Romanos 1

Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pol, nu Jesu Kilisto’walaŋ tipilapilaye-me, Wapum ne aposel kwanai tibaat yoŋa naniŋguk. Tiŋa Bepaŋ’walaŋ Mede Momooŋ u yohautawene hautadok nehitubu-dakaleeŋ napmeguk.
1 Ayu Paul, Jesu Keriso ana akir wairafin, tur abarin isan rubinu, naatu Tur Gewasin binan isan God eafu atit.
2 Biyagoŋ hinek kuyoŋ, Bepaŋ’walaŋ Mede Momooŋ uŋakoŋ mintadok Bepaŋdi koomkwaha polofet yehitubu-lodaune gigitmede u Youkudip Mede gineŋ youkiŋ.
2 Iti Tur Gewasin i marasika God ana dinab hai veya’amaim eomatanih, dinab oro’orot Buk Kakafiyinamaim hikirum.
3 Ala u youkiŋ wondi Mihiŋiŋ’walaŋkade folooŋnit tuguk. Tiŋa undugoŋ folonamandapnit mintaminta adi Dewit’walaŋ yalakiŋiye gineŋ mintaguk.
3 Iti tur ana an gagamin i Natun it ata Regah Jesu Keriso isan. Biyanane ana tufuw i David ana rara’ane tufuw.
4 Tiŋa Bepaŋdi kumuŋ gineniŋ tubukaikaaŋ tubupilakuk nai uŋaniŋ Uŋgoniŋ Munabulidi indiŋ ninimbihikuk. Adi yadi Bepaŋ’walaŋ Mihiŋiŋ saŋiniŋnit. Adi Jesu Kilisto, Wapumnik.
4 Baise i Ayubin ana kakafiyinamaim morobone mimisir ana veya, bebeyan ebi’obaiyit turobe i, i God Natun fairin.
5 Adigoŋ siloŋ tobogoŋ tinamuŋa aposel kwanai titiŋdok napmeguk. Kaŋ adi wou foloŋ kwetkwet metam Bepaŋ’walaŋ medeŋiŋ yenimbene nadisukilitiŋa takaliune Jesu’walaŋ wougigitdi hautadok naniŋguk.
5 I wanawananamaim naatu i wabin isan ayu manaw kabeber itu ana tur abarayan amatar, saise tafaram wanawanan Ufun Sabuw anabuwih hinan tur hinitumatum naatu hinabosiyasiyar.
6 Unduŋ doktiŋa hidi maaŋ undugoŋ Jesu Kilisto’walaŋ metamŋiye titiŋdok hanihehimaneguk. Ale wendiniŋ kwanai u hidi’walaŋkade maaŋ titiŋdok naniŋguk.
6 Naatu kwa auman i nati sabuw wanawanahimaim Jesu Keriso nowan matar isan God eafi.
7 Lomahi, hidi Bepaŋdi wapmihiŋiye hatidok habukahileguk tiŋa didimeniŋgoŋ hatidok hanilak, doktiŋa hiditok-ku pepa i youhamulat.
7 Naatu Rome wanawanan kwa iyab God iyabuwi naatu rubini i ana sabuwamih kwamatar kwama’am etei, isa ayoyoyoban manaw kabeber, tufuw Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one mar etei kwa isa nama.
8 Bepaŋ’walaŋ mede nadisukilitiiŋ doktiŋa mede kahathikdi kwetkwet hautaune nadiune utumbalak. Unduŋ doktiŋa Jesu foloŋ ulodiŋa hiditok Bepaŋne niutumba tilat.
8 Wantoro’ot Jesu Keriso wabinamaim ayu au God ana merar ayiy kwa etei isa, anayabin kwa a baitumatum i tuw ra’at tafaram wanawanan sabuw etei tenonowar.
9 Tiŋa nu mihiŋiŋ diniŋ Mede Momooŋ yoŋila welenedi Bepaŋ kwanaiŋiŋ tibene mebine nadilak doktiŋa adi’walaŋ namanda foloŋ biyagoŋ hinek hanimbe nadineŋ. Nu helemahelemaŋ adi ninadilat tuwolit hiditok maaŋ nadisuŋa ninadilat,
9 God isan dogorou tutufin etei abow i Natun ana tur gewasin abibinan, i so’ob, ayu mar etei kwa anunuhi.
10 tiŋa Bepaŋdi nadiune tuwot tubune talik tubumintanambune hidi’walaŋkade uuŋdok hati ninadilat.
