1 Coríntios 7
Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs ARIB
1 Yuwa, latangka-yan kutjupa-kutjupa tjapiranytja. Nyangka-rna tjuma palunyanya pirninya kuwarri watjalku.
1 Ora, quanto às coisas de que me escrevestes, bom seria que o homem não tocasse em mulher;
2 Nyangka-tjinguru kurrimaalpa nyinarranytjatjanu mukurriku minymangka yurrikitja. Palunyangkatarrartu wati pirnilu-yanku kurri yungarra kutju-kutjulu kanyinma. Nyangka puru minyma-yanku kurri yungarratjarra nyinama.
2 mas, por causa da prostituição, tenha cada homem sua própria mulher e cada mulher seu próprio marido.
3 Nyangka wati ngarrima minyma kurringka palunyanya wuyurrarringkulanyangka. Nyangka minyma ngarrima wati kurringka palunyanya wuyurrarringkulanyangka.
3 O marido pague à mulher o que lhe é devido, e do mesmo modo a mulher ao marido.
4 Tjiinya minyma puurrpa wiya yarnangu yungarrakunku. Palunyaku kurri-ra puurrpa. Nyangka palunyapirinypartu wati puurrpa wiya yarnangu yungarrakunku. Palunyaku kurri-ra puurrpa.
4 A mulher não tem autoridade sobre o seu próprio corpo, mas sim o marido; e também da mesma sorte o marido não tem autoridade sobre o seu próprio corpo, mas sim a mulher.
5 Wantinytjamaaltu-pulanku kulinma tjiinya ngurra-pulan lurrtju ngarrikitjalu. Ngarna-pulan wangkarralpi watjalku kuwarripa ngarrinytjamaaltu wantikitjalu tjiinya Mama Kuurrta tjapilkitjalu. Palunyalu-pulan Mama Kuurrta tjapirayilku wiyarringkulalpi lurrtju ngarriku. Tjiinya-tjinguru-pulan rawa tjarra ngarriku. Nyangka Tjayitintu-tjinguru muku-mukulku kutjupangka yankula ngarritjaku. Palunyangkatarra-pula tjarra ngarrirra rawarringkutjamaalpa marlaku lurrtjurriwa.
5 Não vos negueis um ao outro, senão de comum acordo por algum tempo, a fim de vos aplicardes à oração e depois vos ajuntardes outra vez, para que Satanás não vos tente pela vossa incontinência.
6 Yuwa, ngayulu-tjananyarnanta witu-witura watjaranytjamunu pirnilurtu-yankun kurri yarltirratjaku. Mukurringkula-yankun kurri yarltirratjaku ngarala.
6 Digo isto, porém, como que por concessão e não por mandamento.
7 Ngayulu-rna mukurringkula nyuntulu-yan ngayunyapirinypa kurrimaalpa nyinarratjaku. Nyangkanyka-lanya Mama Kuurrtu wuyurrpa kutjupa-kutjupa nintirnu. Tjiinya kutjupanya nintirnu kurrimaalpa nyinarratjaku. Nyangka kutjupanya nintirnu kurritjarra nyinarratjaku.
7 Contudo queria que todos os homens fossem como eu mesmo; mas cada um tem de Deus o seu próprio dom, um deste modo, e outro daquele.
8 Yuwa, tjinguru-yan kurrimaalpa nyinarra. Tjinguru-yan kutjurringkulalpi nyinarra. Walykumunu tjiinya ngarala kurrimaalpa nyinarratjaku ngayunyapirinypa.
8 Digo, porém, aos solteiros e às viúvas, que lhes é bom se ficarem como eu.
9 Nyangka-tjingurun purtu kulira kutju nyinakitjalu. Ngaralanku kurrin yarltitjaku, kurriku tirtu kuliratjakutarrartu.
9 Mas, se não podem conter-se, casem-se. Porque é melhor casar do que abrasar-se.
10 — ausente —
10 Todavia, aos casados, mando, não eu mas o Senhor, que a mulher não se aparte do marido;
11 — ausente —
11 se, porém, se apartar, que fique sem casar, ou se reconcilie com o marido; e que o marido não deixe a mulher.
12 Kutjupatjarrangka-tjananyarnanta ngaanya watjalku. Puurrpa Tjiitjalu ngaanya watjantjamaalpartu. Ngayulu-rna pinalu kulira watjara. Yuwa, tjinguru wati yingkartalu kurri yingkarta wiya kanyinma. Nyangka minyma palunyanya-tjinguru mukurringku kurri palunyangkartu nyinakitja. Nyangka watilu wituntjamaaltu kanyinma.
