Marcos 7

Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Nyangka Paratji pirninya puru Mawutjaku wangka nintipungkupayi-ya Tjurutjamalanguru pitjangu. Palunyalu-ya Tjiitjanya wanarnu parrangururrtjunu kanyiranytja.
1 Alguns fariseus e alguns mestres da Lei que tinham vindo de Jerusalém reuniram-se em volta de Jesus.
2 Palunyalu-ya nyangu Tjiitjaku wanalpayilu-ya mirrka watatjalu ngalkulanytja. Tjiinya-ya Paratjiku yarawanalu mara parltjiranytjamunu.
2 Eles viram que alguns dos discípulos dele estavam comendo com mãos impuras , quer dizer, não tinham lavado as mãos como os fariseus mandavam o povo fazer.
3 Tjiinya-ya Paratji pirnilu puru Tjiyu kutjupatjarralu mara parltjira mirrka ngalkupayi palunyaku-tjanampa tjamupirtiku yarangka.
3 (Os judeus, e especialmente os fariseus, seguem os ensinamentos que receberam dos antigos: eles só comem depois de lavar as mãos com bastante cuidado.
4 Puru-ya mirrka payipungkulalpi parltjilku ngalkukitjalu. Palunyalu-ya panikinpa, purlayirrpa, wayatjarra, puru kutjupa-kutjupatarrartu parltjira-wanalku tjamuku yarangka.
4 E, antes de comer, lavam tudo o que vem do mercado. Seguem ainda muitos outros costumes, como a maneira certa de lavar copos, jarros, vasilhas de metal e camas.)
5 Palunyanguru-ya Paratjilu puru Mawutjaku wangka nintipungkupayilu Tjiitjanya tjapirnu, “Nyaatjanungka-ya nyuntuku wanalpayi pirnilu-lampa tjamupirtiku wangka wanaranytjamunu? Tjinguru-yanku mara parltjira mirrka ngalkunma.”
5 Os fariseus e os mestres da Lei perguntaram a Jesus: — Por que é que os seus discípulos não obedecem aos ensinamentos dos antigos e comem sem lavar as mãos?
6 Nyangka Tjiitjalu-tjananya watjarnu, “Wiya, mayunytju-yan. Tjiinya kutjulpirtulpi Mama Kuurrku wangka kulira tjakultjunkupayi Yatjayalu nyuntunyatjarra tjurrkurltu walkatjunu. Wangka ngaapirinypa,
6 Jesus respondeu:
7 Yarlaku-rniya pupakatirra marninypungkupayi.
7 A adoração deste povo é inútil,
8 “Yuwa, nyuntulu-yan Mama Kuurrku wangka kulira wantipayi tjamupirtiku wangka palyalkitjalu.”
8 E continuou:
9 Nyangka Tjiitjalu-tjananya tirtu watjaranytja, “Wiya, ninti tjukumunulu-yan Mama Kuurrku wangka mawantipayi. Palunyalu-yan yungarralu kulira nintipungkupayi.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Tjiinya Mawutjalu watjarnu, ‘Mama ngunytju-yanku panypurangkutjamaaltu kulinma.’ Puru watjarnu, ‘Tjingurunkun mama ngunytju palyamunu watjalku. Nyangkanta-ya pungku mirrirntanku.’
10 Pois Moisés ordenou: “Respeite o seu pai e a sua mãe.” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
11 Nyangka nyuntulu-yan ngaapirinypa nintipungkupayi. Tjiinya kutjupalu yulytja tjimarritarra kanyilku mama ngunytjuku nintilkitjalu. Wiya, palyanyu watjalku, ‘Ngaanya Kuupannga.’ Tjiinyanyu Mama Kuurrku kalkuntja.
11 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
12 Yuwa, nyuntulu-yan watjalpayi palya palunyapirinypa watjalku. Palunyalunyu mama ngunytju yirringkankutjamaaltu wantima.
12 então ele não precisa ajudar os seus pais.
