Marcos 11
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Jesu eŋ mihiŋiye adi Jelusalem tubudulaŋila Oliwa Tuwai foloŋ Betefage dut Betani yokwet ikamukneŋ wosuwagiŋ. Uŋoŋ wosuwaaŋ Jesudi mihiŋiyat lufom mede indiŋ yeniŋa yeniŋkulu timeŋ ugumuk.
1 Hina Jerusalem ana aiyom hibai, bar merar Bethage naatu Bethany sisibin oyaw Olive imaim Jesu ana bai’ufununayah rou’ab aunan iyafarih,
2 “Yokwet gu hatakneŋ uŋgoŋ wooŋ doŋki mihiniŋ niŋ tehiŋit yalek kademek. Adi foloŋ nebek nemu lo ila yaugiŋ u fiyali nagi iŋgoŋ budemek.
2 naatu eobaimanih eo, “Kwan bar merar nati namaim donkey orot boubun biyan numin imaim hi’utan ebatabat boro kwanatita’ur, kwanarufam kwanab kwanan.
3 Kaŋ nebek niŋdi u maŋgoŋde tamuk haninadiune kaŋ indiŋ nindemek, ‘Wapumdi yolak doktiŋa nagiwooŋ kotigoŋ nagi budim.’”
3 Naatu yait ta nati’imaim nibatiyi. ’Aisim iti na’atube kwasisinaf?’ Ana tur kwana’owen Regah ekokok naatu boro’omo niyafar nan maiye.”
4 Unduŋ yenimbune wooŋ yokwet maaneŋ fooŋ doŋki mihiniŋ talik uŋambuŋat tiiŋneŋ talik gagayeŋ yot yeyemeŋ tehigiŋ, u lokaŋ
4 Basit bai’ufununayah orot rou’ab hairi hin bar ef awan imaim bobaituw wabin donkey etawan awan hi’utan batabat hi’itin hirun murab hirurufam,
5 yafiyatu me noli yamaŋgoŋ yakiŋ adi yabuŋa yeninadigiŋ, “Maŋgoŋde fiyakamuk?”
5 basit sabuw afa nati’imaim hibatabat hibatiyih, “Abistan kwasisinaf? Aisim bobaituw kwarurufam?”
6 Unduŋ yonadigiŋ kaŋ adi Jesudi mede yoguk undugoŋ hinek yenimbu nadiyemgiŋ.
6 Jesu iu’uwih na’atube sabuw hai tur hi’owen naatu sabuw bai’ufununayah hihamiyih hibai hin,
7 Kaŋ fiyali nagila wooŋ Jesu eŋ mihiŋiye noli hakiŋneŋ wosuwaaŋ dahidahi wahiniŋhik kwihiŋa moŋgola doŋki sigiŋ foloŋ iune Jesu looŋ ikuk.
7 Bobaituw hibai hin Jesu biyan hitit, hai faifuw tafah hibosaisiren bobaituw tafan hiyabar naatu Jesu yen mara’at.
8 Metam noliyeŋ dahidahi wahiniŋhik kwihiŋa moŋgola talik foloŋ gulup itaugiŋ, noliyeŋ bem taŋeniŋ hapmuŋhinit fidoko moŋgo talipmeŋ boituwat tigiŋ.
8 Naatu sabuw moumurih maiyow hai faifuw tafah hibosairen ef yan hiyabaren naatu afa ai rourih hi’afuw ef yan hituyabayabar.
9 Kaŋ metam bop wapumdi timeŋ mindaŋ tiŋa indiŋ kutiŋa kakaligiŋ, “Nintilonim! Me i Wapum wou gineŋ bulak, Bepaŋdi kahaŋ timimbek!
9 Sabuw wan hibi’iyon naatu ufununane hibi’ufunun fanah sib hiwow hio,
10 Betnik Dewit’walaŋ Hatihati Kobuli bulak i Bepaŋdi kahaŋ timimbek! Bepaŋ kunum gineŋ nintilonim!”
10 “Ata agir David ana aiwob enan isan taniyasisir.”
11 Unduŋ toŋa wooŋ Jelusalem wosuwaaŋ Jesu Siloŋyotneŋ fooŋ nemenemek uŋoŋ yabudapmau bufaguk kaŋ fowooŋ mihiŋiye dut Betanide ugiŋ.
11 Jesu na Jerusalem run naatu in Tafaror Baremaim tit bat remor sawar etei itah, baise nati i veya re’er imih ana bai’ufununayah nah 12 bairi hitit hin Bethany.
