Romanos 1

Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Yuwa kurta tjurtupirti, ngayulu-tjanamparnanku Puultu lata ngaanya walkatjura pala-yan yiwarla Ruumala nyinarra palunyaku. Ngayulu-rna Tjiitja-Kurayitjaku waarka palyalpayi puru tjukurrpa watjalpayi nyinarra. Tjiinyamarntu-rni Mama Kuurrtu ngurrkarntaralpi nintirnu. Palunyangka-rnara tjukurrpa walykumununya parrawatjara.
1 Eu, Paulo, escravo de Cristo Jesus, chamado para ser apóstolo e enviado para anunciar as boas-novas de Deus, escrevo esta carta.
2 Tjukurrpa palunyanya Mama Kuurrtu kutjulpirtu watjarnu wantingu nyarra palunyaku wangka kulira tjakultjunkupayiwanalu. Nyangkalta-ya Payipulta walkatjunu wantingu.
2 Deus prometeu as boas-novas muito tempo atrás nas Escrituras Sagradas, por meio de seus profetas.
3 — ausente —
3 Elas se referem a seu Filho, que, como homem, nasceu da linhagem do rei Davi,
4 — ausente —
4 e, quando o poder do Espírito Santo o ressuscitou dos mortos, foi demonstrado que ele era o Filho de Deus. Ele é Jesus Cristo, nosso Senhor.
5 Tjiinya-rnipula Mamararrantu ngarltunytjulu yungu tjukurrpa watjalpayi-rna nyinarratjaku. Watjaranyangka-yayi manta lipingkatjalu mularrkuliralpi wangarnarralu kulira palyanma. Puru-yayi Kurayitjanya marninypungama.
5 Por meio dele recebemos a graça e a autoridade, como apóstolos, de chamar os gentios em toda parte a crer nele e lhe obedecer, em honra de seu nome.
6 Yuwa, nyuntulutarrartu-ya Ruumala nyinarranytjalu mularrkuliralpi palunyaku wangka wangarnarralu kulira palyanma. Tjiinyamarntu-tjananyanta Mama Kuurrtu ngurrkarntaralpi yarltingu Tjiitja-Kurayitjaku yungarrapirti-yan nyinarratjaku.
6 E vocês estão entre esses gentios chamados para pertencer a Jesus Cristo.
7 Nyangka-tjanamparnanku Ruumala nyinapayiku lata ngaanya walkatjura. Tjiinyamarntu Mama Kuurrtu-tjananyanta ngurrkarntanu palunyaku katja yurntalpirti-yan nyinarratjaku. Palunyalu-tjananyanta ngarltunytjulu kanyira.
7 Escrevo a todos vocês que estão em Roma, amados por Deus e chamados para ser seu povo santo. Que Deus, nosso Pai, e o Senhor Jesus Cristo lhes deem graça e paz.
8 Yuwa, ngarnmanytju-rna ngaanya watjalku. Tjiinya-pulanyarna Tjiitja-Kurayitjanya Mama Kuurrnga marninypungkula nyuntulanguru. Tjiinyamarntu-ya manta lipingkatjalu kulirnu Tjiitjanya-yan mularrkuliranyangka.
8 Antes de tudo, quero dizer que, por meio de Jesus Cristo, agradeço a meu Deus por todos vocês, pois sua fé nele é comentada em todo o mundo.
9 Mama Kuurrtu-rni nyakulanyangka-rna mularrpa watjara tjiinya-tjanamparnanku watarrkurrinytjamaaltu tirtu tjapilpayi. Yuwa, Mama Kuurrku-rna kurrurnpa wuyurrtu waarka palyara tjiinya-rna tjukurrpa walykumunu palunyaku Katjatjarra watjaranytjalu.
9 O Deus a quem sirvo em meu espírito, anunciando as boas-novas a respeito de seu Filho, sabe como nunca deixo de me lembrar de vocês
10 Yuwa, tirtu-rna tjapira Mama Kuurrtu-rni nyuntulakutu witultjaku. Nyangka-tjananyarnantayi kuwarri-kuwarrirtu mapitja lurrtjurriwa.
10 em minhas orações, sempre pedindo, se for da vontade de Deus, uma oportunidade de ir vê-los.
11 Tjiinyamarntu-rna kurrurnpatarrartu mukurringkula nyakukitja. Lurrtjurringkulalpi-layin pukurlarri. Nyangka-yayin kurrurnpa rapalu wananma.
