Atos 13
Itlajtol Totajtzin Dios (NSU) vs AAI
1 In toknivah tlaneltokakeh tlen okatkah Antioquía, ompa okatkah Bernabé, Simón tlen okitokayotijkeh Negro, Lucio de Cirene, Saulo iva Manaén tlen iva omoskalti in kobernador Herodes. Nochtin yejvah okatkah tiotenejmachtijkeh iva tlamachtijkeh.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Se tonali, ijkuak okimavistilijtokah toTeko iva omosavtokah, in Tioijyotzintli okijto:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Satepa de omosavkeh iva omodiostzajtzilijkeh, okintlalijkeh inmavah ipan Bernabé iva ipan Saulo, iva satepa okinmakajkeh.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Satepa in Tioijyotzintli okintitlanki in Bernabé ivan Saulo kan altepetl de Seleucia, iva de ompa otlejkokeh itech se barko iva oyajkeh kan tlali de Chipre tlen yavalitok de atl tlen wei.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Ijkuak oajsitoh kan altepetl de Salamina, ompa ope tetlapoviah de itlajtol in Dios kan intiotlamachtijkalvah in judiojtih. Bernabé ivan Saulo okivikakeh in Juan Marcos para ma kinpalevi.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Onenkeh itech nochi in tlali de Chipre iva oajsitoh asta kan altepetl de Pafos, ompa okajsitoh se tetlajchivi judío itoka Barjesús, tlen otlakajkayavaya okijtovaya ke ye se tiotenejmachti de Dios.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Yejón tetlajchivi omovikaya ivan kobernador Sergio Paulo tlen okipiaya tlamatilistli. Iva yejón kobernador otlatitlanki ma kinotzatih in Bernabé ivan Saulo, porke okinekia kikakis itlajtol in Dios.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Pero in tetlajchivi Barjesús, tlen ika tlajtoli griego itoka Elimas, omoketzki inyakapa para okintzakuili in Bernabé ivan Saulo, porke amo okinekia ke in kobernador ma kineltoka itlajtol in Dios.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Ijkuakó Saulo tlen noijki kinotzah Pablo, tentok de Tioijyotzintli, okiyektlajtlatak in tetlajchivi
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 iva okilvi:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Axka in toTeko mitztlajyoviltis, tiixkopitzivis iva ayakmo velis tikittas itlavil in tonali por se tiempo.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Ijkuak in kobernador okittak tlen opanolok, okineltokak. Yi neli okimotetzavi itlamachtil in toTeko.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Pablo ivan ikompañerojvah oyajkeh itech barko para altepetl de Pafos iva oajsitoh kan altepetl de Perge tlen kajki kan región de Panfilia. Pero Juan Marcos ompa okinkajte iva omokuapki para Jerusalén.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Satepa yejvah oyajkeh de Perge asta Antioquía, tlen kajki kan región de Pisidia. Iva se sábado, okalakeh itech se tiotlamachtijkali ivan ompa omotlalijkeh.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Satepa de okilerojkeh in libro de Moisés iva tlen okijkuilojkeh in tiotenejmachtijkeh, in tlayakankeh de yejón tiotlamachtijkali otlatitlankeh ma koninmilvitih in Pablo ivan Bernabé:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Ijkuakó Pablo omoketzki iva okajkuanki ima para ayakmo ma tlajtokah. Okijto:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 In Dios de Israel okinpejpenki tlen yi wejkavitl tokojkolvah, iva okinmiekili ijkuak ok okatkah itech país de Egipto tlen amo inpaís. Satepa toYejwatzi okinkixti de ompa ika wei ivelitilis.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 ToYejwatzi okinxiko de nochi tlen yejvah okichivayah kan tlavaki kemi ompoali xivitl,
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 iva okinpopolo tlen ochanchivayah itech chikomeh tlalmeh de Canaán, iva yejonmeh tlalmeh okinmakak tlen yi wejkavitl tokojkolvah kemi erensia.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Nochi yejón opanolok kemi 450 años. Satepa toYejwatzi okinmakak tlayakankeh asta itech nekateh tonaltih ijkuak okatka in tiotenejmachti Samuel.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Tlen yi wejkavitl tokojkolvah okitlajtlankeh se wei tlanavati para ma kinnavati, iva toYejwatzi okinmakak in Saúl ikone in Cis tlen familia de Benjamín, iva ye otlanavati ompoali xivitl.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Satepa okipatlak in Saúl, iva okitlali in David kemi wei tlanavati, iva toYejwatzi okijto: “Yonikittak in David tlen ikone in Isaí, se tlakatl tlen nechyolpaktia, tlen kichivas nochi tlen Ne nikneki.”
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 ’ToYejwatzi okijto ke se de iwejkaixvi in David yen kitlalis para ma kinmakixti in gentejtih de Israel. Iva yejón iwejkaixvi in David yen Jesús.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Antes de vitz in Jesús, in Juan tlen tlabautisaro okintlapovi nochtin gentejtih de Israel, okinmilviaya ma moyolkopakah iva ma mobautisarokah.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Ijkuak Juan yokitlamijtokah itekiv, okijto: “Mach ne tlen imejvah inkiyejyekovah. Pero satepa de ne vitz oksé tlakatl, tlen amo notech povi nion para nikintojtomilis ikakvah.”