12 Mas aos outros digo eu, não o Senhor: Se algum irmão tem mulher incrédula, e ela consente em habitar com ele, não se separe dela.
13 Nyangka-tjinguru minyma yingkarta nyinama palunyaku-ra kurri yingkarta wiyangka. Nyangka wati palunyanya tjinguru mukurringku kurri palunyangkanku tirtu nyinakitja. Wiya, minymalu wantinytjamaalpa-pula nyinama.
13 E se alguma mulher tem marido incrédulo, e ele consente em habitar com ela, não se separe dele.
14 Tjiinya minyma yingkartaku kurri tjinguru yingkarta wiya nyinarra. Nyangka Mama Kuurrtu wati palunyanya pukurltu nyakula minyma yingkartangka nyinarranyangka. Nyangka wati yingkartaku kurri tjinguru yingkarta wiya nyinarra. Nyangka Mama Kuurrtu-lu minyma palunyanya pukurltu nyakula wati yingkartangka nyinarranyangka. Wiyangka-tjinguru Mama Kuurrtu-pulampa tjilku pukurltu nyakukitjamunu. Ngaanya-pulampa tjilku pukurltu nyakula.
14 Porque o marido incrédulo é santificado pela mulher, e a mulher incrédula é santificada pelo marido crente; de outro modo, os vossos filhos seriam imundos; mas agora são santos.
15 Nyangka-tjinguru yingkarta wiyalu mukurringku kurri yingkarta wantikitjalu. Yuwa, palya. Nyangka-tjinguru yingkartalu, tjinguru watilu, tjinguru minymalu kurrinku palya witulku wantiku. Tjiinya Mama Kuurrtu-tjananyanta ngurrkarntanu kalypa nyinarratjaku.
15 Mas, se o incrédulo se apartar, aparte-se; porque neste caso o irmão, ou a irmã, não está sujeito à servidão; pois Deus nos chamou em paz.
16 Tjiinya-yan ngurrpa. Tjinguru minyma yingkartalu kurringka tirtu nyinarranytjalu pinkurrtjingalku Tjiitjalakutu. Nyangka puru wati yingkartalu-tjinguru kurringka tirtu nyinarranytjalu pinkurrtjingalku Tjiitjalakutu.
16 Pois, como sabes tu, ó mulher, se salvarás teu marido? ou, como sabes tu, ó marido, se salvarás tua mulher?
17 Yuwa, Mama Kuurrtu-lampa kutjupa-kutjupa nintirnu. Tjiinya kutjupaku nintirnu Tjiyu nyinarratjaku. Puru kutjupaku nintirnu Tjiyu wiya nyinarratjaku. Palunyalu kutjupaku nintirnu puurrku waarka palyaratjaku. Puru kutjupaku nintirnu yungarralu kulira palyaratjaku. Nyangka-ya yingkartarringkulalpi palunyapirinypa tirtu nyinama. Palunyapirinypa-rna yingkarta pirningka nintipungkupayi ngurra kutjupa-kutjupawanalu.
17 Somente ande cada um como o Senhor lhe repartiu, cada um como Deus o chamou. E é isso o que ordeno em todas as igrejas.
18 Tjiinya kutjupatjarra-yan Tjiyu nyinarranytjalu watirringu nyinarranytja. Nyangka Mama Kuurrtu-tjananyanta yarltingu. Kulinma-kurlu-yan marlaku tjilkupirinyarrikitjalu. Tjiinya-yan wartalpitjanu wati nyinarra. Nyangka kutjupatjarra-yan Tjiyu wiya nyinarra. Palunyatjanu-yan watirringkutjamaalpa nyinarranytja. Nyangka Mama Kuurrtu-tjananyanta yarltingu. Palunyalu-kurlu-yan kulinma watirrikitjalu. Palunyapirinypartu-ya nyinama.
18 Foi chamado alguém, estando circuncidado? permaneça assim. Foi alguém chamado na incircuncisão? não se circuncide.
19 Tjiinya-yan kutjupatjarra watirringu. Nyangka-yan kutjupatjarra watirringkutjamunu. Nyangka Mama Kuurrtu nyakula tjiinya-lan palunyaku wangka wangarnarralu kulira palyaratjaku.
19 A circuncisão nada é, e também a incircuncisão nada é, mas sim a observância dos mandamentos de Deus.
20 Yuwa, yingkartarringkulalpi-ya palunyapirinypartu nyinama. Tjiinya-yan yingkarta wiyalpi nyinarranytja. Nyangka-tjananyanta Mama Kuurrtu yarltingu. Palunyapirinypartu-ya tirtu nyinama.
