Romanos 1
Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs NTLH
1 Yuwa kurta tjurtupirti, ngayulu-tjanamparnanku Puultu lata ngaanya walkatjura pala-yan yiwarla Ruumala nyinarra palunyaku. Ngayulu-rna Tjiitja-Kurayitjaku waarka palyalpayi puru tjukurrpa watjalpayi nyinarra. Tjiinyamarntu-rni Mama Kuurrtu ngurrkarntaralpi nintirnu. Palunyangka-rnara tjukurrpa walykumununya parrawatjara.
1 Eu, Paulo, servo de Cristo Jesus, escrevo esta carta. Deus me chamou e me separou para ser seu apóstolo , a fim de que eu anuncie a boa notícia do evangelho de Deus.
2 Tjukurrpa palunyanya Mama Kuurrtu kutjulpirtu watjarnu wantingu nyarra palunyaku wangka kulira tjakultjunkupayiwanalu. Nyangkalta-ya Payipulta walkatjunu wantingu.
2 Há muito tempo essa boa notícia foi prometida por Deus, por meio dos seus profetas , e escrita nas Escrituras Sagradas . Ela fala a respeito do Filho de Deus, o nosso Senhor Jesus Cristo, o qual, como ser humano, foi descendente do rei Davi. E, quanto à sua santidade divina, a sua ressurreição provou, com grande poder, que ele é o Filho de Deus.
5 Tjiinya-rnipula Mamararrantu ngarltunytjulu yungu tjukurrpa watjalpayi-rna nyinarratjaku. Watjaranyangka-yayi manta lipingkatjalu mularrkuliralpi wangarnarralu kulira palyanma. Puru-yayi Kurayitjanya marninypungama.
5 Por meio de Cristo, Deus me deu a honra de ser apóstolo no serviço de Cristo para levar pessoas de todas as nações a crerem em Cristo e a serem obedientes a ele.
6 Yuwa, nyuntulutarrartu-ya Ruumala nyinarranytjalu mularrkuliralpi palunyaku wangka wangarnarralu kulira palyanma. Tjiinyamarntu-tjananyanta Mama Kuurrtu ngurrkarntaralpi yarltingu Tjiitja-Kurayitjaku yungarrapirti-yan nyinarratjaku.
6 Entre essas pessoas estão vocês que moram em Roma, a quem Deus tem chamado para pertencerem a Jesus Cristo.
7 Nyangka-tjanamparnanku Ruumala nyinapayiku lata ngaanya walkatjura. Tjiinyamarntu Mama Kuurrtu-tjananyanta ngurrkarntanu palunyaku katja yurntalpirti-yan nyinarratjaku. Palunyalu-tjananyanta ngarltunytjulu kanyira.
7 Por isso eu escrevo a todos vocês que estão em Roma, todos vocês a quem Deus ama e a quem tem chamado para serem o seu próprio povo. Que a
8 Yuwa, ngarnmanytju-rna ngaanya watjalku. Tjiinya-pulanyarna Tjiitja-Kurayitjanya Mama Kuurrnga marninypungkula nyuntulanguru. Tjiinyamarntu-ya manta lipingkatjalu kulirnu Tjiitjanya-yan mularrkuliranyangka.
8 Em primeiro lugar, por meio de Jesus Cristo dou graças ao meu Deus por todos vocês, pois no mundo inteiro se ouve falar a respeito da fé que vocês têm.
9 Mama Kuurrtu-rni nyakulanyangka-rna mularrpa watjara tjiinya-tjanamparnanku watarrkurrinytjamaaltu tirtu tjapilpayi. Yuwa, Mama Kuurrku-rna kurrurnpa wuyurrtu waarka palyara tjiinya-rna tjukurrpa walykumunu palunyaku Katjatjarra watjaranytjalu.
9 Eu sirvo a Deus com todo o meu coração, anunciando a boa notícia a respeito do seu Filho; Deus é testemunha de que digo a verdade. Ele sabe que eu sempre lembro de vocês
10 Yuwa, tirtu-rna tjapira Mama Kuurrtu-rni nyuntulakutu witultjaku. Nyangka-tjananyarnantayi kuwarri-kuwarrirtu mapitja lurrtjurriwa.
10 e oro por vocês. E peço a Deus que, se for da sua vontade, ele faça com que agora eu possa ir visitá-los.
11 Tjiinyamarntu-rna kurrurnpatarrartu mukurringkula nyakukitja. Lurrtjurringkulalpi-layin pukurlarri. Nyangka-yayin kurrurnpa rapalu wananma.
11 Pois eu quero muito vê-los, a fim de repartir bênçãos espirituais com vocês para fortalecê-los,
12 Tjiinyamarntu-lankun Tjiitjanya mularrkuliranytjalu ngaparrku-ngaparrkulu watjara kurrurnpa yipilymara nyinama.
12 quer dizer, para que nos animemos uns aos outros por meio da fé que vocês e eu temos.
