdʌ ʌʌmadu gʌʌ ʌEroodʌsi ismaacʌdʌ ʌrcaigi Galileeʌrʌ, dai Saulo.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Dai ʌmo imidagai siaa duutudaitadai ʌgai Diuusi maitaugacai taidʌ Diuusi Ibʌadʌ itʌtʌdai:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Amaasi ʌgai gamamagi maitaugacai dai daama darai gʌnnoonovi dai diosagi dai ootoi.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Dai gooquiʌrʌ Diuusi Ibʌadʌ ootoi ʌBernabé ʌʌmadu ʌSaulo Seliisiamu tai ʌgai iji. Dai ami tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ dai iji Sipiliamu ʌgai ʌrʌmo ʌmapʌcʌrʌ sicolimadicami gʌʌ suudagi.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Amaasi aʌcai ʌdʌvʌʌrai ugidiana siaaco Salamiña tʌʌgidu, ʌgai gʌnaagacai mamaatʌtuldi ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ judidíu quiquiuupaigadʌana, vaidʌ ʌVuaana ʌʌpʌ oiditadai ʌmo piooñi duucai.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Dai vʌʌsi aipacoga iji ʌgai ʌdʌvʌʌriʌrʌ siaaco sicolimadi ʌsuudagi dai aayi ʌmapʌcʌrʌ siaaco Pafosi tʌʌgidu dai ami tʌʌ ʌmo judidíu Barsuusi tʌʌgiducami dai ʌgai ʌrʌmo cʌʌdaracami. Dai ʌgai mosyaatagidiña ʌoodami dai pocaitiña saidʌ ʌrʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Daidʌ ʌcʌʌdaracʌdʌ ʌʌmadu daacatadai ʌcaigi Serjio Paulo, ismaacʌdʌ ʌrʌmo cʌʌli saitudugami gʌtʌgitoidagʌrʌ. Daidʌ ʌcaigi ootosi ñiooqui ʌBernabé ʌʌmadu ʌSaulo sai iimʌna quiidiamu caʌca ʌliditadai ʌgai Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Amaasi ʌcʌʌdaracʌdʌ Barsuusi Elimasi vui ñiooquimi Bernabé ʌʌmadu Saulo daida ʌliditai ʌcaigi isvaavoituda ʌgai.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Amaasi ʌSaulo mʌsmaacʌdʌ Paavora aagaiña ʌʌpʌ Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai ʌgai, vai ʌgai gʌtʌgito nʌnʌidi ʌcʌʌdaracʌdʌ
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 daidʌ itʌtʌdai:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Sivi Diuusi gʌgʌʌgʌmu simainʌijadamu aapi tomali tasai cuudagidʌ ―astʌtʌdai ʌSaulo.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Aidʌsi tʌʌ ʌcaigi imaasi vaavoitu Diuusi ñiooquidʌ maitʌtʌgaitadai ʌgai siʌʌldagi caʌcatai istumaasi gamamaatʌtuldi ʌcʌcʌʌli.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Amaasi ʌPaavora ʌʌmadu ʌaaduñdʌ tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ Pafosiʌrʌ dai iji Perjiamu, Panfilia dʌvʌʌriʌrʌ, taidʌ ʌVuaana anaasi viaa gʌaaduñi dai aagʌi Jerusaleenamu.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Tai gooquiʌrʌ ʌgai iji Perjiaiñdʌrʌ Antioquiiamu Pisidia dʌvʌʌriʌrʌ. Dai ami ʌmo imidagai ibʌstaragai tasʌrʌ vaapa ʌgai judidíu quiuupaigadʌrʌ dai ami daraiva.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Amaasi casi gʌaagacai oojai siaaco ooja Moseesacaru gʌsʌʌlicamiga dai ismaacʌdʌ ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ taidʌ ʌbaitʌguucacami quiuupaigadʌrʌ judidíu ootosi ñiooqui ʌdadidacami ami quiuupiʌrʌ mʌsaidʌ itʌʌdana:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Tai otoma cʌquiva ʌPaavora dai gʌnovicʌdʌ aagidi sai dodoligicana daidʌ itʌtʌdai:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Diuusigadʌ ʌjudidíu ʌcovai vuvaitu gʌrʌʌqui aaduñicaru dai muidali aidʌsi quiaa Ejiipitʌrʌ oidacatadai ʌgai mʌʌcasdʌrʌ oidacami duucai dai gooquiʌrʌ vuvaitu ʌgai ami dʌvʌʌriaiñdʌrʌ gʌguvucadacʌdʌ.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Dai goo coobai uumigi oidigana oidacatadai ʌgai tomasi soimaasi ivuaadana ʌgai Diuusi vʌʌscʌrʌ maioojogi.