10 Matanfufur isa ayoyoyoban, naatu au yoyobanamaim God abifefeyan nakokok na’at boun ana veya ef nabotawiy isou naham anan kwa aninanawani.
11 Nu adi hidi habudok mohinek nadilat. Tiŋa Munabuli diniŋ siloŋ momooŋ tihamuŋa hehiulihiwene kwambundaaŋ yayatdok yolat.
11 Au kok gagamin i mi’itube kwa ayumat ata itin, saise ayubit ana usar kwa atit imaim a fair kwatab.
12 Adi indiŋ yobe, nu usuwaaŋ habene nadisukilitinik diniŋ folooŋ kiyonadi tiŋa kiulihi tineem.
12 Iti tur i men ayu akisu kwa fair bait isan ao’omih, baise kwa auman ayu koufair kwanitu bairi tanibaibaisbonen ata baitumatum nakwat isan ao’o.
13 Tiŋa notneye, mebine mu nadineeneŋ ale indiŋ hanimbe. Nu metam bop noli dut tilat undugoŋ hidi’walaŋkade maaŋ wooŋ Bepaŋ’walaŋ Mede Momooŋ kwanai diniŋ folooŋ tubumintadok helemahelemaŋ yolat. Tiŋa agaŋ uuŋdok hinek tubudulaluwene kwanai nolidi nehitehiune hatilat.
13 Taitu tuwa’inah ayu akokok tain anayai kwanaso’ob, mar moumurih na’in abogaigiwas atan kwa ata’iti, saise kwa wanawanamaim Ufun Sabuw afa atabow hitan baitumatum wanawanan hitarun, nati’imaim abow hina baitumatum wanawanan hirur na’atube. Baise sawar moumurih maiyow ayu au ef hirufutifut tama tanan iti boun tatit.
14 Tiŋa nu Bepaŋ negoŋ metam u be u, Gilikhi be Gilikhi moŋ, nadinadihinit be nadinadihinit mokit, kaulehi wanakaŋ Bepaŋ ne’walaŋ Mede Momooŋdi yehitubu-lodadok naniŋguk.
14 Ayu i sabuw etei’imak isah bai’akiramih atit, Greek sabuw naatu sabuw iyab men Greek, na’atube sabuw so’ob wairafih naatu men so’ob wairafih etei’imak isah anabow anibaisih.
15 Unduŋ doktiŋa Loma kwetneŋ hatiiŋ hidi Bepaŋ’walaŋ Mede Momooŋ hanihautadok walanedi loda hinek tilak.
15 Ana’an nati isan ayu akokok kwanekwan tur gewasin kwa iyab nati Rome kwama’ama auman isa anabinan.
16 Nu Mede Momooŋ yohautadok meka mu tilat, maŋgoŋde uyadi Bepaŋ ne’walaŋ saŋiniŋ. Eŋ saŋiniŋ wendigoŋ nadisukiliti metam yanagilaak. Koomkoom Judahi metam, agaŋ mindaŋkade metam noli.
16 Ayu Tur Gewasin ao’orereb isan men biyou eo’ohow, anayabin God ana fair i ef iti’imaim tit sabuw iyab tibitumatum ebiyawasih. Iti yawas i wantoro’ot Jew sabuw isah, baise Ufun Sabuw auman.
17 Biyagoŋ kuyoŋ, Mede Momooŋdi Bepaŋ’walaŋ titiŋ didimeniŋ tubumintalak. Bepaŋdi metam nadisukilitihinit’walaŋ kadakaniŋhik tumolokuyembune ne’walaŋ namanda foloŋ metam didimehi mintaiŋ. Youkudip Mede niŋ indiŋ hatak: Nadisukiliti tubune Bepaŋdi me didimeniŋ nindapmaguk adi kedem hatihati fafaŋeniŋ kahilewaak.
17 Anayabin yawas mutufurin Godane i tur gewasinamaim orot babin eyayamutufurih, baitumatumamaim ebubusuruf naatu boro baitumatumamaim nasawar. Buk Atamaninamaim hikikirum iti na’atube eo,
18 Indi agaŋ nadiyam. Metam Bepaŋ sigilulum timiŋa kadakaniŋ tiiŋ adi’walaŋ kadakaniŋdi mede biyagoŋ ulatifolak doktiŋa Bepaŋ adi kunum gineŋ hali metam sigilulum timiiŋ u yabuŋa kwihitaŋiŋ miŋgoŋ tubumintalak.
