Romanos 3
Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs NVT
1 Nyangka-tjinguru-yan kulira, “Tjiyu pirninya-munta-lan mungutja? Kunpu-kunpu-munta-lan watirringkulalpi Tjiyu nyinarra?”
1 Então qual é a vantagem de ser judeu? A circuncisão tem algum valor?
2 Wiya, Tjiyu pirninya-lan mungutjamunu. Tjiinyamarntu Mama Kuurrtu-lampa palunyaku wangka nintirnu tjiinya-lan miranykanyira kanyiratjaku.
2 Sim, há muitos benefícios. Em primeiro lugar, aos judeus foi confiada toda a revelação de Deus.
3 Nyangka Tjiyu kutjupatjarralu-ya wangka palunyanya kulira wantirranytja. Palunyalu-ya Mama Kuurrnga wuyurrpa kamu kurralku. Tjiinyamarntu tjukarurrulu watjarnu Yayipuramaku tjamupirti-lanya walykumunura kanyilkitjalu.
3 É verdade que alguns deles foram infiéis, mas isso significa que Deus será infiel?
4 Tjiinya-tjinguru yarnangu pirnilu-ya mayulpayi. Nyangka Mama Kuurrtu tjukarurrulu watjalpayi. Tjiinyamarntu Payipulta kutjulpirtu walkatjunu wantinytjanya ngarala wati kutjulu Mama Kuurrta ngaapirinypa watjarnu:
4 De maneira nenhuma! Ainda que todos sejam mentirosos, Deus é verdadeiro. E as Escrituras dizem a seu respeito: “Será provado que tens razão no que dizes, e ganharás tua causa no juízo”.
5 Nyangka-tjinguru-yan kulira, “Palya-rna palyamunu palyanma. Nyangkanyka-yayi nyawa Mama Kuurrtukutju walykumunu palyalpayi.” Puru-tjinguru-yan kulira, “Palunyanguru-tjinguru-rni Mama Kuurrtu pungkutjamaaltu wantima palyamunu-rna palyaranyangka.” Tjiinya yarnangulu-tjinguru palunyapirinypa kulilku.
5 Alguém poderia dizer: “Mas nosso pecado não cumpre um bom propósito, ajudando os outros a verem como Deus é justo? Não é uma injustiça, portanto, Deus nos castigar?”. (Estou seguindo o ponto de vista humano.)
6 Wiya, tjinguru-rna palunyapirinypa kulira wantima. Tjinguru-rni pungkutjamaaltu wantiku. Palunyalu pirninyartu pungkutjamaaltu wantima. Wiya, Mama Kuurrtu manta lipingkatjanya ngaratjunkulalpi tjukarurrulu watjalku.
6 Claro que não! Se fosse assim, como Deus poderia julgar o mundo?
7 Tjinguru-yan kulira, “Palya-rna mayuratarrartu watjanma. Tjiinya-yayi pirnilurtu kulila Mama Kuurrtukutju tjukarurrulu watjalpayi. Palunyangka-tjinguru-rni Mama Kuurrtu mirritjunkutjamaaltu wantima tjiinya-rna mayuranyangka.”
7 Alguém poderia argumentar, ainda: “Mas por que Deus me condena como pecador se minha mentira ressalta sua verdade e lhe traz mais glória?”.
8 Nyangka kutjupatjarralu-tjinguru-ya watjalku, “Palyamunurringama-la. Pirnilu-yayi Mama Kuurrnga marninypungama palunyanyakutju walykumunu nyinarranyangka.” Tjiinya kutjupatjarralu-ya mayura watjara ngayulu-rnanyu palunyapirinypa watjalpayi. Wiya, Mama Kuurrtu-tjananya palya mirrparnarriku payilku palunyapirinypa-ya watjaranyangka.
8 E alguns até nos difamam, afirmando que dizemos: “Quanto mais pecarmos, melhor!”. Quem diz essas coisas merece condenação.
