Mateus 13
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Mele nai wendegoŋ Jesu adi yopmaniŋ fooŋ buŋa wooŋ imeŋgwaŋ magineŋ ikuk.
1 Nati veya ta’imon Jesu bar itumar tit na harew kukuf sisibinamaim sabuw bai’obaiyih isan mara’iy.
2 Kaŋ metam feedi wooŋ bopneune yabuŋa muwage niŋ foloŋ looŋ ikuk. Kaŋ metam bop wapum adi kiŋ foloŋ bopneeŋ yakiŋ.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay hi’ar bebera’uh itih, basit wa bai inatait tafan mare, sabuw baise dones yan himarir hima.
3 Kaŋ yoyout mede foloŋ mede mebimebi fee yeniŋguk.
3 Imaibo ma sawar moumurih na’in oroubonamaim eo hima hinowar. Naatu ana oroubon ta i iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bowayan ana ub tanumamih tit in.
4 Moŋgo wooŋ sayoli kilik kukam unduŋ kukuk. Kulune noli talipmeŋ magiŋ kaŋ bagi hekidi kunatnagiŋ.
4 Ana ub afa tata’asiyen i ef yanamaim hire, naatu mamu hire hibow hi’aa,
5 Noli kwet kawadenit foloŋ maaŋ kwet wahiŋgoŋ doktiŋa pilap kadogiŋ.
5 Ana ub afa i to’ato yan hire’ere ana kamar men gagamin imih saisewat hikubounih hiyen. Anayabin kamar baban i fokarin.
6 Iŋgoŋ kokoi fuluŋgoŋ mu fogiŋ doktiŋa mele diweeŋ kawade dafafaŋeune kumuŋ tigiŋ.
6 Baise veya yey ana mar wabuburinamaim ub etei hi’arat, naatu hikimow hire anayabin wairoroh men babanika hire.
7 Kaŋ noli haŋginep maaneŋ maaŋ labugiŋ iŋgoŋ haŋginepdi hefulagiŋ.
7 Ub afa kokor wanawanan hire, naatu kokor ana fafa’amaim isuken.
8 Noli kwet galikit foloŋ magiŋ adi kedem labuŋa folooŋ fee duhugiŋ. Tiŋa kwedei niŋ diniŋ folooŋ 100, kwedei niŋ diniŋ 60, kwedei niŋ diniŋ 30. Unduŋ mintagiŋ.
8 Naatu ub afa i me gewasin yan hire hikuboubunih hiyen gewas ro’oro’oh hiya, afa hibiw 100 na’atube, afa i 60 na’atube, afa i 30 na’atube.
9 “Nebek niŋ adi nadidakalewe kaŋ magi baigoŋ kametnadiŋa nadiwek.”
9 Imih o yait tain nama’am tur inanowar.”
10 Mede unduŋ yobune Jesu ne’niŋ mihiŋiyedi hebeŋ gineŋ buŋa indiŋ ninadigiŋ, “Du maŋgoŋde mede yoyout hogok tiŋa yenilaŋ?”
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hina hibatiy hi’o, “Aisim oroubonamaim sabuw kubi’obaiyih?”
11 Kaŋ Jesudibo indiŋ yeniŋguk, “Bepaŋ’walaŋ hebeŋ foloŋ Hatihati Kobuli diniŋ mede hebiniŋ hatak u Bepaŋdi agaŋ hanimbihitak, eŋ me noli adi mokoŋ.
11 Jesu iyafutih eo, “Orereb ana so’ob wa’iwa’irin mar ana aiwob isan i God kwa it, men iti sabuw itihimih.
12 Iŋgoŋ nebek niŋ adi nemek miŋgiŋ u boiŋa hatibune kaŋ tomboyoulimimbune duhuduhunit tibaak, eŋ nebek niŋ adi nemek miŋgiŋ u mu kame hatibune kaŋ lomtubune hogok hatiluwaak.
12 Imih orot yait orereb ana so’ob biyan ema’am, God boro tafan naya’abar nitin ana so’ob nara’at, baise orot yait nati so’ob men biyan ema’am naatu ana so’ob kikimin nati biyanamaim ema’am God boro nabosair.
