Mateus 12

Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tiŋa mindaŋkade Sabat foloŋ Jesu adi mihiŋiye dut wit fiye gineŋ talik ugiŋ. Uŋila mihiŋiye adi map nadiŋa wit folooŋ wootitiila kaipmuŋ nagiŋ.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Kaŋ Falisi hekidi yabuŋa nadiune tuwot mu tubune Jesu indiŋ niŋgiŋ, “Yodoko Medenikdi Sabat foloŋ kwanai mu titiŋdok yolak kaŋ mihigeye adi maŋgoŋde unduŋ tiiŋ?”
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Unduŋ yobu Jesudibo yeniŋguk, “Hidi Dewit tiŋa meŋiyedi map nadiŋa tigiŋ u mube kunali nadiiŋ?
3 — ausente —
4 Dewit adi wooŋ Bepaŋ’walaŋ Siloŋyotneŋ fooŋ Bepaŋdok belet uŋgoniŋ yoŋa kamegiŋ u tiŋa naaŋ meŋiye yembune nagiŋ. Kaŋ Yodoko Medenikdi unduŋ mu titiŋdok yoŋit, adi Siloŋyot diniŋ talitimeŋdi hogok nanaŋdok yoŋit.
4 — ausente —
5 “Be Siloŋyot diniŋ talitimeŋ heki’walaŋ Yodoko Mede hatak u mube kunatnadiiŋ? Talitimeŋ heki Sabat foloŋ kwanai mu titiŋdok yoŋit adi u lahula Siloŋyotneŋ kwanai tubune wendi yom mu tilak.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 “Nu indiŋ hanimbene nadineŋ. Me niŋ namandahik foloŋ yatak adiyeŋ Siloŋyot kalakapmelak.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Bepaŋ’walaŋ Youkudip Mede gineŋ mede niŋ indiŋ yolak, ‘Bepaŋ adi kale hemundumunduŋe timindok adi moŋ nadilak, adi yadi me noli siloŋ tiyemdok nadilak.’ Hidi mede u nadiyaneŋ binemek adi me yomhinit mokit yeniŋtofit mu taneŋ.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Me Kobumuŋ adi Sabat maaŋ kadokolak.”
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Unduŋ yodapmaaŋ nai uŋaniŋgoŋ wooŋ Judahi’walaŋ bopyotneŋ foguk
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 kaŋ me niŋ kohoŋ kumuŋ tuguk adi uŋgoŋ ikuk. Kaŋ mehekidi Jesu mede gineŋ deti kamenim yoŋa indiŋ niŋkamandagiŋ, “Yodoko Medenikdi dediŋ yolak. Sabat foloŋ meeniŋ kedem be yehitubu-kedebadok, be dediŋ?”
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Kaŋ Jesudibo indiŋ tubu-udaneyemguk, “Hidi’walaaniŋ nebek niŋ dompaŋiŋ Sabat foloŋ koŋ gineŋ binek fowek, kaŋ Sabat foloŋ doktiŋa kedembe bikabune uŋgoŋ halek?
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Dompadi nemek folooŋ mu tilak, meeniŋ adi nemek uŋgoniŋ hinek, unduŋ doktiŋa Yodoko Mededi Sabat foloŋ me yehitubu-loda kedem titiŋdok yolak.”
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Unduŋ yoŋa me kohoŋ kumuŋ u niŋguk, “Kohoge kihiwaleŋ.” Nimbune kohoŋ kihiwali utumbahinakaune fukuniŋ dabugoŋ tuguk.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Unduŋ tubune Falisi heki adi u kaŋ wooŋ Jesu uutdok yohebet tigiŋ.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Kaŋ Jesu adi mede u nadiŋa yokwet u bikabuŋa kwet niŋkade uguk. Kaŋ metam feedi keletaune yagithinit yehitubu-kedebaguk.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Tiŋa Jesudi kwanai u tuguk, u metam noli mebiŋiŋ mu yenindok yoŋa yenihep tuguk.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Kaŋ Bepaŋdi polofet Aisaiya maŋiŋ gineŋ mede indiŋ yoguk u folooŋ mintaguk,
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 “I na’walaŋ tipilapilaye-me, adi nagoŋ tubudakalegut. Adi kanadigalika tilat, tiŋa welenedi hinek kahile tilat. Unduŋ doktiŋa Uŋgoniŋ Munabuline ugolomimbene metam fekhinit mokit titiŋ didimeniŋdok Mede Momooŋ yenihautawaak.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Adi tosiwe tiŋa kutifiye mu tibaak, be mede yowawaliweŋ miŋgoŋ mu yohautawaak.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Adi yadi yat koliknit filodokokut mu tibaak. Be kudupdelet datumutumule tilak u bikabune mu kumumbaak. Adi unduŋ titaulune titiŋ didimeniŋdi fafaŋedapmawaak.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Kaŋ metam fekhinit mokit hogohogok, adi wou gineŋ welehikdi nadisukilitiŋa nemek kedem mintayembaak wendok nadisuŋa gigine tiŋa woomiyaneeŋ.”