12 Heleune haniŋ Betani bikabuŋa uŋila talipmeŋ Jesu map nadiguk.
12 Mar to Bethany ine himatabir maiye au Jerusalem hinan Jesu aamorob.
13 Ala kweetniŋ yali bem fik niŋ hapmuŋ kaŋ nadiŋa folooŋnit be yo uguk, yamaŋgoŋ wooŋ kaguk iŋgoŋ naiŋiŋ moŋ doktiŋa hapmuŋ hogok yabuguk.
13 Ef yokaika nuw ai fafou raurin sabibin itin, naatu na iyubin ro’on ta tama’am na’at bain anin isan. Baise na ai biyan titit raurinawat batabat itin, yabin nati i men ai ana baiw ana veya.
14 Undiniŋ kaŋ Jesudi indiŋ niŋguk, “Nebek niŋdi du’walaaniŋ nanaŋe kotigoŋ nemu nawaak.” Unduŋ nimbune mihiŋiyedi mede u nadigiŋ.
14 Naatu Jesu ai isan eo, “O boro men yait ta ro’o nab na’aan!” Iti na’at eo’o ana bai’ufununayah i hinowar.
15 Jelusalem wosuwaaŋ, Jesu Siloŋyot diniŋ hamuhe gineŋ fooŋ muneeŋ bomboŋ kibikibi hatigiŋ u yehikelepupuheneeŋ muneeŋ falik eŋ butigili tuwadok boiŋa ikiŋ kumopophik udakuyemguk.
15 Hin Jerusalem hitit naatu Jesu in Tafaror Bar run sabuw imaim hima hitotobon rouw nunih hitit, kabay bosemorayah hai gem bow eabatabiren hisuwa naatu ura ma’ama afe’en hima mamu hitotobon bow isrowen ufun hitit.
16 Unduŋ tiyemiŋa metam Siloŋyotneŋ uŋoŋ bomboŋ moŋgo uuŋdok kamehep tiyemguk.
16 Naatu Jesu men ibasit sabuw boro sawar hita’abar Tafaror Bar ana efanamaim hitatit hitan.
17 Unduŋ tiŋa yeniŋguk, “Youkudip gineŋ Bepaŋ’walaŋ mede indiŋ hatak, ‘Nu yotne u yadi metam kwetkwet hatiiŋ heki’walaŋ ninadi yot unduŋ yoneeŋ.’ Iŋgoŋ hidi unduŋ tubune kubome heki’walaŋ hebihathik kwet dabugoŋ tilak!”
17 Naatu Jesu ma sabuw bi’obaiyih eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum God iti na’atube eo,
18 Unduŋ tubune metam adi Jesu medeŋiŋ nadiune uŋgoniŋ hinek tuguk, doktiŋa Siloŋyot diniŋ talitimeŋ wapuhi eŋ Yodoko Mede hinale hekidi Jesu kaŋ munta tiŋa dediŋ hinek tiŋa ulukumunim yoŋa kiyonadi tigiŋ.
18 Firis gagamih naatu Ofafar bai’obaiyenayah iti tur hinonowar yah so’ar Jesu bai asabunin isan ana ef hinuwet, baise hibir anayabin sabuw moumurih maiyow ana bai’obaiyen isan hibifofofor.
19 Unduŋ doktiŋa tebeledalune Jesu adi mihiŋiyedut yokwet wapum u bikabuŋa ugiŋ.
19 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah bairi Jerusalem hihamiy hitit hin.
20 Haniŋ timiŋ pilali ugiŋ. Talipmeŋ wooŋ bem fik sigeneeŋ kumuŋa yakuk.
20 Mar auman Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan, ai fafou wairoronika fenem batabat hi’itin.
21 Kaŋ Pita adi Jesudi mede yoguk u naditomuŋa niŋguk, “Hinale, i kalaŋ, du bem i niheguŋ kaŋ agaŋ sigeneeŋ yatak.”
21 Naatu Peter nuhin taseb Jesu isan eo, “Bai’obaiyenayan ai fafou kwi’itin, irarafiban fenem ebatabat!”
22 Unduŋ niŋguk kaŋ adibo yeniŋguk,
22 Jesu iya’afut eo, “A baitumatum God isan nama’am na’at.
23 “Nu biyagoŋ hinek hanimbit. Hidi welelufom mu tiŋa Bepaŋ nadisukiliti-mihinakaŋ kweboboe i kweli bikabuŋa tatakula imeŋgwaŋ gineŋ fofoŋdok nimbune kedem tibek.
