1 Coríntios 14
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Aliʌsi gʌaagai mʌsaipaco gʌnoigʌadagi. Daanʌdavurai aapimʌ Diuusi sai ʌgai gʌnmaacana guvucadagai maidʌ ivuaada aapimʌ tomasi ʌmo istumaasi ismaacʌdʌ ivueeyi aa vaavoitudadami, dʌmos siooma ʌrcʌʌgai isaagada aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ.
1 Yabow i ayawasamaim wan nama nabonawiy, naatu dogor wanawanan akok gagamin Anun Kakafiyin usar bai enan akisin kwananuwih kwanab, usar gewasin naatu au gagamin i God ana tur binan ana usar kwanab.
2 Ʌgai ismaacʌdʌ ñioocai aa ñiooquicʌdʌ ismaacʌdʌ maimaatʌ, ʌgai Diuusi ʌʌmadu ñioocai maisiu oodami. Oodami maimaatʌ caʌ istumaasi aagai ʌgai cascʌdʌ. Diuusi Ibʌadʌ maacai guvucadagai sai aagaiña istumaasi ʌʌgi Diuusi maatʌ.
2 Orot yait menan botabir tur ta’amaim eo i men sabuw isah eo, baise God isan eo. Anayabin men yait ta so’ob tur boro nanowar naniyan nab, nati tur i Anun Kakafiyin ana fairane tur anababatun wa’iwa’irin eo.
3 Baiyoma ʌgai ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquidʌ ʌgai gia oodami ʌʌmadu ñioocai, dai poduucai soicʌi ʌgai vaavoitudadami sai vaamioma cʌʌga vaavoitudana, maacatai ñiooqui dai baiʌʌliatudaitai.
3 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan i sabuw isah eo baibais, koufair, nuhifot ebitih.
4 Ʌgai ismaacʌdʌ ñioocai aa ñiooquicʌdʌ ismaacʌdʌ maimaatʌ ʌʌgi ʌgai vaamioma vaavoitudai, dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquidʌ ʌgai soicʌi aa vaavoitudadami sai vaamioma cʌʌga vaavoitudana.
4 Yait menan botabir tur ta’amaim eo, nati i taiyuwin ebibais. Baise orot yait God ana tur eo ebibinan, i God ana sabuw tutufin etei ebibaisih.
5 Aanʌ ipʌlidi isvʌʌscatai aapimʌ istutiadamudai isñioocadagi ʌma maasi ñiooqui dʌmos vaamioma ipʌlidi aanʌ isaapimʌ aagadagi Diuusi ñiooquidʌ. Isñioocada aapimʌ ʌma maasi ñiooqui dai maiaagadagi istʌiya ʌlidi maitʌrsoiñi vaavoitudadami vʌʌtarʌ cascʌdʌ siooma ʌrcʌʌgai isaagiadagi Diuusi ñiooquidʌ siisñioocadagi ʌma maasi ñiooqui. Dʌmos isñioocada aapimʌ ʌma maasi ñiooqui dai aagadagi istʌiya ʌlidi goovai gia ʌrsoiñi ʌpʌan duucai isduucai ʌrsoiñi isaagadagi Diuusi ñiooquidʌ.
5 Ayu au kok kwa etei mena tabotabir tur ta’amaim kwatao, baise au kok gagamin anababatun i binan ana usar kwatab, anayabin orot yait tur eo ebibinan ana baibais i gagamin. Orot menan ebobotabir i gewasin, baise orot ta nati kou’ay wanawanan tur nabotabir nao ekaleisia etei hinanowar saise boro nibaisih.
6 Cascʌdʌ giñaaduñi iñsaanʌ gʌndividagi dai ʌma maasi ñiooqui gʌnñiooquiadagi poduucai maitʌnsoiñan tada aanʌ isvaamioma vaavoituda aapimʌ. Dʌmos iñsaanʌ gʌnaagiadagi istumaasi Diuusi giñaagiadagi, dai istumaasi maatʌ caʌca aanʌ, siʌʌpʌ isgʌnaagiada aanʌ istumaasi Diuusi iduñia, siʌʌpʌ gʌnaagiada aanʌ Diuusi ñiooquidʌ poduucai gia gʌnsoiñan tada aanʌ.
