Atos 21

BINGA EWAMEI IESU KERISO DA JAWO DA (NOU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Edo ungo atega edo nango ungo doturisera. Edo nango ungo dodo nga de dagaiya sembudo Cos ingigi da mambusera. Edo sipo nei nango Rhodes ingigi awa tambusera. Edo yei awa dodo mambudo kora da nati Patara ainda mambusera.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Edo ainda nga nei busu kiambu Phoenicia ainda mambadi iri gido nga ainda vitido mambusera.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Edo nango mambuse Cyprus awanangoda ingo anda kena gosisera te derigedo mambudo Syria busu da bugusera. Edo Tyre nati da ainda nga da buro ari embobo awa rora berari awa itoro vitadi iri gido nango nga dodo nati da mambusera.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Edo ainda vitido Iesu gebe ari embobo nenei tambudo ainda daedo pura da atisera. Edo Asisi Kotopu mi embomei Jerusalem nati da atima isera amimi Paul da yei biae adera awa ujugetiri gosisera awasedo ungo Jerusalem nati da mambose Paul da yei sisera.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Awarate nango ungode atari iji awa atae etiri gido nango ungo dodo nga da engenemburisera. Edo Iesu gebe ari embo berari ungoda aro asini de kinapeina de daedo nango de da mambusera. Edo nango berari kora da wosedo baingo dederi edo dada God manunugurisera.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Edo nango God manunugedo atae edo atiwo mina sara edo nango nga da vitero ungo berari ungoda nati da engenemburisera.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Edo nango Tyre nati awa dodo nga de Ptolemais nati da mambusera. Edo ainda bugudo Iesu gebe ari embobo atega edo ainda ungode iji da atisera.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Edo sipo nei yei awa dodo Caesarea nati da mambusera. Edo ainda bugudo nango Philip da mando da mambudo ainda ungae da atisera. Edo Philip awa embo 7 awodo Jerusalem ainda kataburisera awa ra edo umo awa God da binga ewamei sari embo ra.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Edo uso meingagara ademei 4 awodo awa daedo God da binga ewamei sedo isera.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Edo nango ainda iji tupo atero binga sari embo jawo Agabus awa Judea busu da edo wowosisira.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Edo umo nangoda yei da bugudo Paul da sini digari awa budo edo sini amimi uso ingo de tei de awa didigurisira. Edo ingo de tei de bundedo sisira, “Asisi Kotopu mi sira emboro da eiedo sini einda topo awa Jerusalem nati embobo mi bundadera edo ungo mi umo awa embo Jew ae ainda ingo da itadera.”
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Edo nango ge eiawa ingido nango de gebe ari embo nenei de mi Paul Jerusalem nati da mamburase benunu sisera.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Awarate umo mina sisira awa, “Ro edo ingo ge awodo sevi? Ingoda ji mi iri naso jo awa bouga ira. Edo na awa Jerusalem nati da mambadi sia etena. Edo ungo na Jerusalem nati da bundadera awa na sia etena. Edo ungo Iesu da jawo da na doro betadena awa na sia etena.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Edo nango rawodo oro Paul uso jiro wareregadiri awa ae edo gido nango ge dodo sisera, “Ro Bada mi dipapa ira awa dowo are.”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Edo ainda iji tupo ateriko nango nangoda rora berari awa sia edo Jerusalem nati da mambadi tuturo isera.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Edo Caesarea nati embo ambojimbi nenei mi nango de da nango budo mambudo embo nango amenga ataderi ainda mando da ititisera. Edo Cyprus ingigi embo eiawa uso jawo awa Mnason edo umo awa iji ribori be Iesu ge be ise atima isira.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Edo nango Jerusalem nati da bugero nanonamendi yaviri de nango atega isera.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Edo sipo nei Paul nango de daedo James gadi mambusira. Edo Iesu da teotopo da gitijijigegari berari awa dada isera.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Edo Paul ungo atega edo ro berari God mi Paul uso buro da awodo embo Jew ae ainda yei isira awa berari sisira.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Edo ungo berari uso ge ingido God jasiga isera. Edo God jasiga edo Paul da yei sisera, “Nangoda namendi imo gosesa Jew embobo jiwae be jiwae awa daedo gebe etera. Edo ungo sera awa Jew embobo Iesu gebe ari embobo etera awa mana Jew embobo da wasiri awa mana doadera.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Edo embo nenei mi ungoda yei sera inemi Jew embobo embo Jew ae ainda busu da atima era awa Moses da agodari awa ambo ambo eorase sari ge sera. Edo sera inemi Jew embobo awa Jew embobo da wasiri awa eorase sari ge sera. Edo sera inemi ungoda memei awa ungoda tamo kotopu da mendo da andiso awawa diugeorase sari ge sera.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Edo ungo imo bugesa ainda binga awa gadera awasedo peteio edo imo ro esi awa kotore.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Edo eiawa nangoda kotari ra. Embo 4 einda atera awa Jew embobo da kopiri tu arugari wasiri awa adi sia edo God da yei adi sari sedo atera. Edo sia ari iji de awa ungo Jew embobo da segari wasiri awa adera.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Awasedo ungode daedo mambudo Jew embobo da tumondebain ari oro da imo daedo Jew embobo da segari wasiri awa eio. Edo Jew embobo da kopiri tu arugari wasiri da mina awa inemi ungo ganu itio mina itore. Edo imo awodo adesa awa embo berari mi imo Moses da agodari awa ambo ambo esa awa gido edo embo einda jawo da ge sera awa ge busera sadera.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Edo boroko nango embo Jew egeregae Iesu gebe ari embobo ititara awa soro gadesa. Edo nango ungoda yei edo gogo edo ujuguritara Moses da agodari awa edo ove itero mambutara. Edo ove ainda awa agodari eiawa kera orase sititara indari embo mi asisi da yei rorou ititera awa indove edo ororo indove edo wo embo mi ungoda ingo mi jijigurera awa indove edo viro ari wasiri awa eove sititara. Edo agodari nenei awa dorase sititara.”
