Hebreus 9
Bepaŋ'Walaŋ Folofolok Kobuli (NOP) vs AAI
1 Yofolok komi gineŋ Wapum niutumba titiŋdok tali hakuk eŋ wondiniŋ Yoholaŋ Uŋgoniŋ kwetfoloŋ ikuk.
1 Obaibasit wantoro’ot nan ana maramaim, bora’ara’aten isan ana ofafar i ma’am naatu bora’ara’aten ana sis auman ana efan i hiwowab batabat.
2 Bepaŋ niutumbadok Yoholaŋ indiŋku magiŋ oŋ. Yotmaaŋ niŋ timeŋ hinek, u wou Yotmaaŋ Uŋgoniŋ yogiŋ, uŋoŋ kendol boiŋa galidok kayoŋ yakuk, tiŋa falik niŋ yakuk wondok foloŋ belet Bepaŋdok boiŋa uŋgoniŋ yoŋit wondi hakuk.
2 Yoyoban ana sis hiwowowab wanawanan ana itinin i iti na’atube, bar awan tetenane i kakafiyin, nati’imaim i ramef ana batabat efan hiyai, gem ta hiwowab hirouw imaim sibor ana rafiy hiya hisisibor.
3 Kaŋ yotmaaŋ niŋ hauledi dobuhep tubune hatuguk uyadi wou Yotmaaŋ Uŋgoniŋ Hinehinek yoŋit.
3 Faifuw hitaiy re’ere ufunane bar awan bairou’abin i kakafiyin, kakafiyin anababatun.
4 Uŋoŋ adi hemundumunduŋe titiŋdok alta goldi tiŋit uŋgoŋ ikuk. Tiŋa yofolok diniŋ bogit goldi hafiyegumotagiŋ wondi ikuk. Tiŋa mana kabot eŋ Alon’walaŋ tot kaikaaŋ mundiniŋ kadoguk uye yofolok komi diniŋ kawade gumoi dut wanaŋ kameŋit.
4 Nati’imaim i gemogem ta fi’ufiu afunin isan gold amaim hiwowab, naatu obaibasit ana Mouw gold amaim hiwowab hirouw. Nati Mouw wanawanan i manna ana kibub gold amaim hibu’ur hiwan, Aaron ana tu marasika rourin mamatar naatu kabay rebah rou’ab God ana tur 10 hikikirum auman hiwan hiya.
5 Sigiŋ foloŋ adi hauta diniŋ Kelobim welewele lufomuk papalihikdi bogit namokopŋiŋ kufula hehewe tiŋa yakumuk. Ala wondiniŋ medeŋiŋ dediŋ tiŋa yodapmaweŋ.
5 Mouw tafanamaim tounamatarabe rou’ab hitar God ana taragub na’atube, bowabow kakafih notawiyen ana efanamaim bebeh hitatar hibatabat. Baise boun i men ana ma anikinitur iti sawar etei isah ana’omih.
6 Nemenemek unduŋ boiune halune yotmaaŋ niŋ timeŋ hinek uŋoŋ dumuŋ heheŋ-me heki adi helemahelemaŋ foŋat labuŋat tiŋa kwanaihik tiyagiŋ.
6 Sis wanawanan sawar i iti na’atube hiyayabuna ufunamaim, firis hai bowabow isan mar etei hirur i bar awan tetenane imaim hibowabow.
7 Eŋ yotmaaŋ niŋ maaneŋ hinek uŋoŋ adi Siloŋyot diniŋ Talitimeŋ Wapumhik ne kubugoŋ gulet kubugoŋ maaneŋ nai kubugoŋ foluguk. Ala hogok adi moŋ, ne’walaŋ yom eŋ metam’walaŋ yomdok nadisuŋa naŋgat moŋgola fooŋ siloŋ tiŋa kwatneluguk.
7 Baise sis awan bairou’abin i firis ukwarin akisinamo irur. Naatu nati i kwamur ta’imon wanawananamaim mar ta’imonamo rur. Runamih i men asir rurumih, baise rara boro nab narun i ana bowabow kakafih isan naatu sabuw hai kasiyomaim kakafih hisisinaf isan nasibor.