6 Naatu taitu, ayu atan kwa ata binanawan ana veya, menau tabotabir tur ta’amaim atao’o na’at boro baibais atit? Baise tur boubuh, not so’ob boubuh, tur binan God biyanane, naatu God ana roube’aten tur ana bow anan, turobe boro imaim nibaisi.
7 Sioorʌ iivadagi uusi gitarui gʌaagai iscʌʌga iivada ʌgai vai poduucai maatʌ caʌcagi aa istuma iivaragai iivai ʌgai.
7 Ef ta iti na’atube, ben hai sawar douduf na’atube hinirabirab, o fik na’atube hinababin kwanekwan orot benayan boro mi’itube naniyan nab naben gewas?
8 Sandaaru saagida oidaga ʌmoco ismaacʌdʌ iivai piito dai iivaiña ʌgai ʌmo iivaragai dai poduucai aagidiña sandaaru sai vaapaigʌna dai iivaiña ʌmai iivargai sai gacocodana goʌʌ iivaragaicʌdʌ aagidiña ʌgai sandaaru istumaasi gʌaagai isiduñiagi cascʌdʌ gʌaagai iscʌʌga iivada ʌgai vai maatʌ caʌcagi sandaaru daidʌ ivuaadagi istumaasi tʌgitocagi ʌgai.
8 Naatu orot yait tour men ebababin gewas, baiyowayah boro mi’itube hinaso’ob gewas hibobuna baiyow isan?
9 Poduucai ʌpʌvueeyi aapimʌcʌdʌ. Isʌmaadutai ñioocadagi ʌma maasi ñiooqui siaadʌrʌ maatʌ caʌcana aa iscaiti ʌgai. Ducami isʌʌgi ñioocadamudai ʌgai.
9 Ana itinin i ta’imon, o mena nabotabir tur ta sabuw men hisoso’obamaim kuo, sabuw boro mi’itube naniyan hinab o abisa isan kuo? O a tur asir isaroun me yan ere’er.
10 Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isoidaga mui naana maasi ñiooqui oidigi daama dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ ñioocai maatʌ caʌ.
10 Tafaram wanawanan tur i moumurih maiyow, naatu nati tur etei i hai yabih auman men ta yabin enamih.
11 Dai isʌmaadutai giññiooquiadagi ʌma maa ñiooquicʌdʌ ismaacʌdʌ maimaatʌ aanʌ poduucai maitʌrcaʌcan tada aatʌmʌ aipacoga.
11 Isan imih tur nidun anonowar naniyan men abaib ayu i touman orot amatar, nati orot tur oyan isan, naatu tur oyan auman ayu isou touman orot matar.
12 Cascʌdʌ aapimʌ ismaacʌdʌ ipʌlidi isDiuusi Ibʌadʌ gʌnmaaquiagi guvucadagai isiduñiagi ʌmo istumaasi ismaacadʌ ivueeyi aa vaavoitudadami, aagiadavurai Diuusi sai ʌgai gʌnmaacana guvucadagai maidʌ ivuaada aapimʌ istumaasi ʌrsoiñi vaavoitudami vʌʌtarʌ.
12 Imih o yait a kok gagamin i ayubit ana usar ta inab inabow, basit God kwi’fefeyan saise usar menatan o inab ekalesia inabibais boro nit.
13 Poduucai sioorʌ ñioocadagi ʌma maasi ñiooqui ismaacʌdʌ maimaatʌ ʌgai, gʌaagai isaagiada ʌgai Diuusi sai maacana guvucadagai vai gaaagiada istʌiya ʌlidi ʌgai ʌñiooquicʌdʌ.
13 Ana’an iti isan sabuw iyab menah ebobotabir, gewasin hinayoyoban, saise tur koubuna isan ana usar auman hinab hinakubuna sabuw hinaso’ob.
14 Isgamamadada aanʌ ʌmai ñiooquicʌdʌ ismaacʌdʌ maimaatʌ aanʌ, maatʌ aanʌ issiaa duutudai Diuusi dʌmos maimaatʌ aanʌ iscaiti.
14 Anayabin ayu mena’umaim ayoyoyoban, ayubu auman ibo eyoyoyoban, baise au not men kafa’imo so’ob ayu abisa ao’o.
15 Gʌaagai isgamamadada aanʌ siaa duutudaitai Diuusi dai maatʌcagi iscaiti aanʌ. Gʌaagai isganʌʌda aanʌ siaa duutudaitai Diuusi dai maatʌcagi iscaiti aanʌ.
