1 Coríntios 7

Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Yuwa, latangka-yan kutjupa-kutjupa tjapiranytja. Nyangka-rna tjuma palunyanya pirninya kuwarri watjalku.
1 Agora, a respeito das coisas que me escrevestes. Penso que seria bom ao homem não tocar mulher alguma.
2 Nyangka-tjinguru kurrimaalpa nyinarranytjatjanu mukurriku minymangka yurrikitja. Palunyangkatarrartu wati pirnilu-yanku kurri yungarra kutju-kutjulu kanyinma. Nyangka puru minyma-yanku kurri yungarratjarra nyinama.
2 Todavia, considerando o perigo da incontinência, cada um tenha sua mulher, e cada mulher tenha seu marido.
3 Nyangka wati ngarrima minyma kurringka palunyanya wuyurrarringkulanyangka. Nyangka minyma ngarrima wati kurringka palunyanya wuyurrarringkulanyangka.
3 O marido cumpra o seu dever para com a sua esposa e da mesma forma também a esposa o cumpra para com o marido.
4 Tjiinya minyma puurrpa wiya yarnangu yungarrakunku. Palunyaku kurri-ra puurrpa. Nyangka palunyapirinypartu wati puurrpa wiya yarnangu yungarrakunku. Palunyaku kurri-ra puurrpa.
4 A mulher não pode dispor de seu corpo: ele pertence ao seu marido. E da mesma forma o marido não pode dispor do seu corpo: ele pertence à sua esposa.
5 Wantinytjamaaltu-pulanku kulinma tjiinya ngurra-pulan lurrtju ngarrikitjalu. Ngarna-pulan wangkarralpi watjalku kuwarripa ngarrinytjamaaltu wantikitjalu tjiinya Mama Kuurrta tjapilkitjalu. Palunyalu-pulan Mama Kuurrta tjapirayilku wiyarringkulalpi lurrtju ngarriku. Tjiinya-tjinguru-pulan rawa tjarra ngarriku. Nyangka Tjayitintu-tjinguru muku-mukulku kutjupangka yankula ngarritjaku. Palunyangkatarra-pula tjarra ngarrirra rawarringkutjamaalpa marlaku lurrtjurriwa.
5 Não vos recuseis um ao outro, a não ser de comum acordo, por algum tempo, para vos aplicardes à oração; e depois retornai novamente um para o outro, para que não vos tente Satanás por vossa incontinência.
6 Yuwa, ngayulu-tjananyarnanta witu-witura watjaranytjamunu pirnilurtu-yankun kurri yarltirratjaku. Mukurringkula-yankun kurri yarltirratjaku ngarala.
6 Isto digo como concessão, não como ordem.
7 Ngayulu-rna mukurringkula nyuntulu-yan ngayunyapirinypa kurrimaalpa nyinarratjaku. Nyangkanyka-lanya Mama Kuurrtu wuyurrpa kutjupa-kutjupa nintirnu. Tjiinya kutjupanya nintirnu kurrimaalpa nyinarratjaku. Nyangka kutjupanya nintirnu kurritjarra nyinarratjaku.
7 Pois quereria que todos fossem como eu; mas cada um tem de Deus um dom particular: uns este, outros aquele.
8 Yuwa, tjinguru-yan kurrimaalpa nyinarra. Tjinguru-yan kutjurringkulalpi nyinarra. Walykumunu tjiinya ngarala kurrimaalpa nyinarratjaku ngayunyapirinypa.
8 Aos solteiros e às viúvas, digo que lhes é bom se permanecerem assim, como eu.
9 Nyangka-tjingurun purtu kulira kutju nyinakitjalu. Ngaralanku kurrin yarltitjaku, kurriku tirtu kuliratjakutarrartu.
9 Mas, se não podem guardar a continência, casem-se. É melhor casar do que abrasar-se.
10 — ausente —
10 Aos casados mando {não eu, mas o Senhor} que a mulher não se separe do marido.
11 — ausente —
11 E, se ela estiver separada, que fique sem se casar, ou que se reconcilie com seu marido. Igualmente, o marido não repudie sua mulher.
12 Kutjupatjarrangka-tjananyarnanta ngaanya watjalku. Puurrpa Tjiitjalu ngaanya watjantjamaalpartu. Ngayulu-rna pinalu kulira watjara. Yuwa, tjinguru wati yingkartalu kurri yingkarta wiya kanyinma. Nyangka minyma palunyanya-tjinguru mukurringku kurri palunyangkartu nyinakitja. Nyangka watilu wituntjamaaltu kanyinma.
12 Aos outros, digo eu, não o Senhor: se um irmão desposou uma mulher pagã {sem a fé} e esta consente em morar com ele, não a repudie.