8 Nemek wendiniŋ mebi Uŋgoniŋ Munabulidi indiŋ nihititiŋenelak. Yoholaŋ Uŋgoniŋ komidi uŋgoŋ ihelune indi Bepaŋ’walaŋ Yot Uŋgoniŋ, folooŋ hinek gineŋ fofoŋdok talii u miŋgilaŋgoŋ hinek mu mintadakaleguk.
8 Anun Kakafiyin bebeyan bi’obaiyih Tafaror Bar sis awan bairou’abin Kakafiyin, Kakafiyin Anababatun ana ef men hibotawiy, anayabin bar awan tetenane imaim hibowabow.
9 Yoholaŋ timeŋ ikuk wondiniŋ mebi adi nai indidegoŋ kwetfoloŋ hatiyam wondiniŋ weleweleŋiŋ tilak. Yoholaŋ Uŋgoniŋ gineŋ nanaŋe kale boiŋa dumuŋ hemihemiŋ wondi meeniŋ bopneeŋ Bepaŋ niutumba tigiŋ adi’walaŋ welehik tutumbadok tuwot moŋ.
9 Sawar iti etei i ina’inan na’atube boun isan bi’obaiyit. Anayabin nati ana veya’amaim sabuw kwafirenayah siwar naatu sibor hibow hina hisisibor, dogoroh wanawanan hai naniyan hibaib i men kukusouwimih.
10 Unduŋ doktiŋa Judahi’walaŋ Yodoko Mede adi titiŋ mebimebi tiŋa nanaŋe ime eŋ foloohik youtewalandadok mede hogokdi hakuk. Undiniŋ uyadi kougoŋ folooŋdi mintaune kelekutdok, ala hogok weleweleŋiŋ hakuk.
10 Sawar iti etei i biyat ana ofafar, bay aa, harew tom, naatu harew kif hai ef ta ta imaim hima hisinaf inan Regah ana ef boubun botawiy.
11 Kilisto adi nemek momooŋ agaŋ mintaguk hakiiŋ wendiniŋ Siloŋyot Talitimeŋ Wapum mintaguk. Unduŋ tiŋa Siloŋyot folooŋ hinek, meeniŋ kohohikdi mu magiŋ, kwetfoloŋ iŋoŋ iitdok tuwot moŋ, uŋoŋ foguk.
11 Baise Keriso i na sawar gewasih himatar tema’ama hai Firis Gagamin matar, naatu in sis gagamin rousouwin anababatun imaim run. Iti sis men sabuw umahimaim hiwowab naatu men iti tafaram turin.
12 Meme eŋ makau naŋgatdi moŋ, ne’walaŋ naŋgatdi Siloŋyot diniŋ Yotmaaŋ Uŋgoniŋ Hinehinek uŋoŋ nai kubugoŋ fooŋ nihituwaguk wondigoŋ hahat fafaŋeniŋ halaak.
12 Mar moumurih na’in isan mar ta’imon rara bai Bar Kakafiyin, Kakafiyin anababatun run, men goat o cow orot hai rara bai runamih. Baise Keriso taiyuwin ana rara bai run, naatu nati rara’amaim mar etei kakafin ana fafatumane rufamit tatit.
13 Meme dut makau naŋgat eŋ makau kwam uyadi Judahi’walaŋ titiŋ keleeŋ wendi meeniŋ geŋgeŋhinit foloŋ gikwaimbat tiyembune foloohik hogok walandaguk.
13 Goat naatu cow orot hai rara naatu cow natun ana fufum sabuw kwafirenayah ofafar hi’astu’ub biyah hibokarit tema’am i biyahimaim tetata’asi’asiy saise hai gubagub hinaseser maiye.
14 Judahi’walaŋ dumuŋ heheŋ-me hekidi unduŋ tagiŋ, iŋgoŋ hatihati dapmadapmaŋnit diniŋ Munabuli adi Kilisto tubulodaune ne’walaŋ hatihatiŋiŋ didimeniŋ hinek u Bepaŋdok siloŋ timiŋa welenik bumbut nihiyoutewalandalak. Ale indi titiŋnik hogohi doktiŋa kumuŋdok gigit tugumun u Kilisto’walaŋ naŋgatdi kedem nihiyoutewalandaune Bepaŋ hatihati molom tipilapilaye timiyaneem.
