1 Coríntios 1
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Aanʌ ʌrPaavora dai Suusi Cristo ʌcovai giñvuusaitu ansaidʌ ʌrootosadʌcana poduucai ipʌli Diuusi cascʌdʌ. Aanʌ ʌʌmadu gʌraduñi Sóstenes
1 Ayu Paul God ana kokomaim eafu atit Keriso Jesu ana Tur abarayan amatar taituwa Sosthenes airi.
2 Diuuscʌdʌ gʌnviaatuldi aatʌmʌ aapimʌ vaavoitudadami mʌsmaacʌdʌ gʌnʌmpaidiña Coriintoʌrʌ dai siaa duutudaiña Diuusi. Aapimʌ ʌrDiuusi maamaradʌ vaavoitudaitai Suusi Cristo. Diuusi ʌcovai gʌnvuvaitu aapimʌ mʌsai gajiaadʌrʌ vipiaadana vʌʌsi soimaascami dai maisiu mosʌca aapimʌ ʌgai ismaacʌdʌ vʌʌsi oidigʌrʌ siaa duutudai Suusi Cristo ʌʌpʌ. Suusi Cristo ʌrtʌaanʌdamigadʌ ʌgai dai aatʌmʌ ʌʌpʌ.
2 God ana Ekaleisia nati Corinth wanawanamaim kwama’am, iyabowat afa’af kwabai kwatit Keriso Jesu wanawananamaim kusouwi God ana sabuw kakafiyih kwamatar kwama’am, naatu sabuw efan tata’amaim iyabowat it bairit taikofan ata Regah Jesu Keriso wabinamaim tao takwakwafir auman.
3 Aanʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga apiacʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai apiagʌniibʌstudacan tadacagi.
3 Manaw kabeber, tufuw, Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Vʌʌscʌrʌ baigiñʌlidiña aanʌ Diuusicʌdʌ. Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi vaavoitudaitai aapimʌ Suusi Cristo.
4 Ayu mar etei kwa isa God merarayow abitin, anayabin Keriso Jesu wanawananamaim God manaw kabeber bit isan.
5 Sʌʌlicʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi aapimʌ vai poduucai aapimʌ cʌʌ maatʌ caʌ ñiooquidʌ dai cʌʌga aagidi aapimʌ aa istumaasi aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ.
5 Naatu i wanawananamaim kwa i kwana ef tata’ane totobuyoy wairaf kwamatar, a turamaim naatu not rerekabamaim sawar etei kwaso’ob.
6 Poduucai isduucai gʌnaagidi aanʌ sai Suusi Cristo istutuidi iscʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidagi dai gʌnsoiñagi mʌsai cʌʌgacʌrʌ oidacana, tai poduucai idui.
6 Anayabin ayu Keriso isan ao’orereb i kwa wanawanamaim matar ebiturobe.
7 Dai poduucai aapimʌ maiviʌʌga tomali ʌmo istumaasi istumaasi Diuusi maacai vaavoitudadami. Vʌʌsi gomaasi Diuusi gʌnmaacai nʌnʌracatai aapimʌ isdiviagi gʌrtʌaanadamiga Suusi Cristo.
7 Isan imih kwa ata Regah Jesu Keriso na bairerereb isan kwama kwakakaif wanawanan, men kafa’imo ayub ana baigegewasin ta kwasasa’irimih.
8 Dai Suusi Cristo gʌnsoiñamu isapiavaavoitudada aapimʌ dai cʌʌgacʌrʌ oidacagi asta mʌsiʌʌscadʌ coiyagi vai poduucai tomali ʌmaadutai maigʌʌpiʌrʌ gʌnvuupadagi siʌʌscadʌ diviagi Suusi Cristo.
8 Naatu God boro nabototofari kwanan ana yomanin, saise ata Regah Jesu Keriso nanan ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en na’iti.
9 Diuusi vʌʌscʌrʌ ivueeyi istumaasi aagai. Dai ʌgai gʌraagidi isapiamamadaiña aatʌmʌ gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo vuitapi ʌgai gʌroigʌdai cascʌdʌ.