9 Nyangka-latju Tjiyu pirnilu kuliranytja walykumunu-latju nyinarranytja. Nyangka-yan Tjiyu wiyakutju palyamunu nyinarranytja. Wiya, tjiinya-rna wiyangkalpi watjarnu, pirnilurtu-lan, Tjiyu wiya pirnilu puru Tjiyu pirnilutarrartu purtu kulira palyamunu wantikitjalu.
9 Pois bem, devemos concluir que nós, judeus, somos melhores que os outros? Não, de maneira nenhuma, pois já mostramos que todos, judeus ou gentios, estão sob o poder do pecado.
10 Tjiinyamarntu Payipulta kutjulpirtu walkatjunu wantinytjanya ngaapirinypa ngarala,
10 Como afirmam as Escrituras: “Ninguém é justo, nem um sequer.
11 Pirnilurtu-ya purtu kulira tjukarurru nyinakitjalu.
11 Ninguém é sábio, ninguém busca a Deus.
12 Tjiinyamarntu-ya pirnilurtu Mama Kuurrnga wantirralpi pinkurraarnu.
12 Todos se desviaram, todos se tornaram inúteis. Ninguém faz o bem, nem um sequer.”
13 Tjiinyamarntu-tjananyaya wangka kurranytjiltu mirrikutulpayi.
13 “Sua conversa é repulsiva, como o odor de um túmulo aberto; sua língua é cheia de mentiras.” “Veneno de serpentes goteja de seus lábios.”
14 Kartirti yirilu-ya yayirnirringkula tirtu warrkipayi.
14 “Sua boca é cheia de maldição e amargura.”
15 Puru-ya waarrpungkula mirrparnarringkulalpi mirrirntankupayi.
15 “Apressam-se em cometer homicídio;
16 Tjiinya-tjananyaya yarnangu pirninya tjuni tjurlpilymara-wanarayirni.
16 por onde passam, deixam destruição e sofrimento.
17 Tjiinyamarntu-ya ngurrpa kalypa nyinarratjaku.
17 Não sabem onde encontrar paz.”
18 Tjiinya-ya Mama Kuurrnga kulintjamaalpa tjalkirr-tjalkirrpa nyinarra.”
18 “Não têm o menor temor de Deus.”
19 Nyangka Mama Kuurrku wangka nganaku-tjanampa ngarala? Wiya, Tjiyu pirnilu-latju kanyiranyangka-lampatju ngarala. Nyangka palunyanguru-latju nintilu kulira. Tjiinya pirnilurtu-lan palyamunu palyaranytjalu purtu ngurrparnmanku Mama Kuurrtu manta lipingkatja-lanya kuurrpa purlkanyangka ngaratjunkunyangka.
19 É evidente que a lei se aplica àqueles a quem ela foi entregue, pois seu propósito é evitar desculpas e mostrar que todo o mundo é culpado diante de Deus.
20 Tjiinya-lan purtu kulilku Mama Kuurrta mirangka tjukarurru nyinakitjalu Mawutjaku wangka palyaranytjalu. Tjiinyamarntu-lan wangka palunyanya kanyiranytjalu nintilu kulira palyamunu palyaranytjalu.
20 Pois ninguém será declarado justo diante de Deus por fazer o que a lei ordena. A lei simplesmente mostra quanto somos pecadores.
21 Yuwa, kamu-lan tjurrkurlarriku Mama Kuurrta mirangka Mawutjaku wangka kulira palyaranytjalu. Nyangka Mama Kuurrtu kuwarri yutirnu tjiinya Mawutjalu puru Mama Kuurrku wangka kulira tjakultjunkupayilu-ya ngarnmanypalpi watjaranytja, tjiinya-lan mularrkuliranytjalu Mama Kuurrta mirangka tjurrkurlarritjaku.