11 Desejo muito visitá-los, a fim de compartilhar com vocês alguma dádiva espiritual que os ajude a se fortalecerem.
12 Tjiinyamarntu-lankun Tjiitjanya mularrkuliranytjalu ngaparrku-ngaparrkulu watjara kurrurnpa yipilymara nyinama.
12 Quando nos encontrarmos, quero encorajá-los na fé, e também quero ser encorajado por sua fé.
13 Yuwa kurta tjurtupirti, kulila-ya. Mularrpa-rna rawa purtulirringkulanytja mapitjala-tjananyarnanta lurrtjurrikitja. Tjiinyamarntu-rna mukurringkula nyuntuku ngurrawanalu tjukurrpa watjalkitja. Nyangka-yayi Tjiitjalakutu pinkurraala. Tjiinya-tjananyarna ngurra kutjupawanalu Tjiyu wiya pirningka tjukurrpa watjara pinkurrtjingaranytja, palunyapirinypa.
13 Quero que saibam, irmãos, que muitas vezes planejei visitá-los, mas até agora fui impedido. Meu desejo é trabalhar entre vocês e ver frutos espirituais como tenho visto entre outros gentios,
14 Tjiinya-rni Mama Kuurrtu watjarnu yarnangu pirningka-tjananyarna tjukurrpa parrawatjaratjaku, nintipuka pirningka puru ngurrpa pirningkatarrartu.
14 pois sinto grande obrigação tanto para com os gregos como os bárbaros, tanto para com os instruídos como os não instruídos.
15 Nyangka-rna mukurringkula nyuntula-tjananyarnanta tjukurrpa walykumununya watjalkitja Ruumala-yan nyinapayilatarrartu.
15 Por isso, aguardo com expectativa para visitá-los, a fim de anunciar as boas-novas também a vocês, em Roma.
16 Yuwa, tjukurrpa walykumununya-rna mularrkuliranytjalu pukurltu watjalpayi. Tjiinyamarntu Mama Kuurrtu-tjananya yarnangu pirninya wankarunkupayi tjukurrpa palunyanya-ya mularrkuliranyangka, Tjiyu pirninya ngarnmanypa palunyalu Tjiyu wiya pirninyatarrartu.
16 Pois não me envergonho das boas-novas a respeito de Cristo, que são o poder de Deus em ação para salvar todos os que creem, primeiro os judeus, e também os gentios.
17 Tjiinya tjukurrpa walykumunulu Mama Kuurrku yara yutilpayi. Tjiinya kutjupalu Mama Kuurrnga mularrkulilku. Nyangka-lu watjalku, “Yuwa, tjurrkurlpa-rnin nyinarra ngayula mirangka.” Tjiinyamarntu Payipulta kutjulpirtu walkatjunu wantitjanya ngaapirinypa ngarala, “Kutjupalu mularrkuliralpi tjurrkurlarriku Mama Kuurrta mirangka palunyalu wanka nyinaku nyinama.”
17 As boas-novas revelam como Deus nos declara justos diante dele, o que, do começo ao fim, é algo que se dá pela fé. Como dizem as Escrituras: “O justo viverá pela fé”.
18 Nyangka Mama Kuurrnga mirrparnarringkupayi yarnangu pirnilu-ya palyamunu palyaranyangka. Tjiinyamarntu-ya palyamunu palyaranytjalu tjukurrpa tjukarurrunya kumpitjura wantirra. Nyangka-tjanampa Mama Kuurrtu ngula palyamunu purlkanya yutilku.
18 Assim, Deus mostra do céu sua ira contra todos que são pecadores e perversos, que por sua maldade impedem que a verdade seja conhecida.
19 Tjiinya-ya Mama Kuurrku ninti nyinarra. Tjiinyamarntu Mama Kuurrtu pirnipurlka palyantjalu yungarralunku yutirnu nyakulatjaku-ya.
19 Sabem a verdade a respeito de Deus, pois ele a tornou evidente.
20 Tjiinya manta palyarnu palunyanguru yarnangu pirnilu-ya nyakupayi kutjupa-kutjupa Mama Kuurrtu yayirninytjulu palyantja. Tjiinya-ya Mama Kuurrnga purtu nyakula. Nyangka-ya kutjupa-kutjupa nyakulalpi nintilu kulilku, “Ngarna Mama Kuurrtu yayirninytjulu tirtu palyalpayilu palunyapirinypa palyalku.” Tjiinya-ya kamu watjalku, “Mama Kuurrku-latju ngurrpa.”
20 Por meio de tudo que ele fez desde a criação do mundo, podem perceber claramente seus atributos invisíveis: seu poder eterno e sua natureza divina. Portanto, não têm desculpa alguma.
21 Tjiinya-ya Mama Kuurrku ninti. Palunyalu-ya marninypungkutjamaaltu wantingu. Palunyalu-ya kuwar-kuwararringkulalpi palyamunukutju kulilpayi.
21 Sim, eles conheciam algo sobre Deus, mas não o adoraram nem lhe agradeceram. Em vez disso, começaram a inventar ideias tolas e, com isso, sua mente ficou obscurecida e confusa.