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Nai uŋaniŋ me niŋ yabapdi tubukadakaune dawi sipmaka tuguk, tiŋa undugoŋ mede maaŋ mu yoluguk u nagila Jesu’walaŋ ugiŋ. Uune Jesudi tubukedebaune mede yoŋa dau diwe tuguk.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Kaŋ mebop kakaŋ yakiŋ adi u kaŋ boho tiŋa yogiŋ, “Dewit mihiŋiŋ iŋakoŋ bidak?”
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Unduŋ yogiŋ kaŋ Falisi hekidibo u nadiŋa yeniŋgiŋ, “Yalaŋ mu yoneŋ ale wabiut. Me i yabap heki’walaŋ wapumhik Belisibudi tubulodaune yabap yeniŋkuyaulak.”
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Iŋgoŋ Jesu adi nadinadihik u kanadiŋa indiŋ yeniŋguk, “Kwet wapum niŋ adi utawaaŋ bop molomolom tiŋa mindobuneŋ kaŋ kwet u pilap kadakawek. Be hekinolit niŋ adi daneeŋ molomolom hatiŋa mindobu tubune lekiŋgoŋhik foloŋ utawa utawa hali kadakawek.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Sadaŋ’walaŋ mebopdi utawaaŋ bop lufom tiŋa mindobu tubune adi’walaŋ kwanai deti saŋiniŋnit halek?
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 “Hidi nu Sadaŋdi saŋiniŋ nambune yabap yehikelelat yoiŋ, ale nu undugoŋ nobu tilit kaŋ me hide’walahi adi maŋgoŋ saŋiniŋdi yehitubu-lodaune yabap yehikeleiŋ? Hidi yalaŋ yoiŋ doktiŋa hide’walaŋ me nohiyedi mebihik tubudakaleiŋ.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Nu adi Bepaŋ’walaŋ Munabulidi nobu nehitubu-lodaune yabap heki yehikelelit kaŋ hidi Bepaŋ’walaŋ hebeŋ foloŋ Hatihati Kobulidi agaŋ hehitubu-dulalak u agaŋ mintadakalelak.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 “Nebek niŋ me fafaŋeniŋ’walaŋ yoli ubulagineeŋ bomboŋ kubo tibe nadiŋa timeŋ me u tawa tiŋa ibikilitiune halune yoli kedem ubulaginewek.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Nebek niŋ menot mu tinamulak adi mik tinamulak, be nebek niŋdi mu nehitubu-lodaaŋ kwanaine kadokolak adi metamneye yehitubu-pupuhene tilak.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Tiŋa indiŋ hanilat. Nebek niŋdi kadakaniŋ tibaak, be me noli niŋkadaka tibaak, adi Bepaŋdi kadakaniŋŋiŋ kedem bimimbaak. Iŋgoŋ nebek niŋdi Uŋgoniŋ Munabuli niŋkadaka tibaak adi kadakaniŋŋiŋ mu bimimbaak.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Tiŋa nebek niŋdi Me Kobumuŋ niŋkadaka tibaak adi kadakaniŋŋiŋ kedem tumolokulimimbaak. Iŋgoŋ nebek niŋdi Uŋgoniŋ Munabuli niŋkadaka tibaak adi kadakaniŋŋiŋ hogok kameune haliwooŋ halaak fafaŋeniŋ.”