23 Anababatun a tur ao’owen o yait oyaw iti isan inao, Ku’uy ra’ah kwen riy yan kure kubat, naatu dogoromaim men erekasiy, auman ina’omih. Baise initumatum abistan God isan kubifefeyan boro nasinaf namatar.
24 Unduŋ doktiŋa indiŋ hanimbit. Hidi Bepaŋ nemek niŋdok ninadiŋa kaŋ agaŋ nimbek hinek u nadisukilitiŋa niyaneeŋ wondok hamuluwaak.
24 Isan imih iti isan a tur ao’owen God isan inayoyoyoban sawar ta baitimih, initumatum abisa isan kubifefeyan boro nit.
25 Ale ninadi tine kaŋ me noli’walaŋ kadakaniŋ bimiŋa Behik kunum gineŋ ninadiune hidi’walaŋ kadakaniŋhik kedem bihamuluwaak.
25 Naatu inabat inayoyoban ana veya, sabuw afa hai kakafih isa nama’am na’at inanotawiyen, saise Tamat maramaim ema’am boro obo a kakafih nanotawiyen.
26 [Eŋ hidi me noli’walaŋ kadakaniŋhik mu biyembune Behik kunumneniŋ adi maaŋ undugoŋ hidi’walaŋ kadakaniŋhik mu bihamuluwaak.]”
26 O sabuw hai kakafih men inanotanotawiyen na’at, Tamat maramaim ema’am obo a kakafih boro men nanotawiyen a yoyoban nanowar.”
27 Jelusalemde kotigoŋ udaneeŋ ugiŋ. Wooŋ Jesu Siloŋyot diniŋ hamuhe gineŋ foune Siloŋyot diniŋ talitimeŋ wapuhi, eŋ Yodoko Mede hinale eŋ me wapuhi adi wooŋ indiŋ ninadigiŋ,
27 Jesu ana bai’ufununayah bairi himatabir maiye hina Jerusalem hitit. Jesu Tafaror Bar awanamaim bat reremor basit Firis ukwarin naatu Ofafar bai’obaiyenayah, regaregah ai’in hina Jesu biyan hitit,
28 “Du nediyeŋdi kwanai i titiŋdok saŋiniŋ gamuŋa ganindapmaune tilaŋ?”
28 hibatiy, “O fair menane ibai iti sawar kusisinaf? Naatu fair yait it iti sawar sinaf isan?”
29 Unduŋ ninadigiŋ kaŋ Jesudibo yeniŋguk, “Nubo mede-kabe kubugoŋ hinek haninadiwit, kaŋ u tubu-udaneune habuŋa nubo nediyeŋdi kwanai i titiŋdok saŋiniŋ namuŋa nanindapmaune maŋiŋ mede tagimneeŋ kwanai i tilat wendok hanimbit.
29 Jesu iyafutih eo, “Ayu au baibat ta’imon ana bibatiyi kwaniyafutu boro ayu’ubo anao kwananowar. Ayu au fair menane abai iti sawar asisinaf,
30 Jon Imeyout kwanai tuguk u neeŋdi nindapmaguk. Bepaŋdi be kwetfoloŋ medi nindapmagiŋ?”
30 kwao anowar, John ana fair menane bai bapataito isan, Godane bai ai orot biyanane bai?”
31 Unduŋ yeninadiune adi mede toboniŋ dediŋ tubu-udanenim yoŋa nehi uŋgoŋ kiyonadi tigiŋ. “Indi Bepaŋ yonim adi indiŋ ninimbek, ‘Kaŋ hidi maŋgoŋde medeŋiŋ mu nadisukilitigiŋ?’
31 Hibusuruf taiyuwih hibabatiyih hio, “Boro mi’itube tanao, Godane tanao i boro nao bo aisim John men kwabitumitum?
32 Tiŋa undugoŋ metam hogohogokdi Jondok polofet niiŋ doktiŋa kwetfoloŋ me yonene adi dediŋ tinimneneŋ.”
32 Naatu it tanao orotone.” Baise sabuw isah hibir yabin sabuw etei hibitumatum John i dinab orot ta.
33 Unduŋ yonadibediŋa moŋ kaŋ “Mu nadiyam” niŋgiŋ.
33 Imih Jesu isan hio, “Aki men aso’ob.” Basit Jesu iyafutih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar ayu au fair menane abai iti sawar asisinaf.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.