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Awasedo Paul ungo mi ro sisera awa isira. Edo sipo nei umo embo 4 awodo de daedo mambudo Jew embobo da segari wasiri awa isira. Edo umo awa edo Jew embobo da tumondebain ari oro da mambudo iji roinge Jew embobo da segari wasiri aderi awa minonu sisira. Edo iji sisira iji re atae ari ungo dada awa God da rorou itadera awa sisira.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Edo pura da awa atae adi aikambu iri Jew embobo Asia busu da atima isera amimi Paul Jew embobo da tumondebain ari oro da gido embo da yei ge sedo etero ungo tini gambari isera. Edo ungo tini gambari edo Paul ingo da burisera.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Edo ingo da budo gogo dimbudo sisera, “Israel embomei puwo nango Kondade ave. Embo re emimi ingodenaso embomei da kotari awa ari wareregarase jarira. Edo unemi embo berari da yei ingodenaso agodari awa kera eorase sedo ira. Edo unemi ingodenaso tumondebain ari oro awa daedo biae sedo ira. Edo embo Jew egae awa budo ingodenaso tumondebain ari oro da toruri edo dongono edo ira.”
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Edo ungo eiedo sisera ainda be awa Paul umo Ephesus nati embo embo Jew ae jawo Trophimus ainga Jerusalem nati da atiri gosisera awasedo. Edo Paul umo embo awa budo Jew embobo da tumondebain ari oro da torae rate ari ge awa sedo isera.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Edo nati embobo berari awa tini gambari edo sumbudo Jew embobo da tumondebain ari oro da totorisera Paul badi. Edo ungo Paul budo ponda bugudo mangiro gajisera.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Edo embobo tini gambari isera eiawa Paul doro betarase sero embo nenei mi Rome embobo da isoro embobo da gitijigari da yei binga itero mambusira. Edo sisera embogo nembodiba be awa Jerusalem nati da tuturo adi ira.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Setero isoro embobo da gitijigari nembodiba mi setiri isoro embobo de ungoda gitijigari de sumbudo embo jiwae be isera ainda yei mambusera. Edo embo jiwae be isoro embobo awa bugutero gido Paul dorisera awa doturisera.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Edo isoro embobo da gitijigari mi setiri Paul awa sandido edo bufuri auri mi ari etoto mi bundisera. Edo awodo etero isoro embobo da gitijigari mi embo jiwae be isera ainda yei nganega isira, “Embo emomo averi? Edo umo ro etiri dorevi?”
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Setiri embo nenei gogo dimbudo ge nei seoro edo embo nenei ge mina nei sedo isera. Edo ungoda ge berari awa mambudo egetiri gido isoro embobo da gitijigari awa kiki gebe ro edo eiawa eri awa tambari sago ae edo gido setiri uso isoro embobo mi Paul awa budo isoro embobo da gitijigari nembodiba da mando da mambusera.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Edo ungo mando da riri beda bugudo isoro embobo mi Paul awa budo ungoda saga da ititisera ainda be awa embo jiwae be awa dombu wasiri jiwae isera awasedo.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Edo embo jiwae be buguse gogo dimbudo sisera, “Deu betare.”
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Edo ungo Paul budo mando joda toradi ero Paul mi isoro embobo da gitijigari da yei sisira, “Na awara saso iso yei ge sae eteni ta?”
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Setiri isoro embobo da gitijigari mi sisira, “Imo Greece embobo da ge mi sesa awasedo na gosena imo awa Egypt busu embo da amimi matu Rome embobo da gitijigari nembodiba awa budo demonda itari wosarase isira awa aera. Edo umo embo 4,000 awodo ungoda gi emi de budo daedo yei embo atae ainda mambusira awa ae ta rora.”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Edo awa setiri Paul mi mina sisira, “Na awa Jew embo ra. Edo naso aia mi na awa Tarsus nati busu Cilicia da ainda nati nembodiba be ainda burisira. Edo sedo gosena dogae na embo da yei ge sane.”
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Edo Paul awodo setiri isoro embobo da gitijigari mi Paul umo ge sadira awa awara sisira. Awasedo Paul riri beda derido ingo mi embo ge dorase isira.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.