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Dai Diuusi ugititu cuvaracami naana maasi ñioocadami ismaacʌdʌ Canaanʌrʌ oidacatadai dai maa ʌdʌvʌʌrai gʌrʌʌqui aaduñicaru.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Dai gooquiʌrʌ maaco siento uumigi dan taajucami Diuusi darasdiña dudunucami gʌraaduñicaru asta aidʌ uucami sioidacatadai ʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ Samueli.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Tai aidʌ uumiʌrʌ gʌraaduñicaru gataí sai Diuusi daasagi ʌmoco saidʌ ʌrraícana dai tʌaanʌiña ʌgai, dai sai camaitʌaanʌiña ʌdudunucami. Tai Diuusi daí ʌSaul saidʌ ʌrraícana dai gatʌaanʌiña goo coobai uumigi ʌgai ʌrSisi maradʌ Benjamín cajiudadʌ.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Dai gooquiʌrʌ Diuusi vuusaitu Saúl sai camaitatʌaanʌiña dai maa ʌsʌʌlicami ʌDavi dai ʌgai gatʌaanʌiña daidʌ icaiti Diuusi: “Baigiñʌliditai nʌidi aanʌ goDavi Isaí maradʌ dai goovai ivuaadamu istumaasi ipʌlidi aanʌ”, ascaiti Diuusi.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Dai Suusi ʌrcajiudadʌ ʌgai vaa Davicaru, ʌSuusi ismaacʌdʌ ʌcovai vuusaitu Diuusi sai cʌʌgacʌrʌ vuvaidana ʌjudidíu poduucai isducatai bai dui ʌgai ñiooqui gʌraaduñicaru ʌʌmadu.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Dai aidʌsi maiquiaa divia ʌSuusi, ʌVuaana aagidi vʌʌsi judidíu dai potʌtʌdai sai gʌaagai isvapacoñicagi dai ʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Aidʌsi cayoga aayi istuigaco muquia agai ʌVuaana ʌgai itʌtʌdai ʌoodami: “Aanʌan maitʌrʌgai mʌsmaacʌdʌ aapimʌ tʌtʌgitoi, giñgooquiʌrʌ divia agai ʌmai ismaacʌdʌ aanʌ tomali maiviaa sʌʌlicami isuupasdagi susuusacadʌ gigiaragadʌ”, astʌtʌdai ʌVuaana.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Aapimʌ giñaaduñi Avraañicaru cajiudadʌ ʌʌmadu aapimʌ mʌsmaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi, aapimʌ gʌnvʌʌtarʌava idi ñiooqui cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Ismaacʌdʌ Jerusaleenʌrʌ oidacatadai ʌʌmadu dudunucamigadʌ maimaatʌcatadai sioorʌ ʌrSuusi. Dai tomali maimaatʌ caʌcana ʌñiooqui ismaacʌdʌ gʌaagaiña quiquiuupiana vʌʌscʌrʌ ibʌstaragai tasʌrʌ oojai ismaacʌdʌ ooja ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ, dai poduucai aidʌsi gatʌjai ʌdudunucamigadʌ ʌJerusaleenʌrʌ oidacami muaaragai ʌSuusi poduucai ʌpʌdui isducatai aagaitadai ʌʌquidʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Tomasi maitʌʌ ʌgai tomali ʌmo istumaasi soimaascami ʌSuusi vui, vʌʌscʌrʌ aagidi ʌgai ʌPilaato sai gatʌaanʌna muaaragai.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Dai aidʌsi casi idui ʌgai vʌʌsi isducatai ooja ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aagaitai ʌSuusi, tʌvañi ʌgai curusiaiñdʌrʌ dai yaasa.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Dʌmos Diuusi duaacali coidadʌ saagidaiñdʌrʌ.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Daidʌ ʌSuusi caduaacacai mui tasai gʌmamasdiña vuitapi ʌgai ismaacʌdʌ oidatucuiña Galileeaiñdʌrʌ Jerusaleenamu, dai sivi ʌgai vaa mamaatʌrdamigadʌ aagidi ʌoodami istumaasi ivuaadana dai mamaatʌtuldiña ʌSuusi.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Dai poduucai ʌʌpʌ aatʌmʌ gʌnaagidi ʌcʌʌgaducʌdʌ ñiooqui ismaacʌdʌ aagidi Diuusi gʌrʌʌqui aaduñicaru.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Dai aatʌmʌ ʌrcajiudadʌ ʌgai. Dai aidʌsi Diuusi duaacali ʌSuusi aidʌ casi idui ʌgai aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ ismaacʌdʌ aagidi ʌgai gʌrʌʌqui aaduñicaru poduucai isducatai oojisi Salmosi goocʌrʌ siaaco icaiti: “Aapiapʌ ʌrgiñmara dai sivi vaamʌ cʌi aanʌ vʌʌsi oodami vuitapi vai maatʌcana isaapi ʌrgiñmara”, ascaiti Diuusi.