13 “Nu indiŋ nadiŋa yoyout mede hogok yenilat. Adi kanim yo kaiŋ iŋgoŋ tuwot mu kadakaleiŋ, eŋ nadinim yoŋa nadiiŋ iŋgoŋ tuwot mu nadidakaleiŋ.
13 Ana’an nati ayu oroubonamaim sabuw abi’obaiyih.
14 Kaŋ Aisaiyadi mede indiŋ yoguk u folooŋ mintalak:
14 Dinab orot Isaiah ana Bukamaim eo kikirum i na ibiturobe.
15 Metam yoŋ adi welehik kwambumuŋ eŋ magihik adi agaŋ youkaulegiŋ, eŋ dauhik agaŋ tubusupmakagiŋ. Unduŋ doktiŋa dauhikdi nemek tuwot mu kadakaleiŋ, eŋ magihikdi mede tuwot mu nadidakaleiŋ, eŋ welehikdi nemek nemu nadidakale-hinakaiŋ. Unduŋ doktiŋa welehik mu tubutakaleune nu detiŋa yehitubu-kedebawit.’
15 Anayabin ukwarih fokar,
16 “Bepaŋdi habunadiune utumba tilak doktiŋa hehitubu-lodaune dauhikdi kadakaleiŋ eŋ magihikdi nadidakaleiŋ.
16 Baise Kwa i kwabiyasisir, anayabin matayan kwa’i’itin naatu tain yan tur kwanonowar.
17 Nu biyagoŋ hanilat. Koom woŋ, polofet heki tiŋa metam didimehi adi nemek hidi kobuk kaiŋ i kanim yoŋa gigine tigiŋ iŋgoŋ mu kagiŋ. Tiŋa nemek hidi kobuk nadiiŋ u nadinim yoŋa gigine tigiŋ iŋgoŋ mu nadigiŋ.”
17 Anababatun a tur ao’owen, dinab orot moumurih na’in naatu sabuw gewasih hikok kwanekwan, kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar i hitanowar. Baise nati ana maramaim sawar men matar boro hita’itin.”
18 Unduŋ yoŋa tomboyoula indiŋ yeniŋguk, “Dinina molo diniŋ yoyout mede yoŋat wendiniŋ mebi indiŋ.
18 “Tain kwanarub ub tanumayan ana oroubon ao kwananowar naniyan kwanab, yabin kwanaso’ob.
19 Me nediyeŋ Mede Momooŋ nadilak iŋgoŋ weleŋ gineŋ mu kamehatilak, adi yadi me kadakaniŋdi buŋa weleŋ gineŋ mede yeuli u kuboneeŋ beŋa ulak. Me woŋ adi yeuli moŋgola wooŋ kulune talipmeŋ magiŋ kaŋ bagi hekidi nagiŋ wendok tuwolit.
19 Sabuw iyab mar ana aiwob isan Tur Gewasin ao tenonowar naatu naniyan men tabaib i ub ef yanamaim orot ta’asiy re’er na’atube, Tur Gewasin tenonowar ana maramaim demon kakafin ena hai not ebikwaris.
20 Kaŋ kiliki kawade foloŋ magiŋ woŋ adi me nediyeŋ Mede Momooŋ kedem nadigalikaaŋ kamehatilak
20 Naatu orot ana ub afa to yan hire’ere ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir.
21 iŋgoŋ kokoi fuluŋgoŋ hinek mu foguk doktiŋa Mede Momooŋ foloŋ yayat diniŋ mede be mik-kwadi mintaune munta tiŋa Mede Momooŋ sigilulum timilak.
21 Baise dogoroh wanawanan nati ub wairoron i men re eof barur, imih Tur Gewasin isan hina’uwih hinarurukaukuwih boro mar ta’imonamo hai baitumatum hinihamiy.