14 Baise Keriso ana rara i igewasin naatu ra’at kwanekwan. Anunin wanatowan ana fairamaim, Keriso taiyuwin biyan rousouwin it ata kakafin isan God siribuw. It ata kakafih tata’amaim nawiyit tan tamomorob iti rara’amaim it kusouwit, saise it tatan God wanatowanin isan tatabow.
15 Unduŋ degoŋ tiŋa Kilisto adi yofolok kobuli diniŋ talitimeŋ tuguk, unduŋ tiŋa yofolok komi gineŋ hatiŋila yom tiŋit u tumolokutdok kumuŋguk. Unduŋ tuguk doktiŋa adi’walaŋ meŋimeŋiye adi yadi hatihati fafaŋeniŋ diniŋ kohoŋdiki moŋgotdok gigit yeniŋit u kedem moŋgotneeŋ.
15 Ana’an iti isan Keriso na obaibasit boubun ana orot foun batayan matar, saise sabuw iyab God rubinih wanatowan ana baigegewasin eomatanih nitih. Anayabin sabuw obaibasit atamaninamaim hima kakafih hisinaf obaibasit ana ofafar hi’astu’utu’ub hinan Keriso ana morobomaim tubunih hitit.
16 Kohoŋdiki diniŋ mede adi indiŋ hatak. Molom kumumbune adigili moŋgotdok.
16 Kwahan ana ef iti na’atube, orot yawasin ema’ama taintuwan ana kwahan boro men hinab, baise namomorob ana veya orot yait kwahan bain isan ana baibasit fefemaim kikirum boro i nab.
17 Molom dawi kaipmuŋ hatilune kohoŋdikidok gigit yoŋit u hogok haletik ala kumumbune mede wondiniŋ folooŋ mintalak.
17 Anayabin orot yawasin ema’am kwahan boro mi’itube hinab, baise namomorob ufunamaim i karam boro hinab.
18 Biyagoŋ kuyoŋ, unduŋ doktiŋa yofolok komi adi undugoŋ naŋgatnit mokit mu hakuk.
18 Ana anaban nati isan, imih obaibasit atamanin ana veya, sawar etei i rara’amaim hin yabih himamatar.
19 Adi Mosesdi indiŋ tuguk. Yodoko Mede kiutkiut mebimebi nindidimeŋit indigoŋ tuwot metam mede yeniyehitubu-didimedapmaaŋ makau eŋ meme naŋgat ime gut miŋobuŋa kusek foloŋ dompa dumuniŋ giminiŋ ulobuŋa wendi naŋgat gineŋ fulaŋa tiŋalooŋ gikwaimbalune pepa bilibetnit be metam wanaŋ tinagomyemuluguk.
19 Obaiyunen tur ofafaramaim tutufin etei Moses eo sabuw hinonowar ufunamaim, cow hai rara bai harew auman sartabir, naatu sheep bunibunin hinuw himanak inu’in bai momowar famenamaim iutan eotore butu’ub God ana Buk Firorow tafanamaim ta’asi’asiy naatu sabuw biyah auman ta’asi’asiy.
20 Unduŋ tiŋa indiŋ yeniluguk, “Biyagoŋ kuyoŋ, Bepaŋdi yofolok mede yokwambundahamuŋak wendiniŋ naŋgat iŋakoŋ.”
20 Naatu sabuw iuwih, “Iti rara i God ana obaibasit kwa bai’ufnunin isan eo ebiyuni kwanabosiyasiyar.”
21 Unduŋ yeniŋa Siloŋyot magiŋ eŋ siloŋ kwanai diniŋ kulufe heki u maaŋ naŋgatdi yougomuluguk.
21 Ef ta’imon Moses rara bai Sis Kakafiyin sisibin roun roun naatu kwafiren hai sawar etei biyahimaim ta’asi’asiy.
22 Diki adi indiŋ, Yodoko Mede gineŋ yoŋit doktiŋa nemenemek hogok-kabe nemu wabidok, naŋgatdi wanaŋ youtewalandadok, eŋ naŋgatnit mokit adi yom tumolokutdok talik nemu hatak.