18 Sabuw bowabow kakafih sinafuyah naatu sabuw tafa’asarih, i hai kakafinamaim turobe ana gewasin esumisum, imih maramaim God ana ya so’ar tit ibirerereb nati sabuw isah.
19 Adi ne mebiŋiŋ taŋakiyeyembune welehik gineŋ kedem nadidok iŋgoŋ unduŋ tiiŋ.
19 Sawar tutufin etei i rereb yah hi’itah tesoso’ob, anayabin God etei bebeyanamaim sinaf tibirerereb.
20 Metam adi Bepaŋ mu kaiŋ, ala kwet tubumintaaŋ wendok foloŋ nemek mebimebi boiguk wendi saŋiniŋŋiŋ kwambumuŋ be kudiŋiŋ tubumintaune kedem kaŋ nadidakaleiŋ. Unduŋ doktiŋa nebek niŋdi Bepaŋ namanda foloŋ indiŋ tuwot mu yobaak, “Nu Bepaŋ mu nadimiŋgut doktiŋa nu adi yomnit mokit.”
20 Anamaim God tafaram sinaf mamatar ana veya, God ana yawas wa’iwa’irin, ana fair wanatowanin naatu i ana itinin etei i sawar sinaf himamataramaim bebeyah hi’itan hiso’ob, imih boro men yait ta God su’ubina’e nao nifufuwenamih.
21 Adi yadi Bepaŋ hatilak u nadikabeleeŋ nadimimbune mu hatilak nabugoŋ tubune gikiŋgoŋ mu timiŋa nemek momooŋ tiyemuluguk wendok welemomooŋ mu nadimiŋgiŋ, mokoŋ. Adi yadi yofifile mebimebi tubumintaaŋ welehik filune mambipdi yehitumukuk.
21 Nati sabuw i God hisu’ub, baise men kafa’imo God hirouw tebora’ara’ah, o merarayow tibitinimih. Nati efanin i hai not bonawiyih kwarikwarisen wanawanan hirun dogoroh eowarar naatu gugumafut.
22 Unduŋ tiŋa, inde nadinadinit hatiyam yogiŋ iŋgoŋ adi yadi kaulehi.
22 Basit i not wairafih hirouw teo, baise hai not botabir hina koko’aw na’atube himatar,
23 Unduŋ tiŋa Bepaŋ Hatihatinit adi gikiŋgoŋ mu timiŋa, meeniŋ be bagi be kale be miŋgembet eŋ nemek fiili wendiniŋ welewele tutumbaaŋ boiŋa gikiŋgoŋ tiyemgiŋ.
23 God morob atin bonamanamarin kwafirina’e i hitatabir orot hai yumatabe o mamu, o harufor, uma’ar, kok, i hai yumatabe hitar hima tekwakwafirih.
24 Unduŋ tubune Bepaŋdi yabukwihitaaŋ biyabune welehikdi siloda kadakaniŋ kisaŋ tiŋa nemek madimadikeŋgoŋ tiŋila sigihik kisaŋ tubukadakagiŋ.
24 Isan imih God nati sabuw ihamiyih hitit bowabow kakafih ta ta wanawanan hirun. Dogoroh ana kok na’atube tisisinaf, orot baibin hai faifuw hikwahir naatu baibin ibo orot hai ar hikwahir taiyuwih hi’in hisesebar biyah tebobokarikarit.
25 Adi Bepaŋ’walaŋ mede biyagoŋ sigilulum timiŋa yalaŋ-me’walaŋkade ulodigiŋ. Unduŋ tiŋa Molom, yehitubu-minta tuguk, kelekula nemek Bepaŋdi yehitubu-mintaguk u gikiŋgoŋ tiyemiŋa aditok tipilapilaye tiyemgiŋ. Bepaŋ nemenemek hogohogok tubumintadapmaguk adi yadi meeniŋ indi helemahelemaŋ niutumbaaŋ nintiloloŋ tinene tuwot tibek. U biyagoŋ.
25 Turobe God nowan i hibotabir efanin baifuwen hiyari’iy, naatu God Sawar Sinafuyan kwafirina’e, hitatabir sawar i sinaf himamatar hai fair babahimaim hirun hikwafirih isah tebowabow. Baise ana gewasin sabuw i God akisinamo hitakwafir hitabora’ara’ah wanatowan, wanatowan, Amen.