9 God Natun ata Regah Jesu Keriso ana baita’ayomaim bairi run isan ea’afi i kwanitumitum.
10 Giñaaduñi gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo giñmaa sʌʌlicami ansai gʌnaagidana mʌsai ʌmo tʌgitoidagai viaacana dai maitʌnvupui vʌʌtʌcana. Baiyoma avʌr cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijada aipacoga.
10 Ata Regah Jesu Keriso ana roubabaruwen fair tafanamaim ayu abifefeyani taitu, abisa isan kwao’o etei kwanibasit, saise kwa wanawanamaim kouseb boro men nama, a not tutufin etei ta’imon namatar kwanama.
11 Cloe aaduñdʌ giñaagidi mʌsai aapimʌ gʌncocodaiña cascʌdʌ poduucai gʌnaagidi aanʌ.
11 Taitu, ayu i Chloe tain tuwan afa hina, kwa wanawananamaim kwama kwabigamigam isan hio anowar.
12 Ʌgai giñaagidi mʌsai aapimʌ gʌnvupui vʌʌtʌcana pocaititai: “Aatʌmʌ ʌrPaavora mamaatʌrdamigadʌ”. Dai sai aa pocaitiña: “Aatʌmʌ ʌrApoolosi mamaatʌrdamigadʌ”. Dai sai aa pocaitiña: “Aatʌmʌ ʌrSeefasi mamaatʌrdamigadʌ”. Dai sai aa pocaitiña: “Aatʌmʌ ʌrCristo mamaatʌrdamigadʌ, dai aapimʌ gia cho”.
12 Ayu boro iti na’atube anao, kwa ta’ita’imon a tur ta ta kwao, o ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Apollos abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Peter abi’ufunun,” naatu ta kuo, “Ayu i Keriso abi’ufunun.”
13 Ʌʌmoco viaaca ʌlidi ʌmo tʌaanʌdami dai aa viaaca ʌlidi ʌmai tʌaanʌdami poduucai gia maitʌrcʌʌgai. Mosʌca Suusi Cristo tʌaanʌi vʌʌsi vaavoitudadami. Aanʌ maimuu curusiaba mʌsai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna aapimʌ. Aanʌ maitʌnvapacoi mʌsaidʌ ʌrgiñmamaatʌrdamicana.
13 Keriso i kwatarsisib in kau’ay nanabin matar. Iban Paul onaf afe’en kwa isa morob? Ai Paul bai’ufnuninamih bapataito kwabai?
14 Aliʌ baigiñʌlidi aanʌ Diuusi vui ismaitʌnvapacoi aanʌ tomali ʌmaadutai aapimʌ mosʌca Crispo dai Gaayo vapacoi aanʌ.
14 Ayu God ana merar ayiy kwa men ta bapataito aitimih, Krisipas naatu Gaius hairi’imo,
15 Cascʌdʌ tomali ʌmaadutai aapimʌ maitistutuidi ispotʌiyagi sai aanʌ gʌnvapacoi mʌsaidʌ ʌrgiñmamaatʌrdamicana.
15 imih men yait ta boro inao, ayu i Paul wabinamaim bapataito abai abi’ufunun.
16 Utudami tʌgito aanʌ isEstéfana aaduñdʌ vapacoi aanʌ ʌʌpʌ, dʌmos maitʌgito aanʌ isvapaconai aa.
16 (Boro’obo anot Stephanas aawan ana nibur bairi bapataito aitih, baise anotanot men yait ta bapataito aitinimih.)
17 Suusi Cristo maitiñootoi ansai gavapaconana. Ʌgai giñootoi ansai gaaagidana isʌgai ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Dai aanʌ maiñioocai ʌmo saitudugami duucai. Siʌʌscadʌ gʌaagadagi sai Suusi Cristo muu curusiaba sai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna oodami, ʌoodami cʌʌgacʌrʌ vuvacʌi Diuusi guvucadagacʌdʌ dai maisiu cʌʌ maatʌ ñioocaitai ʌgai ismaacʌdʌ aagidi Diuusi ñiooquidʌ.