13 Nyangka-tjinguru minyma yingkarta nyinama palunyaku-ra kurri yingkarta wiyangka. Nyangka wati palunyanya tjinguru mukurringku kurri palunyangkanku tirtu nyinakitja. Wiya, minymalu wantinytjamaalpa-pula nyinama.
13 Se uma mulher desposou um marido pagão e este consente em coabitar com ela, não repudie o marido.
14 Tjiinya minyma yingkartaku kurri tjinguru yingkarta wiya nyinarra. Nyangka Mama Kuurrtu wati palunyanya pukurltu nyakula minyma yingkartangka nyinarranyangka. Nyangka wati yingkartaku kurri tjinguru yingkarta wiya nyinarra. Nyangka Mama Kuurrtu-lu minyma palunyanya pukurltu nyakula wati yingkartangka nyinarranyangka. Wiyangka-tjinguru Mama Kuurrtu-pulampa tjilku pukurltu nyakukitjamunu. Ngaanya-pulampa tjilku pukurltu nyakula.
14 Porque o marido que não tem a fé é santificado por sua mulher; assim como a mulher que não tem a fé é santificada pelo marido que recebeu a fé. Do contrário, os vossos filhos seriam impuros quando, na realidade, são santos.
15 Nyangka-tjinguru yingkarta wiyalu mukurringku kurri yingkarta wantikitjalu. Yuwa, palya. Nyangka-tjinguru yingkartalu, tjinguru watilu, tjinguru minymalu kurrinku palya witulku wantiku. Tjiinya Mama Kuurrtu-tjananyanta ngurrkarntanu kalypa nyinarratjaku.
15 Mas, se o pagão quer separar-se, que se separe; em tal caso, nem o irmão nem a irmã estão ligados. Deus vos chamou a viver em paz.
16 Tjiinya-yan ngurrpa. Tjinguru minyma yingkartalu kurringka tirtu nyinarranytjalu pinkurrtjingalku Tjiitjalakutu. Nyangka puru wati yingkartalu-tjinguru kurringka tirtu nyinarranytjalu pinkurrtjingalku Tjiitjalakutu.
16 Aliás, como sabes tu, ó mulher, se salvarás o teu marido? Ou como sabes tu, ó marido, se salvarás a tua mulher?
17 Yuwa, Mama Kuurrtu-lampa kutjupa-kutjupa nintirnu. Tjiinya kutjupaku nintirnu Tjiyu nyinarratjaku. Puru kutjupaku nintirnu Tjiyu wiya nyinarratjaku. Palunyalu kutjupaku nintirnu puurrku waarka palyaratjaku. Puru kutjupaku nintirnu yungarralu kulira palyaratjaku. Nyangka-ya yingkartarringkulalpi palunyapirinypa tirtu nyinama. Palunyapirinypa-rna yingkarta pirningka nintipungkupayi ngurra kutjupa-kutjupawanalu.
17 Quanto ao mais, que cada um viva na condição na qual o Senhor o colocou ou em que o Senhor o chamou. É o que recomendo a todas as igrejas.
18 Tjiinya kutjupatjarra-yan Tjiyu nyinarranytjalu watirringu nyinarranytja. Nyangka Mama Kuurrtu-tjananyanta yarltingu. Kulinma-kurlu-yan marlaku tjilkupirinyarrikitjalu. Tjiinya-yan wartalpitjanu wati nyinarra. Nyangka kutjupatjarra-yan Tjiyu wiya nyinarra. Palunyatjanu-yan watirringkutjamaalpa nyinarranytja. Nyangka Mama Kuurrtu-tjananyanta yarltingu. Palunyalu-kurlu-yan kulinma watirrikitjalu. Palunyapirinypartu-ya nyinama.
18 O que era circunciso quando foi chamado {à fé}, não dissimule sua circuncisão. Quem era incircunciso, não se faça circuncidar.
19 Tjiinya-yan kutjupatjarra watirringu. Nyangka-yan kutjupatjarra watirringkutjamunu. Nyangka Mama Kuurrtu nyakula tjiinya-lan palunyaku wangka wangarnarralu kulira palyaratjaku.
19 A circuncisão de nada vale, e a incircuncisão de nada vale, o que importa é a observância dos mandamentos de Deus.
20 Yuwa, yingkartarringkulalpi-ya palunyapirinypartu nyinama. Tjiinya-yan yingkarta wiyalpi nyinarranytja. Nyangka-tjananyanta Mama Kuurrtu yarltingu. Palunyapirinypartu-ya tirtu nyinama.