22 Turobe ofafar eo na’atube, sawar etei hai kouksouwen i rara akisinamo, naatu rara men nasusuwa na’at bowabow kakafin ana notawiyen i en.
23 Kunumneniŋ nemek folooŋ hinek hatak wendiniŋ weleweleŋiŋ uyadi naŋgatfitdi youtewalandadok yoŋit eŋ nemek folooŋ hinek ne adi siloŋ wapum hinekdi youtewalandadok tali kubugoŋ hatak.
23 Imih nati sawar tutufin etei i mar ana itinin i ana bai’u’ur, imaim hi’ufunun sibor hiya hikukusouwen. Baise mar ana sawar i sibor gewasinamak imaim hinakusouwen, men bobaituw hai rara.
24 Unduŋ doktiŋa Kilisto yadi Bepaŋ’walaŋ Siloŋyot folooŋ hinek diniŋ woliniŋ meeniŋ kohohikdi magiŋ gineŋ uŋoŋ mu foguk. Adi yadi kunum maaneŋ loguk, tiŋa uŋgoŋ hatiŋila Bepaŋ’walaŋ hebeŋ foloŋ inditok tiŋa siloŋ kwanaiŋiŋ hati tilak.
24 Anayabin Keriso i men Sis Kakafiyin mar ana itinin sabuw hi’u’ur umahimaim hiwowowab runamih, baise it isat maramaim run God nanamaim bat it ebibaisit.
25 Tiŋa undugoŋ weleŋ be folooŋdi inditok siloŋ kwanai folooŋbo kilikibo titiŋdok mu loguk. Dumuŋ heheŋ-me talitimeŋhik adigili biyagoŋ gulet indigoŋ tuwot foluguk. Ala uyadi ne’walaŋ naŋgat moŋ, uyadi naŋgat fiili moŋgola Siloŋyot diniŋ Yotmaaŋ Uŋgoniŋ Hinehinek gineŋ foluguk.
25 Firis Gagamin kwamur etei matan yi bobaituw hai rara bai Efan Kakafiyin Kakafiyin anababatun run sisibor, baise Keriso i men mar moumurih na’in biyan bai run siboromih.
26 Kaŋ Kilistodibo undugoŋ titalabuliwek binek adi kwet tububihila mintagukneŋgoŋ tububihila nai fee hinek kumuŋtalabuluwek. Adi yadi unduŋ mu tiŋa nai wapum dulaune yomnik dapmandok ne’walaŋ folooŋdi nai kubugoŋ hinek siloŋ timimbune dapmaguk.
26 Nati na’atube tasisinaf na’at, tafaram mamatar ana veya na iti boun titit i boro biyababan moumurin na’in tab. Baise tana yomanin tatitit ana veya, Keriso mar moumurih na’in isan mar ta’imonamo na tit, bowabow kakafin souwin isan taiyuwin biyan siboromih yai.
27 Meeniŋdi nai kubugoŋ hogok kumuŋdok niniŋit, kaŋ wondok sigineŋ medenik yodapmaŋdok yoŋit.
27 Imih orot etei hai morob i boro mar ta’imon hinamorob, naatu morob ufunamaim etei boro God ana baibatiyen hinab.
28 Kaŋ Kilisto adi undugoŋ meeniŋ fee diniŋ yomhik hekiŋa nai kubugoŋ kumuŋgukdi kotigoŋ kadakaniŋ diniŋ kwanai tibene moŋ, adi woom timiŋila hatiiŋ adi yanagitdok hogok mintadakalewaak.
28 Imih Keriso i mar ta’imonamo biyan siboromih yai, sabuw moumurih na’in hai bowabow kakafin notawiyen isan. Naatu boro mar bairou’abin namatabir maiye, men bowabow kakafin isan, baise sabuw iyab yawas wanatowan isan hima tekakaif nan niyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.