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Jesudi tomboyoula indiŋ yoguk, “Bem niŋdok miminiŋ yokaaŋ mindipmuŋdok maaŋ momooŋ yoyaneeŋ. Be bem niŋdok moiniŋ yokaaŋ mindipmuŋdok maaŋ hogoli yoyaneeŋ. Bem diniŋ mebi kilikidi tubudakalelak.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Hidi adi miŋgembet diniŋ yalaki doktiŋa mede momooŋ detiŋa yoneŋ? Welehik maaneŋ dediniŋ hatak wendok tuwot mahikdi yobihitak.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Me momooŋ adi weleŋ gineŋ nemek momooŋ hatak u miŋgoŋ yobihitak, eŋ me hogoli adi weleŋ maaneŋ nemek hogoli hatak u miŋgoŋ yobihiletik.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 “Indiŋ hanimbe nadineŋ. Mede hogohi u mu nadidakaleeŋ hogok yofit tiiŋ wendok kibikoŋ kougoŋ nai wapum foloŋ Bepaŋdi hanindapmawaak.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Medege yolaŋ wendigoŋ mebige yobihilune ganagitdok, be medege yolaŋ wendigoŋ mebige yobihilune bigabudok.”
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Unduŋ yenimbu Yodoko Mede henale noli tiŋa Falisi hekidibo indiŋ niŋgiŋ, “Henale, du Bepaŋ’walaaniŋ biyagoŋ nobu foweŋ kaŋ kudi neeŋ tubune saŋiniŋge kanim.”
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Unduŋ yogiŋ kaŋ yeniŋguk, “Metam kobuhi hidi kadakaniŋ titiŋdigoŋ kunum gineniŋ kudi titiŋdok naniiŋ. Iŋgoŋ kudi gitipmuŋ nemoŋ. Kudi adi koom polofet Jona’walaŋ mintaguk undugoŋ mintaune kaneeŋ.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Koom Jonadi helebufa lufomkulitniŋ pisi wapum weleŋ maaneŋ hakuk undugoŋ Me Kobumuŋ adi maaŋ koŋ maaneŋ helebufa lufomkulitniŋ halaak.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Nai wapum mintaune mede nadinadi halaakneŋ Niniwehidi mintaaŋ hidi’walaŋ mebihik yobihilune tuwaŋiŋ beneeŋ. Maŋgoŋde, adi koom Jonadi Bepaŋ’walaŋ mede yohautaune metam adi u nadiŋa welehik tubutakalegiŋ. Iŋgoŋ Me niŋ hebehik foloŋ yatak adi Jona kalakapme tilak.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 “Tiŋa Sebahi’walaŋ Tam Wapme loloŋnit adi yolikweli biŋa pilali Mapme Solomondi mede nadisu-fuliŋgoŋ tiŋa yoguk u nadiwene uguk. Ale indiŋ hanimbe nadineŋ. Kobuk hebehik foloŋ yatak adi Solomon kalakapme tilak doktiŋa Bepaŋ’walaŋ nai wapum foloŋ Sebahi’walaŋ Tam Wapme adi pilali metam kobuhi hidi’walaŋ mebihik yobihilune kadakaniŋhik diniŋ kibikoŋ beneeŋ.”
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Unduŋ yoŋa tomboyoula indiŋ yeniŋguk, “Yabap adi me niŋ weleŋ gineniŋ labuŋa wooŋ kwet ime moŋ gineŋ, kwet fiileŋ hakule titiŋdok kwet lohitaulak.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Lohitawooŋ moŋ lohikaaŋ indiŋ yobetik, ‘Kotigoŋ wooŋ yotneneŋ fowit.’ Unduŋ yoŋa udaneeŋ wooŋ kalune yot u molomnit mokit yohumuŋ tiŋa tutumbaaŋ biŋit
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 unduŋ kaŋ kotigoŋ wooŋ yabap kadakahi hinek 7 yanagila buŋa uŋgoŋ noŋgoŋ fooŋ itounetiŋit. Unduŋ tubune me u koom yabap kubugoŋdi fomimbu hatiguk undiniŋ u wabiŋa agaŋ kisaŋ hinek kadakawetik. Undugoŋ hinek, metam kobuhi kadakaniŋ titiŋ hidi’walaŋ mintawaak.”
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Jesu adi mede unduŋ hayenilune miŋ kwayaŋiye adi mede ninene bugiŋ, buŋa fakaŋ yakiŋ.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Kaŋ me niŋdi niŋguk, “Maŋge kwayageye mede ganine fakaŋ woomgamiiŋ.”
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Unduŋ yobune Jesudibo indiŋ niŋguk, “Maane kwayaneye nedigoŋ?”
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Unduŋ yoŋa mihiŋiye yakiŋneŋkade kohodidim youla indiŋ yoguk, “Nu maane kwayaneye adi iŋak.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Metam nediyeŋ Batne kunum gineŋ hatilak’walaŋ maŋiŋ mede nadiŋa takaliiŋ adi yadi nu’walaŋ maaneye, kwayaneye eŋ witneye.”
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.