22 Kaŋ haŋginep gineŋ magiŋ woŋ adi me nediyeŋ Mede Momooŋ nadinadi u kedem tilak iŋgoŋ nadinadiŋiŋ wapum adi nemek kwetfoloŋ iŋoŋ liwewaak wendok hatak. Tiŋa me muneeŋ bomboŋnit mintadok nadilak doktiŋa nadinadiŋiŋ wendigoŋ Mede Momooŋ diniŋ galikitŋiŋ u ulatifoune nadiune folooŋ mokit tilak.
22 Naatu orot ana ub afa fotan wanawanan hire’er ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir isan tibiyababan naatu totobuyoy hai not ebikwaris imih tur ana ro’on men emamatar.
23 Kaŋ me nediyeŋ kwet galikit gineŋ magiŋ undiniŋ hatiiŋ adi yadi Mede Momooŋ welehik gineŋ hinek nadidahiŋa folooŋ tubumintaiŋ. Adi yadi kitili niŋ foloŋ 100, niŋ foloŋ 60, niŋ foloŋ 30, unduŋ mintataulak.”
23 Baise orot ana ub me gewasin yan ta’asiy hire’ere ana itinin i sabuw iyab Tur Gewasin tenowar naatu naniyan tabai tiw tehahamu, afa ro’oh 100, afa 60, afa 30.”
24 Jesudi yoyout mede kotigoŋ nimaaŋ indiŋ tomboyoula yeniŋguk, “Bepaŋ’walaŋ hebeŋ gineŋ Hatihati Uŋgoniŋ adi me niŋdi dininaŋiŋ gineŋ nanaŋe mimihi diniyetilak wendok tuwot kamekaaŋ yobit.
24 Jesu oroubon tabo iti na’atube eo, “Mar ana aiwob i iti na’atube, ana veya ta orot ana ub bow in ana masawamaim tanum.
25 Adi nanaŋe youli mimihi yetiguk ala bufaune metam hogohogok damo deihatune memikŋiŋdi buŋa nanaŋe youli moihi u mimihi baŋamneŋ uŋgoŋ yetititauguk.
25 Baise gugumin sabuw etei hi’inu’in ufut, orot ana rakit mowan fotan kakafih bow na sanabey wanawanah tanum naatu bihir.
26 Kaŋ nanaŋe mimihi u labuŋa wapuhi tiŋa folooŋ titiŋdok titaulune youli moihi yetiguk u maaŋ agaŋ labuŋa mintadakalegiŋ.
26 Sanabey hikuboubunih hiyey wanawanahimaim fotan kakafih auman hikubounih bairi hiyen.
27 Kaŋ kwanai-meŋiyedi u kaŋ buŋa indiŋ ninadigiŋ, ‘Bomboŋgi, du fiyege gineŋ nanaŋe mimihi hogok yetiguŋ, iŋgoŋ nanaŋe moihi u deŋandiŋ buŋa yakiiŋ?’
27 “Orot ana bowayah hina hio, ‘Regah, o ub gewasih a masawamaim itanum, baise aisim fotan kakafih auman hikuboubunih teyey?’
28 “Unduŋ ninadiune adibo yoguk, ‘Woŋ adi nebek memiknedi yetiguk.’
28 “Orot iyafutih eo, ‘Rakit sabuw afa hisinaf.’ Naatu akir wairafih hibatiy hio, ‘Bo kukokok anan fotan ana uyarir?’
29 “Unduŋ yogiŋ kaŋ bomboŋgihikdi indiŋ yeniŋguk, ‘Nanaŋe moihi tamakam yoŋa mimihi tamatneneŋ doktiŋa biyabune uŋgoŋ yatneŋ.
29 “Orot iyafutih eo, ‘En. Fotan kakafih kwana’u’uyarir boro sanabey afa auman kwana’uyarir.
30 Ala kougoŋ folooŋ mintaune yabudidimeeŋ nanaŋe moŋgotnadok nai foloŋ me nanaŋe moŋgomoŋgot heki yenimbene wooŋ moihi u tamali ibidokooŋ beyakulune kudup gineŋ daneeŋ. Kaŋ mimihi nanaŋdok u moŋgola buŋa yopmaŋ bopneneeŋ.’”