22 Palya-yanku yungarralu nintipuka marninypungkula. Wiya, katakurra-ya nyinarra.
22 Dizendo-se sábios, tornaram-se tolos.
23 Tjinguru-ya Mama Kuurrnga wanka tirtu nyinapayinya mula-mularringkula marninypungama. Parturtu-ya yapu warta yirirnu papa tjurlpu lirru puru yarnangupirinymaralpi marninypungkula.
23 Trocaram a grandeza do Deus imortal por imagens de seres humanos mortais, bem como de aves, animais e répteis.
24 Nyangka palunyanguru Mama Kuurrtu-tjananya wantingu palunyakurrurntu-yanku kulira kurlanytjurringkulatarrartu palyamunu palyaratjaku.
24 Por isso, Deus os entregou aos desejos pecaminosos de seu coração. Como resultado, praticaram entre si coisas desprezíveis e degradantes com o próprio corpo.
25 Tjukurrpa tjukarurrunya-ya Mama Kuurrngatjarra wantirralpi tjukurrpa yupaku mula-mularringu. Puru-ya Mama Kuurrnga wantirralpi kutjupa-kutjupa Mamalu palyantjanya pupakatirra marninypungkula. Tjinguru-ya Mama Kuurrnga tirtu marninypungama. Yuwa, walykumunu.
25 Trocaram a verdade sobre Deus pela mentira. Desse modo, adoraram e serviram coisas que Deus criou, em lugar do Criador, que é digno de louvor eterno! Amém.
26 Palunyanguru Mama Kuurrtu-tjananya wantingu palyamunu-ya kulira kurlanytjurringkulatjaku. Tjiinyamarntu-ya kungka pirni watiku paany-paanyarringu. Palunyalu-yanku kungkawaarrkulu yarltirra nyinarra.
26 Por isso, Deus os entregou a desejos vergonhosos. Até as mulheres trocaram sua forma natural de ter relações sexuais por práticas não naturais.
27 Nyangka palunyapirinypartu watilu-ya kungka wantirralpi watilu-pulanku mukurringkupayi. Watilu-pulanku kutjarralu mukurringkula yarltirra ngarrirra. Tjiinya palunyapirinytju-yanku yungarralu tjitjarntanama.
27 E os homens, em vez de ter relações sexuais normais com mulheres, arderam de desejo uns pelos outros. Homens praticaram atos indecentes com outros homens e, em decorrência desse pecado, sofreram em si mesmos o castigo que mereciam.
28 Yuwa, Mama Kuurrnga-ya kulirnu wantingu. Nyangka-tjananya Mama Kuurrtu palunyapirinypartu wantingu yungarralu-yanku palyamunukutju kulira palyaratjaku. Nyangka-ya mularrpartu palyamunukutju kulira palyara.
28 Uma vez que consideraram que conhecer a Deus era algo inútil, o próprio Deus os entregou a um inútil modo de pensar, deixando que fizessem coisas que jamais deveriam ser feitas.
29 Tjiinya-ya kutjupa-kutjupa palyamunu palyara. Manyu-manyu-ya nyinarra. Puru-ya nyakula kutjupa-kutjupatjirratja karurr-karurrarrirra. Palunyalu-ya mirri pungkula. Puru-ya tjarrarringkulalpi ngaparrku-ngaparrkulu-yanku watjara. Puru-ya ngarnartu pikakitjalu mayura watjara. Puru-ya nyakula palyamunukutju kulira tjumara.
29 A vida deles se encheu de toda espécie de perversidade, pecado, ganância, ódio, inveja, homicídio, discórdia, engano, malícia e fofocas.
30 Mama Kuurrku-ya yanyan-yanyanpa nyinarra. Palunyalu-yanku mikintjulu payira. Puru-yanku yungarralu kulira karnany-karnanypa purlkanyalu. Puru-ya tirtu tjumara watjara palyamunu palyalkitjalu. Puru-yanku mama ngunytju kuliranytjamunu.
30 Espalham calúnias, odeiam a Deus, são insolentes, orgulhosos e arrogantes. Inventam novas maneiras de pecar e desobedecem a seus pais.
31 Tjiinya-ya kurntamaalpa nyinarra. Puru-ya kalkura wantirranytjalu palyaranytjamunu. Puru-ya yarnangu kutjupaku ngarlturringkula palyaranytjamunu.
31 Não têm entendimento, quebram suas promessas, não mostram afeição nem misericórdia.
32 Tjiinya-ya nintilu kulira Mama Kuurrtu-tjananya mirritjunu wantingu palunyapirinypa palyaranyangka. Parturtu-ya kulirnu wantirralpi palunyanyartu palyara. Puru-ya nyakula marninypungkula kutjupatjarralu-ya palunyapirinypartu palyaranyangka.
32 Sabem que, de acordo com a justiça de Deus, quem pratica essas coisas merece morrer, mas ainda assim continuam a praticá-las. E, o que é pior, incentivam outros a também fazê-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.