13 Yuwa kurta tjurtupirti, kulila-ya. Mularrpa-rna rawa purtulirringkulanytja mapitjala-tjananyarnanta lurrtjurrikitja. Tjiinyamarntu-rna mukurringkula nyuntuku ngurrawanalu tjukurrpa watjalkitja. Nyangka-yayi Tjiitjalakutu pinkurraala. Tjiinya-tjananyarna ngurra kutjupawanalu Tjiyu wiya pirningka tjukurrpa watjara pinkurrtjingaranytja, palunyapirinypa.
13 Meus irmãos, quero que saibam que muitas vezes resolvi ir visitá-los, mas fui impedido até agora de fazer isso. Pois eu gostaria que o meu trabalho produzisse resultados entre vocês também, como tem acontecido entre outros não judeus.
14 Tjiinya-rni Mama Kuurrtu watjarnu yarnangu pirningka-tjananyarna tjukurrpa parrawatjaratjaku, nintipuka pirningka puru ngurrpa pirningkatarrartu.
14 Pois é meu dever pregar a todos, tanto aos civilizados como aos não civilizados, tanto aos instruídos como aos sem instrução.
15 Nyangka-rna mukurringkula nyuntula-tjananyarnanta tjukurrpa walykumununya watjalkitja Ruumala-yan nyinapayilatarrartu.
15 É por isso que eu quero anunciar o evangelho também a vocês que moram em Roma.
16 Yuwa, tjukurrpa walykumununya-rna mularrkuliranytjalu pukurltu watjalpayi. Tjiinyamarntu Mama Kuurrtu-tjananya yarnangu pirninya wankarunkupayi tjukurrpa palunyanya-ya mularrkuliranyangka, Tjiyu pirninya ngarnmanypa palunyalu Tjiyu wiya pirninyatarrartu.
16 Eu não me envergonho do evangelho, pois ele é o poder de Deus para salvar todos os que creem, primeiro os judeus e também os não judeus.
17 Tjiinya tjukurrpa walykumunulu Mama Kuurrku yara yutilpayi. Tjiinya kutjupalu Mama Kuurrnga mularrkulilku. Nyangka-lu watjalku, “Yuwa, tjurrkurlpa-rnin nyinarra ngayula mirangka.” Tjiinyamarntu Payipulta kutjulpirtu walkatjunu wantitjanya ngaapirinypa ngarala, “Kutjupalu mularrkuliralpi tjurrkurlarriku Mama Kuurrta mirangka palunyalu wanka nyinaku nyinama.”
17 Pois o evangelho mostra como é que Deus nos aceita: é por meio da fé, do começo ao fim. Como dizem as Escrituras Sagradas : “Viverá aquele que, por meio da fé, é aceito por Deus.”
18 Nyangka Mama Kuurrnga mirrparnarringkupayi yarnangu pirnilu-ya palyamunu palyaranyangka. Tjiinyamarntu-ya palyamunu palyaranytjalu tjukurrpa tjukarurrunya kumpitjura wantirra. Nyangka-tjanampa Mama Kuurrtu ngula palyamunu purlkanya yutilku.
18 Do céu Deus revela a sua ira contra todos os pecados e todas as maldades das pessoas que, por meio das suas más ações, não deixam que os outros conheçam a verdade a respeito de Deus.
19 Tjiinya-ya Mama Kuurrku ninti nyinarra. Tjiinyamarntu Mama Kuurrtu pirnipurlka palyantjalu yungarralunku yutirnu nyakulatjaku-ya.
19 Deus castiga essas pessoas porque o que se pode conhecer a respeito de Deus está bem claro para elas, pois foi o próprio Deus que lhes mostrou isso.
20 Tjiinya manta palyarnu palunyanguru yarnangu pirnilu-ya nyakupayi kutjupa-kutjupa Mama Kuurrtu yayirninytjulu palyantja. Tjiinya-ya Mama Kuurrnga purtu nyakula. Nyangka-ya kutjupa-kutjupa nyakulalpi nintilu kulilku, “Ngarna Mama Kuurrtu yayirninytjulu tirtu palyalpayilu palunyapirinypa palyalku.” Tjiinya-ya kamu watjalku, “Mama Kuurrku-latju ngurrpa.”
20 Desde que Deus criou o mundo, as suas qualidades invisíveis, isto é, o seu poder eterno e a sua natureza divina, têm sido vistas claramente. Os seres humanos podem ver tudo isso nas coisas que Deus tem feito e, portanto, eles não têm desculpa nenhuma.
21 Tjiinya-ya Mama Kuurrku ninti. Palunyalu-ya marninypungkutjamaaltu wantingu. Palunyalu-ya kuwar-kuwararringkulalpi palyamunukutju kulilpayi.
21 Eles sabem quem Deus é, mas não lhe dão a glória que ele merece e não lhe são agradecidos. Pelo contrário, os seus pensamentos se tornaram tolos, e a sua mente vazia está coberta de escuridão.