15 Ayu boro abisa anasinaf? gewasin ayu i boro ayubu airi anayoyoban, naatu au not auman airi anayoyoban, ayubu airi ew anatabor naatu au not auman airi anatabor.
16 Dʌmos isʌmaadutai gamamadadagi ʌmai ñiooquicʌdʌ ismaacʌdʌ maimaatʌ ʌgai tomali aaduñdʌ, ʌaaduñdʌ siaadʌrʌ potʌʌna ʌgai vaavoava.
16 Ayubimaim God ana merar iyi kubobora’ara’ah, orot ta boro mi’itube naso’ob airi God kwanabora’ara’ah, naatu boro mi’itube naso’ob nibasit. Anayabin nati orot i men so’ob o abisa’awat kuo’o.
17 Tomasi aliʌ cʌʌga gamamadai ʌgai maitʌrsoiñi aaduñdʌ vʌʌtarʌ.
17 Basit o i merarayow gewasin maiyow God kubitin dogor tutufin etei, baise taituwa nati na ebatabat men kubibais.
18 Aanʌ baigiñʌlidi Diuusicʌdʌ isvaamioma ñioocai aanʌ ʌma maasi ñiooqui isvʌʌscatai aapimʌ.
18 Ayu i God ana merar ayiy, anayabin ayu menau botabirin tur ta’amaim o isan kwa etei ana tabir.
19 Dʌmos siʌʌscadʌ gʌrʌmpaidiada aatʌmʌ vaavoitudadami aanʌ baiyoma ipʌlidiña isaagadagi altaama ñiooqui dʌmos vʌʌscatai maatʌ caʌcagi maisiu baivustan miil ñiooqui ʌmai ñiooquicʌdʌ ismaacʌdʌ maimaatʌ caʌcagi tomali ʌmaadutai.
19 Baise ekalesia hai kou’ay wanawanan ayu tur etei five akisin anao sabuw etei boro naniyan hinab naatu nibaisih, baise menau nabotabir tur 10,000 na’atube anao ana baibais i en.
20 Giñaaduñi maitavʌr tʌtʌgitoda ʌpan ducai ʌgai ismaacʌdʌ maiquiaa cʌʌga maatʌ istumaasi gʌaagai isivuaadagi baiyoma gʌaagai mʌscʌʌga tʌtʌgitodagi. Siʌʌscadʌ iduñia ʌliada aapimʌ ʌmo istumaasi soimaascami amaasi gia gʌaagai istʌtʌgitodagi aapimʌ ʌpan duucai ʌgai ismaacʌda maiquiaa maatʌ ivueeyi istumaasi soimaascami.
20 Taituwau, men kek hai notabe kwananot, men kek sosofabe kwanarerey kwanekwanemih, baise orot babin hai not kwanab tur kwanao.
21 Pocaiti liivruʌrʌ ismaacʌdʌ ooja Moseesacaru sai pocaiti Diuusi: “Aa oodami ʌma maasi ñioocadami giññiooquituldiadamu ʌjudidíu saagida dʌmos vʌʌscʌrʌ maitiñʌʌgidamu ʌjudidíu”, caiti Diuusi, asduucai ooja Moseesacaru.
21 Buk Atamaninamaim wanawanan ofafar iti na’atube hikirum,
22 Poduucai ʌʌpʌ siʌʌscadʌ ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi caʌcagi ʌvaavoitudadami isñiooquiagi ʌmai ñiooquicʌdʌ poduucai gʌaagai ismaatiagi isDiuusi guvucadadʌcʌdʌ ñioocai oodami, dai siʌʌscadʌ ʌmaadutai gaaagiadagi Diuusi ñiooquidʌ poduucai maatʌ ʌvaavoitudadami isDiuusi guvucadadʌcʌdʌ ñioocai ʌgai.
22 Menat ebobotabir i men sabuw baitumatumayah hai i’inan, baise sabuw iyab men tibitumatum hai i’inanen, naatu tur binan i sabuw iyab men tibitumatum isah, baise baitumatumayah isah.