13 Tjiinya-yan Mama Kuurrku wangka wantirralpi pina yungarralu watjara nintipungkupayi.”
13 Assim vocês desprezam a palavra de Deus, trocando-a por ensinamentos que passam de pais para filhos. E vocês fazem muitas outras coisas como esta.
14 Nyangka Tjiitjalu-tjananya yarnangu pirninya yarltirralpi watjarnu, “Ngaanya-ya kulila tjukarurrula.
14 Jesus chamou outra vez a multidão e disse:
15 Kutjupalu mirrka kuka ngalkulalpi palyamunurringkukitjamunu Mama Kuurrta mirangka. Ngarna yungarralu kulira palyamunu watjaranytjatjanu palyamunurringku.
15 Tudo o que vem de fora e entra numa pessoa não faz com que ela fique
16 [Yuwa, kuliralpi-ya ruukulinma tjurrkurlmara kulilkitjalu.]”
16 [Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.]
17 Nyangka Tjiitjalu-tjananya wantirra yiwarlangka tjarrpangu. Palunyangka wanalpayilu-ya pitjangu tjapirnu, “Nyaapirinypan yilkaku watjaranytja?”
17 Quando Jesus se afastou da multidão e entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram o que queria dizer essa comparação.
18 Nyangka Tjiitjalu-tjananya watjarnu, “Nyuntulu-parta-yan purtukulilpa yarnangu kutjupatjarrapirinypartu? Purtu-watjala-yan nintirringkula? Tjiinya-yan mirrka kutjupa-kutjupa ngalkulalpi palyamunurringkukitjamunu Mama Kuurrta mirangka.
18 Então ele disse:
19 Tjiinyamarntu mirrka kukalunta palyamunulkitjamunu. Wiya, tjunikutu yankupayi. Nyangkaltan ngula kulira purtikutu yankupayi.” Tjiinya Tjiitjalu watjaranytja palya mirrka kuka kutjupa-kutjupa ngalkulatjaku.
19 porque não vai para o coração, mas para o estômago, e depois sai do corpo. Com isso Jesus quis dizer que todos os tipos de alimento podem ser comidos.
20 Nyangka Tjiitjalu tirtu watjaranytja, “Kutjupalu-tjingurunku yungarralu kuliralpi palyamunurringku Mama Kuurrta mirangka.
20 Ele continuou:
21 Tjiinya wuyurrarringkula kulira kutjupa-kutjupa palyamunu palyanma. Tjiinya-tjinguru yurritjurtarringku kurlanytjurriku. Puru-tjinguru mulyatarriku. Tjinguru mirri pungku.
21 Porque é de dentro, do coração, que vêm os maus pensamentos, a imoralidade sexual, os roubos, os crimes de morte,
22 Tjinguru kutjupaku kurringka ngarriku. Puru-tjinguru kutjupaku yulytja nyakula mukurringama. Tjinguru mayura watjanma puru kurntamaaltu kutjupa-kutjupa palyanma. Tjinguru nyakula karurr-karurrarringama kutjupalu walykumunulu palyaranyangka. Tjinguru tjumara watjanma puru karnany-karnanytju kulinma. Palunyalu-tjinguru kuwar-kuwartu palyamunu palyanma.
22 os adultérios, a avareza, as maldades, as mentiras, as imoralidades, a inveja, a calúnia, o orgulho e o falar e agir sem pensar nas consequências.
23 Palunyapirinypa yungarralu kulira palyaranytjatjanu palyamunurringku Mama Kuurrta mirangka.”
23 Tudo isso vem de dentro e faz com que as pessoas fiquem impuras.
24 Nyangka Tjiitjalu ngurra palunyanya wantirra yanu ngurra nyarra yiwarla Tayala ngarala, palunyalakutu. Palunyalu ngurra kutjungka tjarrpangu kumpilpa nyinakitja. Nyangka-ya kampangkartu kulirnu.
24 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto da cidade de Tiro. Ele entrou numa casa e não queria que soubessem que estava ali, mas não pôde se esconder.
25 — ausente —
25 Certa mulher, que tinha uma filha que estava dominada por um espírito mau, ouviu falar a respeito de Jesus. Ela veio e se ajoelhou aos pés dele.