26 Biyagoŋ kuyoŋ, metam adi Bepaŋ sigilulum timiŋgiŋ doktiŋa kibibo sigilulum tiyembune siloda kadakaniŋ tubumintagiŋ. Unduŋ tiŋa tamwoi adi Bepaŋdi hekimalam tiŋa me dut titiŋdok yodakaleguk u tubufila mu titiŋdok hatak u tigiŋ.
26 Ana an iti isan God ihamiyih insesebar naniyan kakafin anababatun hibai tisisinaf. Baibin oro’orot hai ar hikwahir, i taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan.
27 Kaŋ mewoi adi maaŋ undugoŋ, hekimalam tiŋa tam dut titiŋdok u bikabuŋa welehik gineŋ silodadi kudup wele daune me nehigoŋ nemek madimadikeŋgoŋ mu titiŋ hinek u tigiŋ. Unduŋ doktiŋa tififilehikdok kibikoŋ welehik be sigihik foloŋ folofigita mintayemguk.
27 Ef nati ta’imon oro’orot auman baibin hai faifuw hikwahir i taiyuwih baisesebar isan tibifi’afi. Naatu oro’orot taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan. Ana an nati isan i taiyuwih hai kakafinamaim baimakiy tebaib.
28 Biyagoŋ kuyoŋ, adi Bepaŋ’walaŋ mebi nadikabeleeŋ nadihaŋinda timimbune adibo tabayembune nadinadihik kauleune nemek mu titiŋdok u tiiŋ.
28 Anayabin sabuw God ana so’ob anababatun bain isan hai not kowarar naatu hirutawiy, imih God ihamiyih hitit not kwarikwarisen hibai hima kakafih men hitasisinaf i hima tisisinaf.
29 Tiŋa nemek hogolihogoli mebimebi u ugamali bopneiŋ. Kadakaniŋ tiiŋ be metam noli’walaŋ bomboŋhik yabusilodaiŋ, koŋgolondaŋgoŋ tiiŋ, eŋ siloda kadakaniŋ, be mik-kwadi, kikakwihita metam noli folofigita yemfit, meeniŋ udihikumuŋ, be kwihitafit, be yokamanda tiŋa metam noli’walaŋ bomboŋ yolom moŋgot, be me yeniwoliwolikefit,
29 Dogoroh wanawanan bowabow kakafih ta ta etei awan karatan: not kakafih, kabat, tafa’asar, bobowen, sabuw rouw morob; baiyow, baifufuwen, nuw okwanekwan, yanuw,
30 be yalaŋ yoŋa metam noli’walaŋ wohiye tubukadakafit, eŋ Bepaŋ memik timiiŋ, me wapuhi yabulakataaŋ gikiŋgoŋ mu tiyemiŋa titaboloŋet tiŋa sigitiŋalo tiŋa nehi’walaŋ wohik hogok tiŋalooŋ youtumbaiŋ. Unduŋ tiŋa kadakaniŋ gitipmuŋ titiŋdok nadisu tubumintaiŋ. Eŋ mehim-behiye’walaŋ mede wobu tiiŋ.
30 koutabitabir, God baifa’ifa’in, kakaf en, nuw furuwen, ora’ara’at, naatu bowabow kakafih sinaf isan hai ef boubuh tibimamataren. Naatu hinah tamah fanah tibifanasair.
31 Adi adi nadinadihinit mokit, nadisukilitihinit mokit, welehinit mokit, bulaniŋgoŋ mu nadiiŋ.
31 Nati sabuw i hai naniyan en, aurih bosunusunub en, yabow, baiwan babanen en.
32 Bepaŋ’walaŋ Yodoko Mede didimeniŋdi indiŋ yolak. Metam kadakaniŋ indihi tiiŋ adi yadi kumuŋdok gigit. Metam undihi adi Yodoko Mede u agaŋ nadihinaka tiiŋ. Iŋgoŋ oŋ, u nadikabeleeŋ kadakaniŋ mebimebi tiiŋ. Tiŋa kadakaniŋ u hogok mu tiiŋ. Moŋ. Adi yadi nohiye nediyeŋ kadakaniŋ tiiŋ adi’walaŋ wohiye yenintiŋalooŋ yeniutumbaiŋ.
32 Naatu God ana ofafaramaim sabuw iti na’atube hinasisinaf isan hinamomorob i hiso’ob, baise i hima kakafin tisisinaf. Naatu sabuw afa bowabow iti na’atube tisisinaf auman isah i baibasit hitih hima tisisinaf.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.