21 Agora, porém, conforme prometido na lei de Moisés e nos profetas, Deus nos mostrou como somos declarados justos diante dele sem as exigências da lei:
22 Tjiinya-lan Tjiitja-Kurayitjanya mularrkulilku. Nyangka Mama Kuurrtu-lanya watjalku, “Nyuntunya-rniyan tjukarurru nyinarra ngayula mirangka.” Tjiinyamarntu-lan Tjiyu pirninya puru Tjiyu wiya pirninya waarrku nyinarra.
22 somos declarados justos diante de Deus por meio da fé em Jesus Cristo, e isso se aplica a todos que creem, sem nenhuma distinção.
23 Pirnilurtu-lan palyamunu palyarnu. Palunyalu-lankun yungarralu mawurntanu. Nyangka-lanya Mama Kuurrtu marninypungkukitjamunu.
23 Pois todos pecaram e não alcançam o padrão da glória de Deus,
24 Nyangka-lampa ngarala Mama Kuurrta mirangka tjurrkurlarritjaku. Tjiinyamarntu Mama Kuurrtu ngarltunytjulu nintirnunku Katja Tjiitja-Kurayitjanya. Nyangka-lampa yangarrakatingu mirrirringu Mamalu-lanya mirritjunkutjamaaltu wanka witultjaku.
24 mas ele, em sua graça, nos declara justos por meio de Cristo Jesus, que nos resgatou do castigo por nossos pecados.
25 — ausente —
25 Deus apresentou Jesus como sacrifício pelo pecado, com o sangue que ele derramou, mostrando assim sua justiça em favor dos que creem. No passado ele se conteve e não castigou os pecados antes cometidos,
26 — ausente —
26 pois planejava revelar sua justiça no tempo presente. Com isso, Deus se mostrou justo, condenando o pecado, e justificador, declarando justo o pecador que crê em Jesus.
27 Nyangka-munta-lankun yungarralu marninypungama Mama Kuurrta mirangka tjukarurru nyinarranytjalu? Wiya! Tjiinya-lan walykumunu palyaranytjatjanu tjurrkurlarrinytjamunu. Wiya, tjiinya-lan mularrkulirnu, palunyangka Mama Kuurrtu-lanya watjarnu, “Tjukarurru-rniyan nyinarra ngayula mirangka.”
27 Podemos então nos vangloriar de ter feito algo para sermos aceitos por Deus? Não, pois nossa absolvição não vem pela obediência à lei, mas pela fé.
28 Kamu-lan tjurrkurlarriku Mama Kuurrta mirangka Mawutjaku wangka kulira palyaranytjatjanu. Ngarna-lan mularrkulilku, palunyangka Mama Kuurrtu-lanya watjalku, “Tjukarurru-rniyan nyinarra ngayula mirangka.”
28 Portanto, somos declarados justos por meio da fé, e não pela obediência à lei.
29 Nyangka Mama Kuurrnga nganaku puurrpa nyinarra? Tjiyu pirnikukutju? Wiya, Mama Kuurrnga puurrpa-lampa pirnikurtu nyinarra.
29 Afinal, Deus é Deus apenas dos judeus? Não é também Deus dos gentios? Claro que sim!
30 Tjiinyamarntu Mama Kuurrtu kutjarra-kutjarra kuliranytjamunu. Tjiinya-latju Tjiyu pirnilu mularrkulilku. Nyangka watjalku, “Tjukarurru-rniyan nyinarra ngayula mirangka.” Puru Tjiyu wiya pirnilu-yan mularrkulilku. Nyangka palunyapirinypartu watjalku.
30 Existe um só Deus, e ele declara justos tanto judeus como gentios somente pela fé.
31 Nyangka mularrkuliranytjatjanulu-munta-lan Mawutjaku wangka mungutja warniku wantiku? Wiya, tjiinya-lan Tjiitjaku mula-mularringkulalpi nintirringu tjiinya Mawutjaku wangka tjukarurru ngaralanyangka.
31 Então, se enfatizamos a fé, quer dizer que podemos abolir a lei? Claro que não! Na realidade, é só quando temos fé que cumprimos verdadeiramente a lei.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.