20 Cada um fique no estado em que foi chamado.
21 Tjingurun puurrku waarka palyaranytja. Nyangkanta Mama Kuurrtu yarltingu. Palya palunyanya. Nyangka-tjinguru nyuntuku puurrtu nyaku walykumunun palyaranyangka. Palunyalu-tjingurunta witulku yankula yungarralu palyaratjaku. Palunyanya palya mularrpa.
21 Foste chamado sendo escravo? não te dê cuidado; mas se ainda podes tornar-te livre, aproveita a oportunidade.
22 Nyangka kutjupanya puurrku waarka palyalpayi nyinarranytja. Nyangkanta Puurrpa Tjiitjalu yarltingu. Wiya, Puurrpa Tjiitjalunta kanyira. Nyangkan yungarralupirinytju palyara. Nyangka-tjingurun yungarralu kulira palyalpayi nyinarranytja. Nyangka Kurayitjalunta yarltingu. Wiya, kuwarrinyan Kurayitjaku waarka palyalpayi nyinarra.
22 Pois aquele que foi chamado no Senhor, mesmo sendo escravo, é um liberto do Senhor; e assim também o que foi chamado sendo livre, escravo é de Cristo.
23 Tjiinya Mama Kuurrtu Tjiitjanya witurnu. Nyangka-tjanampanku mirrirringu. Tjiinya Mama Kuurrtu-tjananyanta purlkanyangka payipungu. Nyangka-ya kuliltjarra nyinama watilu-tjananyanta puurrarringkula kanyiltjakutarra.
23 Por preço fostes comprados; mas não vos façais escravos de homens.
24 Yuwa, yingkartarringkulalpi-ya palunyapirinypartu nyinama. Tjiinya-yan yingkarta wiyalpi nyinarranytja. Nyangka-tjananyanta Mama Kuurrtu yarltingu. Palunyapirinypartu-ya tirtu nyinama. Palunyalu Tjiitjanya tirtu wananma Mama Kuurrta mirangka.
24 Irmãos, cada um fique diante de Deus no estado em que foi chamado.
25 Wangka ngaanya kurrimaalpa pirniku. Tjiinya Puurrpa Tjiitjalu mantangkalpi nyinarranytjalu palunyatjarra watjaranytjamunu. Nyangka-rna pina yungarralu ngaanya kulira watjara. Nyangka-tjinguru-rniyan kulilku tjiinyamarntu-rni Puurrpa Tjiitjalu ngarltunytjulu yirringkaranyangka.
25 Ora, quanto às virgens, não tenho mandamento do Senhor; dou, porém, o meu parecer, como quem tem alcançado misericórdia do Senhor para ser fiel.
26 Yuwa, yanyan-yanyantu-lanyaya yingkarta pirninya payira pungkulatarrartu. Palunyangka-rna kulira ngaapirinypa-yan nyinarratjaku.
26 Acho, pois, que é bom, por causa da instante necessidade, que a pessoa fique como está.
27 Kurri-munta-yan kanyira? Tjinguru-yan kanyiranytjalu tirtu-ya kanyinma wantinytjamaaltu. Kurrimaalpa-munta-yan nyinarra? Palunyalu-ya kurriku ngurriranytjamaalpa nyinama.
27 Estás ligado a mulher? não procures separação. Estás livre de mulher? não procures casamento.
28 Nyangka watilu kungka yarltinytjalu palyamunu palyantjamunu. Tjiinya palya. Nyangka kungkalu wati yarltinytjalu palyamunu palyantjamunu. Nyangka-rna kulira tjiinya palya-yan kurrimaalpa nyinarratjaku. Tjiinya-tjinguru-yan kurri yarltirralpi tirtu tjurlpilypa nyinama, palunyakutarra.
28 Mas, se te casares, não pecaste; e, se a virgem se casar, não pecou. Todavia estes padecerão tribulação na carne e eu quisera poupar-vos.
29 Yuwa kurta tjurtupirti, ngaanya-ya kulinma. Tjiinya tayimpa ngamuntirringu Puurrpa Tjiitjanya marlaku pitjatjaku. Palunyangka tjiinya wati kurritjarralu-ya Puurrpa Tjiitjaku waarka palyanma kurrimaaltupirinypa.
29 Isto, porém, vos digo, irmãos, que o tempo se abrevia; pelo que, doravante, os que têm mulher sejam como se não a tivessem;
30 Nyangka puru-ya tjuni kartakatirralpi Tjiitjaku waarka tirtu palyanma tjuni walykumunulupirinypa. Nyangka puru-ya kutjupa-kutjupaku pukurlarrirralpi Tjiitjaku waarka tirtu palyanma tjiinya pukurltjarralu watatjarrinytjamaaltu. Nyangka puru-ya yulytja payipungkulalpi tirtu palyanma yulytja kulintjamaaltu.