20 Cada um permaneça na profissão em que foi chamado por Deus.
21 Tjingurun puurrku waarka palyaranytja. Nyangkanta Mama Kuurrtu yarltingu. Palya palunyanya. Nyangka-tjinguru nyuntuku puurrtu nyaku walykumunun palyaranyangka. Palunyalu-tjingurunta witulku yankula yungarralu palyaratjaku. Palunyanya palya mularrpa.
21 Eras escravo, quando Deus te chamou? Não te preocupes disto. Mesmo que possas tornar-te livre, antes cuida de aproveitar melhor o teu chamamento.
22 Nyangka kutjupanya puurrku waarka palyalpayi nyinarranytja. Nyangkanta Puurrpa Tjiitjalu yarltingu. Wiya, Puurrpa Tjiitjalunta kanyira. Nyangkan yungarralupirinytju palyara. Nyangka-tjingurun yungarralu kulira palyalpayi nyinarranytja. Nyangka Kurayitjalunta yarltingu. Wiya, kuwarrinyan Kurayitjaku waarka palyalpayi nyinarra.
22 Pois o escravo, que foi chamado pelo Senhor, conquistou a liberdade do Senhor. Da mesma forma, quem era livre por ocasião do chamado, fez-se escravo de Cristo.
23 Tjiinya Mama Kuurrtu Tjiitjanya witurnu. Nyangka-tjanampanku mirrirringu. Tjiinya Mama Kuurrtu-tjananyanta purlkanyangka payipungu. Nyangka-ya kuliltjarra nyinama watilu-tjananyanta puurrarringkula kanyiltjakutarra.
23 Por alto preço fostes comprados, não vos torneis escravos de homens.
24 Yuwa, yingkartarringkulalpi-ya palunyapirinypartu nyinama. Tjiinya-yan yingkarta wiyalpi nyinarranytja. Nyangka-tjananyanta Mama Kuurrtu yarltingu. Palunyapirinypartu-ya tirtu nyinama. Palunyalu Tjiitjanya tirtu wananma Mama Kuurrta mirangka.
24 Irmãos, cada um permaneça diante de Deus na condição em que estava quando Deus o chamou.
25 Wangka ngaanya kurrimaalpa pirniku. Tjiinya Puurrpa Tjiitjalu mantangkalpi nyinarranytjalu palunyatjarra watjaranytjamunu. Nyangka-rna pina yungarralu ngaanya kulira watjara. Nyangka-tjinguru-rniyan kulilku tjiinyamarntu-rni Puurrpa Tjiitjalu ngarltunytjulu yirringkaranyangka.
25 A respeito das pessoas virgens, não tenho mandamento do Senhor; porém, dou o meu conselho, como homem que recebeu da misericórdia do Senhor a graça de ser digno de confiança.
26 Yuwa, yanyan-yanyantu-lanyaya yingkarta pirninya payira pungkulatarrartu. Palunyangka-rna kulira ngaapirinypa-yan nyinarratjaku.
26 Julgo, pois, em razão das dificuldades presentes, ser conveniente ao homem ficar assim como é.
27 Kurri-munta-yan kanyira? Tjinguru-yan kanyiranytjalu tirtu-ya kanyinma wantinytjamaaltu. Kurrimaalpa-munta-yan nyinarra? Palunyalu-ya kurriku ngurriranytjamaalpa nyinama.
27 Estás casado? Não procures desligar-te. Não estás casado? Não procures mulher.
28 Nyangka watilu kungka yarltinytjalu palyamunu palyantjamunu. Tjiinya palya. Nyangka kungkalu wati yarltinytjalu palyamunu palyantjamunu. Nyangka-rna kulira tjiinya palya-yan kurrimaalpa nyinarratjaku. Tjiinya-tjinguru-yan kurri yarltirralpi tirtu tjurlpilypa nyinama, palunyakutarra.
28 Mas, se queres casar-te, não pecas; assim como a jovem que se casa não peca. Todavia, padecerão a tribulação da carne; e eu quisera poupar-vos.
29 Yuwa kurta tjurtupirti, ngaanya-ya kulinma. Tjiinya tayimpa ngamuntirringu Puurrpa Tjiitjanya marlaku pitjatjaku. Palunyangka tjiinya wati kurritjarralu-ya Puurrpa Tjiitjaku waarka palyanma kurrimaaltupirinypa.
29 Mas eis o que vos digo, irmãos: o tempo é breve. O que importa é que os que têm mulher vivam como se a não tivessem;
30 Nyangka puru-ya tjuni kartakatirralpi Tjiitjaku waarka tirtu palyanma tjuni walykumunulupirinypa. Nyangka puru-ya kutjupa-kutjupaku pukurlarrirralpi Tjiitjaku waarka tirtu palyanma tjiinya pukurltjarralu watatjarrinytjamaaltu. Nyangka puru-ya yulytja payipungkulalpi tirtu palyanma yulytja kulintjamaaltu.