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Diuusi aagidi ʌSuusi sai duaacalda agai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ sai maiduvana tuucugadʌ, daidʌ icaiti Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ: “Gʌnmaaquimu aanʌ ʌistumaasi cʌʌgaducʌdʌ ismaacʌdʌ aagidi aanʌ Davicaru”, ascaiti.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Cascʌdʌ poduucai aagai Cristo ʌmai Salmosiʌrʌ: “Maidagitomu aapi isduvagi tuucugadʌ gʌpiooñiga ismaacʌdʌ aliʌ oigʌdai aapi”.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 ɅDavicaru gia soi ismaacʌdʌ oidacatadai aidʌsi oidacatadai ʌgai, poduucai isducatai tʌjai Diuusi, dai gooquiʌrʌ muucucai ʌgai taidʌ ʌibʌadʌ ii mʌʌca siaaco daraajatadai ʌaaduñdʌcardu dʌmos tuucugadʌ gia duva.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ duaacali Diuusi ʌgai gia maiduva tuucugadʌ.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Giñaaduñi aapimʌ gʌaagai ismaatʌcagi isSuusi Cristocʌdʌ ismaacʌdʌ muu curusiaba ʌgaicʌdʌ Diuusi oigʌldi vʌʌsi oidigi daama oidacami soimaascamigadʌ.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Ʌgaicʌdʌ ʌgai vai Diuusi oigʌldi soimaascamigadʌ sioorʌ vaavoitudagi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ maitiipucatadai oigʌldaragai.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Gʌnnuucadacavurai aapimʌ, vai maipoduucai ʌpʌduuna aapimʌcʌdʌ isducatai ooja ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aidʌsidʌ icaiti:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Dañi aapimʌ parunadami, gʌntʌgitovʌr nʌijada ugitivurai.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Dai aidʌsi vuvaja ʌPaavora ʌʌmadu ʌaaduñdʌ judidíu quiuupaigadʌaiñdʌrʌ, tai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu aagidi sai ʌgʌmai ibʌstaragai tasʌrʌ aagidana Paavora ʌpamu gomaasi ñiooqui.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Aidʌsi caugidagai ʌmpaidaragai quiuupiʌrʌ tai muidutai judidíu ʌʌmadu aa ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dʌmos vaavoitu judidíu vaavoidaragadʌ oí ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé, vai ʌgai mamaacaiña ñiooqui dai aagidiña sai gʌaagai isapiavaavoitudadagi isDiuusi aliʌ oigʌdai.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Dai ʌgʌmai ʌcaldiʌrʌ ibʌstaragai tasʌrʌ baitoma vʌʌsi Antioquiiʌrʌ oidacami gʌnʌmpagi dai caʌca agai Diuusi ñiooquidʌ.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Dʌmos aidʌsi tʌʌ ʌjudidíu isgʌnʌmpagi mosʌʌqui oodami aliʌ ʌʌgacoi dai vui ñiooquimi ʌgai ʌPaavora dai sigalnaasi ñiooqui suuligidimi.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Tai amaasi ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé maiduduaadicuitai ñiñio daidʌ itʌtʌdai:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Ʌʌgi poduucai gʌrtʌjai gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo daidʌ ʌpʌrtʌtʌdai:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Dai aidʌsi caʌ imaasi ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu aliʌ baigʌnʌʌli daidʌ icaitimi sai Diuusi ñiooquidʌ aliʌ cʌʌgadu, dai vʌʌscatai vaavoitu ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu sai vʌʌscʌrʌ oidacana ʌgai ʌʌmadu.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Dai poduucai vʌʌsi ʌgai dʌvʌʌriʌrʌ gʌaa Diuusi ñiooquidʌ.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Dʌmos ʌjudidíu aataga ʌʌmadu ʌmo ooqui ismaacʌdʌ cʌʌga vaavoitudai ʌjudidíu vaavoidaragadʌ dai vʌʌsi ʌoodami siaa duutudaiña ʌgai dai aataga ʌʌpʌ ʌcʌcʌʌli ʌʌmadu ismaacʌdʌ tʌaanʌi ami Antioquiiʌrʌ. Ʌjudidíu aapʌnaquidi sai soimaasi taatatuldana ʌgai ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé dai sai adaiña abiaadʌrʌ.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Amaasi ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé gigigi dʌvʌʌrai gʌnʌʌcasoaiñdʌrʌ sai maatʌcana ʌoodami ismaacʌdʌ adaji ismaicʌʌga idui ʌʌgi poduucai gʌnviidacatadai ʌgai. Dai iji Iconiamu.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Dʌmos ʌvaavoitudadami Antioquiiʌrʌ aliʌ baigʌnʌliditai vii ʌʌmadu daacatai Diuusi Ibʌadʌ.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.