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 ’Noknivah, imejvah tlen invalajtokeh de Abraham, iva imejvah tlen inkimakasih in toYejwatzi, para tejvah nin tlajtoli tlen temakixtia.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Tlen chantih Jerusalén iva intlayakankavah, amo okinekiah kimatiskeh akin Jesús, iva nion amo okajsikamatiah intlajtol in tiotenejmachtijkeh maski nochipa okilerovayah ijkuak sábado. Ijkuak okixpolojkeh in Jesús, amo okimomakakeh kuenta ke okichijkeh tlen yi wejkavitl okijtojkeh in tiotenejmachtijkeh.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Maski amo okajxilijkeh nion se tlajtlakoli para kixpoloskeh, yejvah okitlajtlanilijkeh in Pilato ma tlanavati ma kixpolokah.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Satepa de okichijkeh nochi kemi kijtova in Tiotlajkuiloli de tlen okipanoskia, okitemovijkeh ikuerpo de itech krus iva okitookakeh.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Pero toYejwatzi okiyoliti.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Iva ok miek tonali okinmonextili tlen Iva onemiah desde Galilea asta Jerusalén. Axka, yejvah tetlapoviah de Jesús para nochtin ma kimatikah.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 ’Iva axka tejvah noijki timechmatiltiah nin yankuik kuali tlajtoli, tlen Dios okinkakiti kinmakas in yi wejkavitl tokojkolvah.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Tejvah tlen tiwejkaixvimeh de tlen yi wejkavitl tokojkolvah, toYejwatzi yokichi tovah tlen achto okinmilvi. ToYejwatzi okichi ijkuak okiyoliti in Jesús. Kemi kijtovah ipan ome salmo: “Te tinoKone, desde axka Ne nimoTajtzi.”
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 ToYejwatzi ipa yokijtojka ke kiyolitis para amo ma ijtlakavi ikuerpo. ToYejwatzi ijkí okijto: “Imejvah nimechmakas nochi in tlatiochivalistli tlen onikilvi nikmakas in David.”
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Por eso noijki kijtova itech oksé Salmo: “Amo tikavas ma ijtlakavi ikuerpo in motekipano yolchipavak.”
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Yi neli, David okinpalevi tlen okatkah itech ye itiempo ijkó kemi toYejwatzi okinekia, iva ijkuak oixpolivik okitookakeh kan otoktokah ikojkolvah, iva ikuerpo oijtlakavik.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Pero tlen toYejwatzi okiyoliti amo oijtlakavik ikuerpo.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 — ausente —
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 — ausente —
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Xikpiakah kuidado pues, para amitla imechpanos de tlen okijtojkeh in tiotenejmachtijkeh. Yejvah okijtojkeh:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Xikittakah, imejvah tlen san invetzkah, ximotetzavikah iva xipopolivikah.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Ijkuak Pablo ivan Bernabé okiskeh de kan intiotlamachtijkal in judiojtih, tlen amo judiojtih okintlatlavtijkeh ke para ipan chikomika sábado oksemi ma kintlapovikah de yejón tlamantli.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Ijkuak yokiskeh de kan tiotlamachtijkali, miekeh judiojtih oyajkeh ivan Pablo ivan Bernabé. Noijki invah oyajkeh sekimeh tlen okalakeh itech intiotlamachtil judiojtih iva omotemaktiayah inavak Dios. Pablo ivan Bernabé okinmilvijkeh nochtin ma motenmachijtokah itech itlasojtlalis in Dios.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Ovalchikometik sábado, kasi nochtin gentejtih de siudad de Antioquía omololojkeh para kikakiskeh itlajtol in Dios.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Sekimeh judiojtih ijkuak okittakeh nik miekeh omololojkeh, sa tlawel omoxikojkeh. Ope kijtovah ke amijtok tlen Pablo okijtovaya, iva noijki ope kivikaltiah.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Ijkuakó Pablo ivan Bernabé otlajtojkeh ika yolchikavalistli. Okijtojkeh:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Porke toTeko ijkó otechnavati, okijto:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Tlen amo judiojtih, ijkuak ijkó okikakkeh, sa tlawel opakeh iva ope kijtovah ke itlajtol in toTeko sa tlawel kuali. Iva otlaneltokakeh nochtin tlen yokatkah para kipiaskeh nemilistli para semijkak.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Itlajtol in toTeko omotematilti itech nochi neká tlali.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Pero in judiojtih okintlatlalvijkeh sekimeh sivameh tlen wejweititokeh tlen okitlakitayah Dios, iva noijki okintlatlalvijkeh tlen okachi tlatlayakantokeh de yejón siudad. Okintlatlalvijkeh para ma kinchololtikah in Pablo ivan Bernabé, iva ma kinkixtikah de kan yejón región.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Tonses, Pablo ivan Bernabé okintzejtzelojkeh inmikxivah, kemi se señas ke yejvah ayakmo kipia tlen kittaskeh invan yejonmeh gentejtih. Iva satepa oyajkeh para kan siudad de Iconio.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Pero in tlaneltokakeh de Antioquía otentoka inyolo ika pakilistli iva ika Tioijyotzintli.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.