30 os que choram, como se não chorassem; os que se alegram, como se não se alegrassem; os que compram, como se não possuíssem;
31 Nyangka-ya kutjupatjarralu kutjupa-kutjupa mantangkatja palyara. Palunyalu Tjiitjaku waarkatarrartu palyanma mantangkatjakutju kulintjamaaltu. Tjiinya manta kuwarrinya ngarala, palunyanya wiyarriku.
31 os que usam deste mundo, como se dele não usassem. Porque a figura deste mundo passa.
32 Nyangka-rna mukurringkula nyuntulu-yan tjurlpilymaalpa nyinarratjaku. Tjiinya wati kurri wiyalu kulira Puurrpa Tjiitjaku waarka palyalkitjalu. Tjiinyamarntu Tjiitjanya pukurlmankukitjalu kulira.
32 Quisera ver-vos livres de toda preocupação. O solteiro cuida das coisas que são do Senhor, de como agradar ao Senhor.
33 Nyangka wati kurritjarralu mantangkatja kulira tjiinya palunyaku kurri pukurlmankukitjalu.
33 O casado preocupa-se com as coisas do mundo, procurando agradar à sua esposa.
34 Tjiinya kutjarra-kutjarra kulira, kurri pukurlmara kanyilkitjalu puru Puurrpa Tjiitjanya pukurlmankukitjalu. Nyangka minyma parnaltjilu kungkawirrmiralutarra kulira tjiinya Puurrpa Tjiitjaku waarka palyalkitjalu yarnangulu puru kurrurntutarrartu. Minyma kurritjarralu-partu mantangkatja kulira tjiinya palunyaku kurri pukurlmankukitjalu.
34 A mesma diferença existe com a mulher solteira ou a virgem. Aquela que não é casada cuida das coisas do Senhor, para ser santa no corpo e no espírito; mas a casada cuida das coisas do mundo, procurando agradar ao marido.
35 Tjinguru-yan kulira ngayulu-tjananyarnanta yaka-yakara kutjupa-kutjupa pirni palyaltjakutarra. Wiya, yirringkankukitjalu-tjananyarnanta watjara, tjiinya-yan yatatjura tjukarurru palyaratjaku. Tjiinya-yayin Puurrpa Tjiitjaku waarka palyanma kurrurnpa wuyurrtu.
35 Digo isto para vosso proveito, não para vos estender um laço, mas para vos ensinar o que melhor convém, o que vos poderá unir ao Senhor sem partilha.
36 Nyangka-tjinguru kungka watiku kalkulpa nyinama. Nyangka watilu-tjinguru watjalku, “Wiya, yarltikitjamunu-rna. Katungkatjaku waarka-rna palyanma.” Palunyalu nyinaku kungka palunyakurtu tirtu mukurringkulanytjatjanulu kulilku yarltikitjalu. Nyangka palya-ra palunyapirinypa.
36 Se alguém julga que é inconveniente para a sua filha ultrapassar a idade de casar-se e que é seu dever casá-la, faça-o como quiser: não há falta alguma em fazê-la casar-se.
37 Nyangka-tjinguru wati kutjupalu kulilku, “Wiya, yarltikitjamunu-rna.” Palunyalu yungarralunku kulinma tirtu kutju nyinakitjalu, tjiinya kurriku paany-paanypa. Palya palunyanya yarltinytjamaalpa nyinama.
37 Mas aquele que, sem nenhum constrangimento e com perfeita liberdade de escolha, tiver tomado no seu coração a decisão de guardar a sua filha virgem, procede bem.
38 Yuwa, walykumunu kalkultatja yarltitjaku. Puru walykumunu kalkultatja yarltinytjamaalpa nyinarratjaku Katungkatjaku waarkakutju palyalkitja.
38 Em suma, aquele que casa a sua filha faz bem; e aquele que não a casa, faz ainda melhor.
39 Nyangka minyma kurringka nyinama wati wanka nyinarranyangka. Palunyalu kutjurringkulalpikutju kurri kutjupa mukurringkulanytjalu yarltiku, tjiinya yingkartawaarrkulu-pulanku.
39 A mulher está ligada ao marido enquanto ele viver. Mas, se morrer o marido, ela fica livre e poderá casar-se com quem quiser, contanto que seja no Senhor.
40 Yuwa, ngayulu-rna ngaapirinypa kulira. Tjiinya minyma parnaltji pukurlpa nyinama kurri yarltinytjamaalpa. Tjiinya Kuurti Walykumunulu-rni ngayunyatarrartu watjara.
40 Contudo, na minha opinião, ela será mais feliz se permanecer como está. E creio que também eu tenho o Espírito de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.