17 Anayabin Keriso i men bapataito isan iyafaru’umih, baise tur gewasin binan isan iyafaru, naatu men orot babin maiyow hai tur naatu hai notamaim ana’omih, nati na’atube ana’orerereb Keriso onaf afe’en momorob tur gewasin ana fair boro yabin en namatar.
18 Siʌʌscadʌ gaaagiada aatʌmʌ isSuusi Cristo muu curusiaba dai poduucai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidi, ʌgai ismaacʌdʌ iimia agai ʌDiaavora ʌʌmadu mosvuiirugami duucai caʌcana gomaasi, dʌmos aatʌmʌ ismaacʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidi vaavoitudai isgomaasi ʌrDiuusi guvucadadʌ.
18 Anayabin onaf ana tur sabuw kasikasiyih isah i yabin en, baise iyabowat tayayawas isat i God ana fair
19 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌ:
19 Buk Atamaninamaim eo na’atube:
20 Tomali mamaatʌcami, tomali mamaatʌtuldiadami tomali ʌgai ismaacʌdʌ cʌʌ maatʌ ñioocai maitistutuidi iscʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidagi. Diuusi gʌrmaatʌtuldi sai siʌʌscadʌ ʌmamaatʌcami gamamaatʌtuldiada ʌliadagi isducatai gatʌaanʌi Diuusi sai ʌgai vupuiirugami duucai ñioocai.
20 Bo orot ukwarin rerekabin menamaim ema’am? Orot kirum so’obayan menamaim ema’am? Naatu orot baibasayan ana not gagamin iti tafaram nowan menamaim ema’am? God iti tafaram ana ukwar rerekab botabir na koko’aw mamatar men kwaso’ob?
21 Diuusi cʌʌ maatʌ istumaasi ʌʌgi ʌgai ivueeyi. Diuusi maidagito tomali ʌmo oodami isʌʌgi maatiagi isducatai gatʌaanʌi Diuusi tomali ʌvaamioma sastuduacʌdʌ, Diuusi baiyoma ipʌli iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi sioorʌ vaavoitudagi, nʌiditai ñiooquidʌ ismaacʌdʌ oojisi tomasi aa vuiirugami duucai nʌijadagi Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ aagai cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai.
21 Anayabin God ana ukwar rerekabamaim iwa’an sabuw tafaram ana ukwar rerekabamaim hima’am men karam boro hitaso’ob, naatu sabuw iyab iti tafaram ana ukwar rerekab hibaib, iti tur isan yabin en hirouw hio, baise aki onaf isan abibinanumaim God iti tur bai sinaf sabuw hitumatum yawas hibai.
22 Ʌjudidíu ipʌlidi istʌʌgiagi mui naana maasi gʌgʌrducami ismaacʌdʌ ivueeyi Diuusi dai poduucai maatiagi isbaigʌ ʌrvaavoi Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ aagai cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai, daidʌ ʌgiliego ismaacʌdʌ poʌlidi isaliʌ sastuduga vaavoitudai mosʌcaasi istumaasi maivuidʌrʌ caatʌ mamaatʌtuldaragadʌ.
22 Jew hikok ina’inan hita’itin hititurobe naatu Greek sabuw i ukwarerekab hinuwih.
23 Dʌmos aatʌmʌ gamamaatʌtuldi isʌCristo ismaacʌdʌ nʌnʌra ʌjudidíu cadivia dai gʌmuaatu curusiaba dʌmos gomaasi aliʌsi ʌrsiaa ʌraragai ʌjudidíu ismaacʌdʌ maivaavoitudai vʌʌtarʌ, daidʌ ʌgiliego vuiirugami ʌlidi gomaasi.
23 Baise it i Keriso onaf afe’en hi’onaf momorob isan tabibinan, iti tur Jew sabuw tenonowar i tainih ekuyikuy, naatu Ufun Sabuw tenonowar isah i yabin en.
24 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌco vuvaitu sai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna tomasi ʌrʌjudidíu dai giliego ʌgai maatʌ isDiuusi aliʌ viaa guvucadagai dai isDiuusi aliʌ cʌʌ tʌtʌgitoi dai isDiuusi ootoi ʌCristo sai cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidana.