26 — ausente —
26 Era estrangeira, de nacionalidade siro-fenícia, e pediu que Jesus expulsasse da sua filha o demônio.
27 Nyangka Tjiitjalu wangka kamparntaralpi watjarnu, “Wiya wanti. Tjilkuku mirrka-munta-rna mantjiralpi papaku nintilku? Kurranyulu-rna tjilkuku mirrka nintilku. Palunyalu papaku marla.”
27 Mas Jesus lhe disse:
28 Nyangka minyma palunyalulpi wangka kamparntaralpi watjarnu, “Yuwa, mularrpa. Nyangka papa-ya nyirnurru nyinarranytjamunu. Tjiinya-ya murtuny-murtunypa ngalkupayi tjilkulu-ya punkatjingaranyangka.”
28 — Mas, senhor, — respondeu a mulher — até mesmo os cachorrinhos que ficam debaixo da mesa comem as migalhas de pão que as crianças deixam cair.
29 Nyangkalta Tjiitjalu watjarnu, “Wiya, walykumunulun watjarnu. Yarra ngurrakutu. Palunyalu nyawa mamulu nyuntuku yurntalpa wantirra yankunyangka.”
29 Jesus disse:
30 Nyangka mularrpartu ngurrakutu yanu nyangu palunyaku yurntalpa piirrpangka ngarrirranyangka mamulu wantirra yankunyangka.
30 Quando a mulher voltou para casa, encontrou a criança deitada na cama; de fato, o demônio tinha saído dela.
31 Nyangka Tjiitjanya ngurra Tayanya wantirra yanu yiwarla Tjaatantakutu. Palunyalu ngurra Tawunpa 10-tjarralawana yanu kapi Kalalilakutu.
31 Jesus saiu da região que fica perto da cidade de Tiro, passou por Sidom e pela região das Dez Cidades e chegou ao lago da Galileia.
32 Nyangka-ya yarnangu kutjupatjarralu katingu wati pinatjarra puru tjaa wawanypa wangkapayi. Palunyalu-ya kurrurntutarrartu tjapirnu Tjiitjalu pampultjaku.
32 Algumas pessoas trouxeram um homem que era surdo e quase não podia falar e pediram a Jesus que pusesse a mão sobre ele.
33 Nyangka-lu wati palunyanya yarltirra mawurntalpa makatingu. Palunyalu maranku pinangka tjunu. Palunyalunku mara tjuupungkulalpi tjarlinypa pampurnu.
33 Jesus o tirou do meio da multidão e pôs os dedos nos ouvidos dele. Em seguida cuspiu e colocou um pouco da saliva na língua do homem.
34 Palunyalu yilkarikutu yirranyangu. Palunyalu yulatjarralu watjarnu, “Yapatja.” Tjiinya wangka ngaapirinypa, “Yarlarriwa”.
34 Depois olhou para o céu, deu um suspiro profundo e disse ao homem:
35 Nyangkalta pina yarlarringu. Nyangka walykumunu wangkarranytja.
35 E naquele momento os ouvidos do homem se abriram, a sua língua se soltou, e ele começou a falar sem dificuldade.
36 Nyangka Tjiitjalu-tjananya yaka-yakarnu kutjupangka watjantjamaaltu wantitjaku. Nyangka mayakaranyangka-ya tirtu parrawatjaranytja.
36 Jesus ordenou a todos que não contassem para ninguém o que tinha acontecido; porém, quanto mais ele ordenava, mais eles falavam do que havia acontecido.
37 Nyangka-ya pirnilu kuliralpi kata paarnarrarnu watjaranytja, “Wiya, walykumunu mularrpa palyalpayi. Tjiinya pinatjarra yarlalpayi. Puru wangkamaalngatarra wangkatjarralpayi.”
37 E todas as pessoas que o ouviam ficavam muito admiradas e diziam: — Tudo o que faz ele faz bem; ele até mesmo faz com que os surdos ouçam e os mudos falem!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.