30 Imih kwaihamiyih bairi hinayen hiniw naatu tarin ana veya boro tarayah aniyafarih hinan, fotan wan hinatar hinafatum hinabow hinan hina’afusar, imaibo sanabey hinatar hinabow hinan bar hinaya.’”
31 Unduŋ yoŋa yoyout mede nimaaŋ indiŋ tomboyoula yeniŋguk, “Bepaŋ’walaŋ Hatihati Kobuli adi mastat kilik undiniŋ. Ala me niŋdi tiŋa wooŋ fiyeŋiŋ gineŋ yetilak.
31 Jesu ana oroubon tabo eo, “Mar ana aiwob ana itinin ta i iti na’atube, orot ana ai momor ro’on kikimin maiyow bai in ana masaw yan tanum.
32 Kiliki woŋ adi kuyaniŋ kabe, kiliki noli yetiyam wendok tuwolit moŋ. Iŋgoŋ mindaŋ mastatdi looŋ wapum tiŋa nemenemek noli yetiyam u yalakapme tiŋa yalune bagi heki adi buŋa taŋeniŋ foloŋ uŋgoŋ deipilat tiiŋ.”
32 Iti ai ro’on i men ai ro’on afa gagamih na’atube’emih, baise tanum kuboun yey ana veya’amaim ra’at ai gagamin na’in matar naatu mamu hina famefamenamaim hibatar hima.”
33 Koti tomboyoula yoyout mede nimaaŋ indiŋ yeniŋguk, “Bepaŋ’walaŋ Hatihati Kobuli adi tam niŋdi belet tububedidok haguwo u palawa dut miŋobuŋa bikabune hali bedi tilak undiniŋ.”
33 Jesu iban oroubon tabo eo maiye, “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Babin yeast ebai ana faraw wanawanan eyai ekamat inu’in era’at eyey na’atube.”
34 Jesu adi metam mede didimeŋgoŋ be miŋgilaŋgoŋ hogok mu yeniluguk. Adi yoyout mede foloŋ kameeŋ yeniluguk.
34 Jesu sawar iti etei isah i oroubonamaim eo sabuw rou’ay gagamin bi’obaiyih; ana bai’obaiyenamaim i mar etei oroubonamaim sabuw bi’obaiyih.
35 Unduŋ tubune polofetdi indiŋ yoguk u folooŋ mintaguk,
35 Iti na’atube sisinaf anayabin abisa dinab orot eo kikirum tan titurobe isan.
36 Jesu adi unduŋ yodapmaaŋ metam yapmeune ulune yolineŋ loguk. Kaŋ mihiŋiye adi looŋ indiŋ ninadigiŋ, “Du dinina gineŋ nanaŋe mimihi yetibune nanaŋe moihi maaŋ labugiŋ, yoyout mede unduŋ yoŋaŋ wendiniŋ mebi kedembe ninimbeŋ?”
36 Jesu sabuw rou’ay ihamiyih naatu na bar wanawanan run, ana bai’ufununayah ufun hina hirun hibatiy hio, “Masaw yan fotan kakafin ana oroubon i kukubuna anowar.”
37 Unduŋ ninadiune yeniŋguk, “Me nanaŋe momohi yetilak woŋ adi Me Kobumuŋ.
37 Jesu iyafutih eo, “Orot ub gewasih tatanum i Orot Natun.
38 Eŋ dinina woŋ adi kwet wapum hali ulak wanakaŋ. Kaŋ nanaŋe youli mimihi woŋ adi metam kunumdok gigit hatiiŋ. Eŋ nanaŋe youli moihi woŋ adi me hogoli’walaŋ metamŋiye.
38 Masaw ana itinin i tafaram, naatu ub gewasin i sabuw iyab mar ana aiwob isan tebowabow, naatu ub kakafin i Demon Kakafin natunatun.
39 Mikme nanaŋe moihi yetiguk woŋ adi Sadaŋ. Eŋ moŋgotnadok nai woŋ adi nai wapum, kaŋ kwanai-me adi aŋelo heki.
39 Naatu rakit orot ub kakafin bai na masaw yan tatanum i Demon Mowan. Naatu masaw biyamur i mar yomanin na’atube, masaw fourayah i God ana tounamatar.