30 os que choram, como se não chorassem; os que folgam, como se não folgassem; os que compram, como se não possuíssem;
31 Nyangka-ya kutjupatjarralu kutjupa-kutjupa mantangkatja palyara. Palunyalu Tjiitjaku waarkatarrartu palyanma mantangkatjakutju kulintjamaaltu. Tjiinya manta kuwarrinya ngarala, palunyanya wiyarriku.
31 e os que usam deste mundo, como se dele não usassem em absoluto, porque a aparência deste mundo passa.
32 Nyangka-rna mukurringkula nyuntulu-yan tjurlpilymaalpa nyinarratjaku. Tjiinya wati kurri wiyalu kulira Puurrpa Tjiitjaku waarka palyalkitjalu. Tjiinyamarntu Tjiitjanya pukurlmankukitjalu kulira.
32 Pois quero que estejais livres de cuidado. Quem não é casado cuida das coisas do Senhor, em como há de agradar ao Senhor,
33 Nyangka wati kurritjarralu mantangkatja kulira tjiinya palunyaku kurri pukurlmankukitjalu.
33 mas quem é casado cuida das coisas do mundo, em como há de agradar a sua mulher,
34 Tjiinya kutjarra-kutjarra kulira, kurri pukurlmara kanyilkitjalu puru Puurrpa Tjiitjanya pukurlmankukitjalu. Nyangka minyma parnaltjilu kungkawirrmiralutarra kulira tjiinya Puurrpa Tjiitjaku waarka palyalkitjalu yarnangulu puru kurrurntutarrartu. Minyma kurritjarralu-partu mantangkatja kulira tjiinya palunyaku kurri pukurlmankukitjalu.
34 e está dividido. A mulher não casada e a virgem cuidam das coisas do Senhor para serem santas, tanto no corpo como no espírito; a casada, porém, cuida das coisas do mundo, em como há de agradar ao marido.
35 Tjinguru-yan kulira ngayulu-tjananyarnanta yaka-yakara kutjupa-kutjupa pirni palyaltjakutarra. Wiya, yirringkankukitjalu-tjananyarnanta watjara, tjiinya-yan yatatjura tjukarurru palyaratjaku. Tjiinya-yayin Puurrpa Tjiitjaku waarka palyanma kurrurnpa wuyurrtu.
35 E digo isto para proveito vosso; não para vos enredar, mas para o que é decente, e a fim de poderdes dedicar-vos ao Senhor sem distração alguma.
36 Nyangka-tjinguru kungka watiku kalkulpa nyinama. Nyangka watilu-tjinguru watjalku, “Wiya, yarltikitjamunu-rna. Katungkatjaku waarka-rna palyanma.” Palunyalu nyinaku kungka palunyakurtu tirtu mukurringkulanytjatjanulu kulilku yarltikitjalu. Nyangka palya-ra palunyapirinypa.
36 Mas, se alguém julgar que lhe é desairoso conservar solteira a sua filha donzela, se ela estiver passando da idade de se casar, e se for necessário, faça o que quiser; não peca; casem-se.
37 Nyangka-tjinguru wati kutjupalu kulilku, “Wiya, yarltikitjamunu-rna.” Palunyalu yungarralunku kulinma tirtu kutju nyinakitjalu, tjiinya kurriku paany-paanypa. Palya palunyanya yarltinytjamaalpa nyinama.
37 Todavia aquele que está firme em seu coração, não tendo necessidade, mas tendo domínio sobre a sua própria vontade, se resolver no seu coração guardar virgem sua filha, fará bem.
38 Yuwa, walykumunu kalkultatja yarltitjaku. Puru walykumunu kalkultatja yarltinytjamaalpa nyinarratjaku Katungkatjaku waarkakutju palyalkitja.
38 De modo que aquele que dá em casamento a sua filha donzela, faz bem; mas o que não a der, fará melhor.
39 Nyangka minyma kurringka nyinama wati wanka nyinarranyangka. Palunyalu kutjurringkulalpikutju kurri kutjupa mukurringkulanytjalu yarltiku, tjiinya yingkartawaarrkulu-pulanku.
39 A mulher está ligada enquanto o marido vive; mas se falecer o marido, fica livre para casar com quem quiser, contanto que seja no Senhor.
40 Yuwa, ngayulu-rna ngaapirinypa kulira. Tjiinya minyma parnaltji pukurlpa nyinama kurri yarltinytjamaalpa. Tjiinya Kuurti Walykumunulu-rni ngayunyatarrartu watjara.
40 Será, porém, mais feliz se permanecer como está, segundo o meu parecer, e eu penso que também tenho o Espírito de Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.