22 Palya-yanku yungarralu nintipuka marninypungkula. Wiya, katakurra-ya nyinarra.
22 Eles dizem que são sábios, mas são tolos.
23 Tjinguru-ya Mama Kuurrnga wanka tirtu nyinapayinya mula-mularringkula marninypungama. Parturtu-ya yapu warta yirirnu papa tjurlpu lirru puru yarnangupirinymaralpi marninypungkula.
23 Em vez de adorarem ao Deus imortal , adoram ídolos que se parecem com seres humanos, ou com pássaros, ou com animais de quatro patas, ou com animais que se arrastam pelo chão.
24 Nyangka palunyanguru Mama Kuurrtu-tjananya wantingu palunyakurrurntu-yanku kulira kurlanytjurringkulatarrartu palyamunu palyaratjaku.
24 Por isso Deus entregou os seres humanos aos desejos do coração deles para fazerem coisas sujas e para terem relações vergonhosas uns com os outros.
25 Tjukurrpa tjukarurrunya-ya Mama Kuurrngatjarra wantirralpi tjukurrpa yupaku mula-mularringu. Puru-ya Mama Kuurrnga wantirralpi kutjupa-kutjupa Mamalu palyantjanya pupakatirra marninypungkula. Tjinguru-ya Mama Kuurrnga tirtu marninypungama. Yuwa, walykumunu.
25 Eles trocam a verdade sobre Deus pela mentira e adoram e servem as coisas que Deus criou, em vez de adorarem e servirem o próprio Criador, que deve ser louvado para sempre. Amém !
26 Palunyanguru Mama Kuurrtu-tjananya wantingu palyamunu-ya kulira kurlanytjurringkulatjaku. Tjiinyamarntu-ya kungka pirni watiku paany-paanyarringu. Palunyalu-yanku kungkawaarrkulu yarltirra nyinarra.
26 Por causa das coisas que essas pessoas fazem, Deus as entregou a paixões vergonhosas. Pois até as mulheres trocam as relações naturais pelas que são contra a natureza.
27 Nyangka palunyapirinypartu watilu-ya kungka wantirralpi watilu-pulanku mukurringkupayi. Watilu-pulanku kutjarralu mukurringkula yarltirra ngarrirra. Tjiinya palunyapirinytju-yanku yungarralu tjitjarntanama.
27 E também os homens deixam as relações naturais com as mulheres e se queimam de paixão uns pelos outros. Homens têm relações vergonhosas uns com os outros e por isso recebem em si mesmos o castigo que merecem por causa dos seus erros.
28 Yuwa, Mama Kuurrnga-ya kulirnu wantingu. Nyangka-tjananya Mama Kuurrtu palunyapirinypartu wantingu yungarralu-yanku palyamunukutju kulira palyaratjaku. Nyangka-ya mularrpartu palyamunukutju kulira palyara.
28 E, como não querem saber do verdadeiro conhecimento a respeito de Deus, ele entregou os seres humanos aos seus maus pensamentos, de modo que eles fazem o que não devem.
29 Tjiinya-ya kutjupa-kutjupa palyamunu palyara. Manyu-manyu-ya nyinarra. Puru-ya nyakula kutjupa-kutjupatjirratja karurr-karurrarrirra. Palunyalu-ya mirri pungkula. Puru-ya tjarrarringkulalpi ngaparrku-ngaparrkulu-yanku watjara. Puru-ya ngarnartu pikakitjalu mayura watjara. Puru-ya nyakula palyamunukutju kulira tjumara.
29 Estão cheios de todo tipo de perversidade, maldade, ganância, vícios, ciúmes, crimes de morte, brigas, mentiras e malícia. Caluniam
30 Mama Kuurrku-ya yanyan-yanyanpa nyinarra. Palunyalu-yanku mikintjulu payira. Puru-yanku yungarralu kulira karnany-karnanypa purlkanyalu. Puru-ya tirtu tjumara watjara palyamunu palyalkitjalu. Puru-yanku mama ngunytju kuliranytjamunu.
30 e falam mal uns dos outros. Têm ódio de Deus e são atrevidos, orgulhosos e vaidosos. Inventam maneiras de fazer o mal, desobedecem aos pais,
31 Tjiinya-ya kurntamaalpa nyinarra. Puru-ya kalkura wantirranytjalu palyaranytjamunu. Puru-ya yarnangu kutjupaku ngarlturringkula palyaranytjamunu.
31 são imorais, não cumprem a palavra, não têm amor por ninguém e não têm pena dos outros.
32 Tjiinya-ya nintilu kulira Mama Kuurrtu-tjananya mirritjunu wantingu palunyapirinypa palyaranyangka. Parturtu-ya kulirnu wantirralpi palunyanyartu palyara. Puru-ya nyakula marninypungkula kutjupatjarralu-ya palunyapirinypartu palyaranyangka.
32 Eles sabem que o mandamento de Deus diz que aqueles que fazem essas coisas merecem a morte. Mas mesmo assim continuam a fazê-las e, pior ainda, aprovam os que fazem as mesmas coisas que eles fazem.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.