40 Nanaŋe moihi tamali ibidokooŋ bekulune kudup gineŋ daneeŋ u nai wapum foloŋ mintawaak.
40 “Imih mar yomanin iti ub kakafih hi’uyarir hifatum hibow hin hi’a’afusar na’atube boro namatar.
41 Nai uŋaniŋ Me Kobumuŋdi aŋeloŋiye yeniŋkulune kwetkwet wooŋ nemenemek metam yalamut tubune kadakaniŋ tiiŋ be metam kadakaniŋ titiŋ heki u wanakaŋ hogohogok yanagi bopneeŋ
41 Orot Natun boro ana tounamatar niyafarih hinatit, sinaf kakafih naatu sabuw iyab bowabow kakafin kura’ahih hima kakafih tisisinaf etei i ana aiwob wanawananamaim boro fotan kakafin na’atube hinatar hinafatum.
42 kudup wapum gineŋ beyakulune foneeŋ. Uŋoŋ fooŋ folofigita nadiŋa mahik sikilitiŋa makat kobulabulaye tineeŋ.
42 Naatu hinabow hinan wairaf wan hinaya hina’afusar, nati’imaim boro na’arahih wah takitak niwa’an hina’in hinarerey.
43 Kaŋ metam didimehi adi yadi Behik’walaŋ kwet kulemaŋ gineŋ wooŋ meledi diwehautalak nabugoŋ diwehautayaneeŋ.
43 Imaibo God ana sabuw gewasih nabow mar ana aiwobomaim hinarun veya na’atube hinararan. Imih o yait tain nama’am iti tur inanowar.
44 Unduŋ yoŋa indiŋ tomboyoula yoguk, “Bepaŋ’walaŋ hebeŋ gineŋ Hatihati Uŋgoniŋ adi muneeŋ bogit niŋ dinina gineŋ wenefulagiŋ undiniŋ. Kaŋ me niŋdi u katubumintaaŋ nadifo tiŋa kotigoŋ uŋgoŋ kufulaŋa wooŋ nemenemekŋiŋ hogohogok tuwadok boiune tuwaune muneeŋ u beŋa wooŋ dinina u tuwaguk.
44 “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube, orot ta nugunug hibun inu’in itin bai, naatu me nati nugunug titita’urimaim kair maiye ibun, naatu yasisir auman in ana sawar etei sabuw hitobon naatu matabir maiye na nati me tutubun na’atube.
45 “Bepaŋ’walaŋ hebeŋ gineŋ Hatihati Uŋgoniŋ adi me niŋdi fukut tuwawene kiyauguk undiniŋ.
45 “Naatu mar ana aiwob itinin tabo iti na’atube. Orot sawar tobonayan wakek enunuwet na’atube.
46 Ala wooŋ fukut momooŋ hinek niŋ tubumintaaŋ wooŋ nemenemekŋiŋ hogohogok tuwadok boiune tuwaune muneeŋ beŋa wooŋ fukut u tuwaguk.”
46 Wakek nuwet inan wakek ta gewasin ana baiyan gagamin na’in tita’ur, naatu na ana sawar etei yataiten hitobon kabay bai in nati wakek tutubun na’atube.
47 Unduŋ yoŋa indiŋ tomboyoula yoguk, “Bepaŋ’walaŋ hebeŋ gineŋ Hatihati Uŋgoniŋ adi umben ime gineŋ kameune halune ime diniŋ kale uŋgoniŋ uŋgoniŋ bufolak undiniŋ.
47 “Iban maiye mar ana aiwob i buwat na’atube. Orot siy bowayan ana buwat eya ema’am siy i yumatah ta ta te’ona’on.
48 Ala umben u ime diniŋ kale mebimebidi fotokoune tiŋa wooŋ giineŋ wenekula kale nanaŋdok heki u beŋa kabot wapum gineŋ kadahigiŋ. Eŋ kale mu nanaŋdok heki u beyakulune ime gineŋ fogiŋ.