24 Baise Jew sabuw naatu Ufun Sabuw wanawanahimaim iyab God eafih hina yawas hibaib, nati sabuw isah Keriso i God ana fair naatu ana ukwar rerekab.
25 Tomasi oodami vuiirugami ʌlidi gomaasi ismaacʌdʌ ivueeyi Diuusi dʌmos Diuusi vaamioma cʌʌga tʌtʌgitoi sioodami. Tomasi oodami poʌlidi isDiuusi maiviaa guvucadagai dai dagito mʌsmuaagi ʌCristo curusiaba, dʌmos Diuusi vaamioma viaa guvucadagai sioodami.
25 Anayabin God ana ukwar rerekab hi’itin koko’aw hirouw hio’o, i orot ana ukwar rerekab natabir, naatu God ana ririmin hi’itin hio’o, i orot ana fair natabir.
26 Giñaaduñi gʌaagai mʌsmaatʌcagi isDiuusi maiʌcovai vuvaitu mui sastudugami tomali mui tʌtʌaanʌdami, tomali mui riricu.
26 Taitu, kwa marasika mi’itube kwama’am ana maramaim God ea’afi i kwananot, sabuw hai itininamaim kwa moumur na’in i men not wairafi, men orot faifir, na’atube atufuwamaim men orot gagamih hai rara’ane kwatufuwamih.
27 Baiyoma Diuusi ʌco vuvaitu mui ismaacʌdʌ ʌoodami poʌlidi isiʌrvupuiirugami vai poduucai siaa ʌʌrana sastuduacʌdʌ, dai Diuusi ʌco vuvaitu mui ismaacʌdʌ ʌoodami poʌlidi ismaitistutuidi isgatʌaanʌdagi vai poduucai siaa ʌʌrana ʌtʌtʌaanʌdami.
27 Baise God tafaram ana sawar koko’aw hirarouw, rubinen sabuw not wairafih ibiya’uhuwih. Naatu tafaram ana sawar ririmih hirarouw rubinen, sabuw fairih ibiya’uhuwih.
28 Diuusi maidagitua agai ʌtʌtʌaanʌdami isgatʌaanʌdagi tʌvaagiʌrʌ baiyoma ʌco vuvaitu ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrtʌtʌaanʌdami dai ismaacʌdʌ ʌoodami soi duucai nʌidi sai ʌgai gatʌaanʌiña tʌvaagiʌrʌ.
28 Abisa tafaram itin yabin en rarouw i rubin bai, naatu abisa tafaram itin gagamin rarouw i gurus.
29 Dai poduucai tomali ʌmaadutai maigʌducʌdʌ gʌʌliadamu Diuusi vuitapi.
29 Saise men yait ta God nanamaim naora’ara’atamih.
30 Diuusi gʌrmaa iibʌdagai utudui vaavoitudaitai aatʌmʌ Suusi Cristo dai Diuusi ootoi Suusi Cristo tami oidigi daama sai poduucai maatʌna aatʌmʌ isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvaidi ʌgai oodami, dai Suusi Cristo muu curusiaba tʌsai aatʌmʌ cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi iduuñimudai aatʌmʌ, Suusi Cristo gʌrsoicʌi tʌsai cʌʌgacʌrʌ oidacana maisoimaasi ivuaadatai, Suusi Cristo ʌrʌgai ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidi.
30 Baise God buwit tana Keriso Jesu wanawananamaim ikofanit naatu sinaf Keriso ata ukwar rerekab matar. Naatu kakafhine rufamit tatit, yamutufurit God ana sabuw kakafiyih tamatar.
31 Cascʌdʌ pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Tomali ʌmaadutai maitʌaagai isgʌducʌdʌ gʌʌliadagi ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ ivueeyi baiyoma gʌaagai isbaigʌnʌliadagi ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ ivueeyi Diuusi”.
31 Isan imih Buk Atamaninamaim eo na’atube, “Yait nakokok ora’ara’atamih Regah abisa sisinaf tafanamaim nao ra’ara’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.