23 Dai isgʌnʌmpaidagi ʌvaavoitudadami dai vʌʌscatai ʌma maasi ñiooqui ñioocadagi vai vaapaquiagi aa ismaacʌdʌ maivaavoitudai potʌiyan tada ʌgai sai vupuiirutu ʌvaavoitudadami.
23 Imih ekaleisia tutufin etei hinaru’ay, naatu sabuw etei menah nabotabir tur ta’amaim hinao’o, sabuw afa ufunane hina tema’am, naatu sabuw iyab men tibitumatum boro hinao, “Sabuw tibikoko’aw kwa’itih?”
24 Dʌmos isvʌʌscatai aagadagi Diuusi ñiooqidʌ vai vaapaquiagi ʌʌmadutai ismaacʌdʌ maivaavoitudai, ʌgai maatʌmu isiʌrsoimaasi ivuaadami dai cascʌdʌ ʌma duucai gʌtʌgitomu
24 Baise orot yait God ana tur eo ebibinan ufun orot baitumatum atin ma enonowar boro dogoron narusib. Anayabin tur abisa nonowar ana kakafih etei hina hibebeyan itan.
25 dai siaa duutuadamu Diuusi dai potʌimu isDiuusi sʌʌlicʌdʌ ʌʌmadu daja ʌvaavoitudadami.
25 Ana not wa’iwa’irin ma’am etei tit irerereb naatu boro sun nayowen Regah nakwafir, bebeyanamaim naorereb nao, “Turobe God i kwa wanawananamaim bairi kwama’am!”
26 Giñaaduñi siʌʌscadʌ gʌnʌmpaidiada aapimʌ vʌʌscatai ivueeyi istumaasi istutuidi. Ʌʌmoco ganʌʌdana dai aa gamamaatʌtuldiña Diuusi ñiooquidʌ dai aa aagaiña istumaasi aagidi Diuusi, dai aa ñioocaiña ʌma maasi ñiooqui, dai aa aagadamu istʌiya ʌlidi ʌgai ʌñiooquicʌdʌ, vʌʌscʌrʌ mʌstumaasi ivuaadagi gʌaagai isiʌrsoiñicagi ʌvaavoitudadami vʌʌtarʌ.
26 Taituwau, abisa ao yabin i iti, bora’ara’aten isan kwanaruru’ay ana veya, orot boro ew natabor, orot ta boro ni’obaibiyi, orot ta boro God ana tur naorerereb, orot ta boro menan nabotabir, orot ta boro nati tur nabotabir nakubuna kwananowar, naatu sawar iti etei i ekaleisia wowabin ra’at isan kwasisinaf.
27 Siʌʌscadʌ ʌʌmadutai ñioocadagi ʌma maasi ñiooqui ali googocatai gʌaagai isñioocadagi siʌʌpʌ vaavaicatai dʌmos vaamioma gia cho. Dʌmos ʌʌmadutai gʌaagai isñioocadagi maisiu vʌʌscatai ʌʌpana. Dʌmos gʌaagai isoidacagi sioorʌ aagadagi istʌiya ʌlidi ʌoodami ʌñiooquicʌdʌ.
27 Menamaim omih orot rou’ab o tounu hinao naatu men tounu nanatabir, naatu tur i orot ta nao nasawar, imaibo ta nao, men auta’imon kwanarahimih, naatu orot ta i nati tur nabotabir nakubuna.
28 Dʌmos ismaitiipucagi sioorʌ aagadagi istʌiya ʌlidi oodami ʌʌma maa ñiooqui, siooma ʌrcʌʌgai ismaitʌñioocadagi ʌma maasi ñiooqui mʌsiʌʌscadʌ gʌnʌmpaidiadagi siooma ʌrcʌʌgai isʌjʌgi ñiooquiada ʌgai Diuusi mostʌgitoidadʌrʌ, gomaasi ʌrsoiñi ʌjʌʌgi ʌgai vʌʌtarʌ.
28 Baise koubuna’ayan orot nati’imaim men nama’am na’at, orot nati tur eo gewasin ekaleisia wanawanan boro awan nafot, i akisin God hairi’imo hinayoyoban.
29 Poduucai ʌʌpʌ siʌʌscadʌ ʌʌmadutai aagadagi Diuusi ñiooquidʌ ali googocatai gʌaagai isaagadagi siʌʌpʌ vaavaicatai, dai aa gʌaagai isaagadagi sabaig ʌrDiuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ aagai ʌgai.