48 Naatu buwat awan ekakaratan ana veya etab erun dones yan ema siy gewasih ikiyarir fetan iwan, naatu kakafih ikiyarir ebow ebis rouruwen na’atube.
49 Kwet i dapmawaakneŋ nemek unduku mintawaak oŋ. Aŋelo hekidi kwetkwet udapmaaŋ metam nadisukilitihinit lekiŋgoŋhik gineŋ metam hogohi hogohogok u yanagila
49 Imih mar yomanin nanan itinin i boro nati na’atube. God boro ana tounamatar niyafarih hinatit hinan sabuw gewasih wanawanahimaim sabuw kakafih hinabow
50 kudumebem wapum gineŋ yakulune foneeŋ. Uŋoŋ fooŋ folofigita nadiŋa mahik sikilitiŋa masiŋkilip tiŋa kobulabulaye tihatiyaneeŋ.”
50 wairaf wan hiyara’aten na’arahih hina’in hina rerey wah takitak niwa’an.”
51 Unduŋ yodapmaaŋ yeninadiguk, “Hidi u hanilat hogohogok u abe nadidakaleiŋ?”
51 Jesu ibatiyih eo, “Oroubon iti ao’oban naniyah kwabow?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Naniyah abow.”
52 Unduŋ yobune yeniŋguk, “Yodoko Mede henale niŋdi Bepaŋ’walaŋ Hatihati Uŋgoniŋ diniŋ mebi nadidakalelak, adi yadi me yot molom dabugoŋ. Yot molom adi metamdi kaneŋ yoŋa tinaulibi yotŋiŋ maaneŋ fooŋ bomboŋ komi be kobuli moŋgo fooŋ boilak undiniŋ.”
52 Naatu Jesu iuwih eo, “Isan imih, ofafar bai’obaiyenayan orot yait mar ana aiwob isan bai’obaiyen hibitin i bar matuwan matar, imih nati bar wanawanan ana sawar boubuh naatu atamanih etei boro nayataiten.”
53 Jesu adi yoyout mede unduŋ yodapmaaŋ kwet u bikabuŋa yolikwelide uguk.
53 Jesu iti oroubon eo hinonowar ufunamaim nati efan itumar,
54 Uŋoŋ wooŋ Judahi’walaŋ bopyotneŋ fooŋ Mede Momooŋ yenindidimeune metam adi u nadiŋa boho tiŋa indiŋ yogiŋ. “Nadinadi wapum tiŋa kudi titiŋ uŋgoniŋ hinek i daŋ beŋak?
54 naatu remor na i ana bar meraramaim tit Kou’ay Bar ta wanawanan run, busuruf sabuw i’obaibiyih. Naatu sabuw hima hinonowar hifofor hio, “Iti orot ana ukwar rerekab naatu ina’inanen sinaf isan ana fair i menamaim bow?
55 Indi me i agaŋ nadimiyam, adi yadi kamunda mihiŋiŋ eŋ miŋ adi Maliya, kaŋ kwayaŋiye wohiye adi Jems, Josep, Saimon eŋ Juda.
55 Iti orot tamah i bar wowabayan naatu hinah i Mary naatu James, Joseph, Simon, Judas i taitin.
56 Tiŋa wiwiye indegut noŋgoŋ hatiyam. Iŋgoŋ adi nemenemek hogohogok i daŋ beguk?”
56 Naatu taitin baibitar auman bairit iti tama’am, imih iti sawar etei i menamaim bow?”
57 Unduŋ yoŋa kahaŋinda tiŋa nadilakata timiŋgiŋ.
57 Iti na’atube hio hina’ufut hin. Jesu iuwih eo, “Dinab orot tafaram afa’amaim i tekakafiy, baise i ana bar meraramaim naatu i tain tuwan i men tekakafiy.”
58 Metam uŋahi adi mu nadisukilitimiŋgiŋ doktiŋa adi’walaŋ uŋoŋ kudi fee mu tuguk.
58 Naatu nati’imaim men ina’inan moumurih sinafumih, anayabin nati sabuw aurih baitumatum en.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.