29 Orot rou’ab o tounu God ana tur hinabinan, naatu hinabibinan wanawanan, binanuyah afa nati tibibinan hai tur hinafufun gewas.
30 — ausente —
30 Naatu nati tur inan wanawanan orot ta kou’ay wanawanan ma’am God ana tur ta boubun na isan birerereb ana veya, nati orot bat ebibinan awan nafot.
31 — ausente —
31 Anayabin kwa ta’ita’imon a veya ti’inu’in na’atube boro kwanabinan, saise sabuw etei boro roube’aten tur hinab hinaso’ob naatu koufair hinab.
32 — ausente —
32 Dinab oro’orot iyab God ana tur hio tibibinan hai tur i hinakaif gewas.
33 Diuusi maisisiolitudai oodami baiyoma soicʌi sai maisisiocaiña dai ibʌstudacan tadatudai. Vʌʌsi gomaasi ismaacʌdʌ caaagai aanʌ ivueeyi gʌraaduñi vaavoitudadami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi tomasiaacoga.
33 Anayabin i men baibikwarisen ana Godamih, baise tufuw ana God.
34 Siʌʌscadʌ gʌnʌmpaidiadagi ʌvaavoitudadami dai siaa duutuadagi Diuusi, ooqui maitʌaagai isñioocadagi, gomaasi daidarsi. Ooqui aliʌsi gʌaagai isʌʌgiadagi gʌncuucuna poduucai isduucai aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ.
34 Ekalesia wanawananamaim baibin i awah nafot hinama. Baibin isah men baibasit ema’am boro tur hinao, baise ofafar eo na’atube awah nafot orot babahimaim hinanutanub hinama.
35 Dai isooqui maatʌca ʌliadagi ʌmo istumaasi gʌaagai isquiiyʌrʌ tʌcaca ʌgai gʌncuucuna. Aliʌsi ʌrsiaa ʌraragai isʌmo ooqui ñioocadagi siaaco gʌnʌmpaidacagi oodami dai siaa duutuadagi Diuusi.
35 Sawar ta isan so’obamih baremaim a’aawah hinibatiyih, anayabin ekaleisia wanawanan baibin tur o isan i biya’ohow ema’am.
36 Gʌntʌgitovurai mʌsai aapimʌ maitʌrʌpʌgadadʌ ismaacʌdʌ gaaagidi Diuusi ñiooquidʌ, dai maisiu mosʌca aapimʌ vaavoitudai Diuusi ñiooquidʌ.
36 Kwanotanot God ana tur kwa akis biyamaim busuruf? Ai nati tur i kwa akis isa na?
37 Isʌmaadutai poʌliadagi isʌgai istutuidi isaagadagi Diuusi ñiooquidʌ siʌʌpʌ poʌliadagi isDiuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daja gʌaagai istʌtʌgitodagi sai istumaasi gʌnooji aanʌ Diuusi poduucai gʌnootosdi ñiooqui.
37 Orot yait enotanot i God ana dinab orot, naatu God biyanane ayubin ana usar bai ema’am, abisa kwa isa akikirum boro naso’ob, iti i Regah ana obaiyunen tur.
38 Dʌmos isʌmaadutai maiʌʌgiadagi istumaasi gʌnaagidi aanʌ aidʌ gia maitʌaagai mʌscaʌcagi istumaasi gʌnaagiada ʌgai.
38 Baise iti tur nanowar nakwakwahir, God boro ibo nakwahir ana tur men nanowar.
39 Poduucai giñaaduñi gʌaagai mʌsdaanʌdagi Diuusi sai ʌgai gʌnmaacana guvucadagai mai aapimʌ aagadagi Diuusi ñiooquidʌ dai maitavʌr daidiada aa isñioocada ʌgai ʌma maasi ñiooqui.
39 Isan imih taituwau, dogor kwanabotawiy God ana tur kwanab gewas kwanabinan, naatu sabuw afa menah botabir teo men kwana’otanih.
40 Dai vʌʌsi istumaasi ivuaadagi gʌaagai mʌscʌʌga ivuaadagi isducatai gʌaagai isivuaadagi dai maitavʌr sisiocada.
40 Baise kwana’itin gewas sawar etei i hai efamaim kwanasinaf naatu kakaf ana efamaim.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.