Mateus 21

Hẽwandam Hiek (NOAH) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Mag wëtumua ya Jerusalén dak'a Olivo durrsĩ gaai deeum p'öbördam Betfagé hanʌm paauk'abaimaawai hich Jesuu maach hich dʌ̈i wënʌrraajerr k'ʌʌn heem numí t'ʌ̃rnaa hamag,
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 —Cha maach k'ĩirp'ee p'öbördam sim hee hërëubaadët hajim. Nau pãrau burro chi hʌʌidam pabʌ̈ gaai jʌ̃ sim hooimajugui hajim. Hag bigaau hĩchab chi chaaidamjã sĩeju. Mag pãachdëu hoobaimam hẽerwi haipidut hajim hamag.
2 dizendo-lhes:
3 Mag pãachdëu hẽer waidurum hoowi hãbmua k'ãijã pãachig hiek'aawai hirig, mua hig chiraawaita harrum, mamʌ deeu jöpcha deepʌ̈iju habat ha jaaujim, chi mag hichdëu pʌ̈i sim k'ʌʌnag.
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 Pari mag burrodam hawaan mamk'ĩir hich k'apeen pʌ̈itarran, Hẽwandam hi jaaumie Zacarías k'ararrau p'ã pʌatarr heyaa höbërmk'ĩirta magjim. Mag hirua p'ãtarr gaai mag sim:
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 “Jerusalenpienag jaaubat:
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 Mag hamach chogbapäaiwai chadcha hërëubaadëjim.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Mag wëtwi hooimaawai, chadcha hich Jesuu jaautarrjö chi burro hʌʌidam hich chaai dʌ̈i hooimajierram hanaabá. Maimua hẽer hauwi, harrwi, ya hich Jesús sim haar pabaimaawai, hamach k'ajũa hẽerk'anaa chi burrodam p'õ gar t'eerk'abapäaiwai hag gaai Jesús waaidʌbaadëjim.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 Maagwai hõor pöm t'ʌnarr haawai, hãaur k'ʌʌnau hi maju hee hamach k'ajũa hẽernaa t'eerk'amaawai, hãaur k'ʌʌnau jũrr papiujöm t'ʌrrpnaa t'eerk'amajim.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 Maagwain na wëtum k'ʌʌnaujã serereu k'aawai hẽudee wëdurum k'ʌʌnaujã serereuk'amua, “Hʌ̈ucha habarm Hẽwandam. Rey David k'ararr hag hiewaajöm chan chuk'uk'um” haajeejim. “Hẽwandam, hich mʌʌta pʌchdëu pʌch jũrr pʌ̈ibarmʌu. Mʌg Rey pʌ̈ibarm gaaimua hʌ̃gt'arm magwe honee haju haai nʌm” haajeejim jũrram k'ʌʌnau.
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 Mamagag wëtumua ya Jerusalén hee Jesús dubbaimaawai sĩi p'öbör hee hõor t'umta p'ogdʌbaadëmjö hajim. Magp'öbaadëmʌn jũrram k'ʌʌnau hamach heepai, —Keena, jãan ¿chijãg wounta jãg hurúma? haajeejim.
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 Magbaawai mag hi dʌ̈i hõor pöm wënʌrrʌm k'ʌʌnau, —Hẽwandam hi jaaumie Jesús k'abahab haajeejim, Galilea durr Nazaret p'öbör hee bãautarr.
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Mag barwia Haai hi jëeujem deg hooimaawaijãh, sĩi merrkau heemjö t'ʌnʌmta hooimajim. Magbaa mag hag hee Hẽwandamag ofrendak'a deeg nem për nʌm k'ʌʌn dawag jʌrk'ʌʌipʌ̈inaa, p'atk'on cambienaa dubur për nʌm k'ʌʌn mesjã jẽk'ʌt sĩepʌ̈imajim.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Magnaa hamag, —Hẽwandamau hich higwia hich hiek p'ã sim gaai “Mʌ diin sĩi mʌrʌg jëeujem diiu” ha simta, pãachdëuta hag hee mʌg nem parhẽpag për nʌmua sĩi chik'am k'ũguurjem dik'a wai naabma hajim.
13 E disse-lhes:
14 Mag hõor dawag jʌrk'ʌʌipʌ̈iwi, hichta hag hee sĩsiewai, dau k'augba k'it'ëem k'ʌʌn dʌ̈i bʌ̈ wëdʌ wëdʌ k'it'ëem k'ʌʌnpa hich haig bëemam Jesuu monaaupʌ̈i maajeejim.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Mamʌ mag hirua hõor monaaupʌ̈pʌ̈ik'am p'adnaan chi pörk'a nʌm k'ʌʌnau Moiseeu ley p'ã pʌarr jawaag chi machnaan dʌ̈imua hamach daúacha mag hirua hõor monaau sim hoo nʌm dʌ̈i, chaainaupa hi t'ö hiek'a nʌm hiek'au “Rey David k'ararr hag Hiewaajöm chan chuk'uk'umk'am” hũrbaawai,
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 meeuk'a nʌm hiek'au k'ĩir mor chigpai chi Jesuugta, —¿Mag serereuk'am k'ʌʌnau hiek'a nʌm pua hũr chirʌ́? hajierram hirig.
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Magnaa warag hichta haigmua mawia jũrr hag dak'a p'öbördam Betania hanʌmʌg petajim. Mag mawia hich mam warag k'ãi hëejim.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Mag mam k'ãi hëewi deeu hedp'erre Jerusalenag hurumua Jesús hiek hi jãsöo haadëjim haajem.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Mag hi jãsog t'ʌnʌm hee, k'ʌd bigaau higo bʌ̈ dʌnʌm hoo hat'aawai hag gaai chi jõ simpii hawi haar hoon majim. Mamʌ hoon maawai sĩi bʌ̈ parii dʌnaajim. Mag hag gaai hooba habaa pabʌ̈ʌgta wounagamjö, —Pʌ jãg sim k'ai, jãgan mʌg hatagjã hich jãg chëba sĩerrajugui hajim.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 Maachdëu mag hoobaawai dauderraa nʌm hiek'au marau hirig jëeu naajim, jãga jãg warre dëgölpta jãg p'uabaadë.
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Magbaa hichdëu marag magjim:
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Mag pãachdëu jëeubarmjö haju k'ap'ʌnaata pãach nem jëeuwaijã jëeumʌn, pãachdëu jëeubarm nem pãrau paarpaju ha jaaujim marag.
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 Maimua bëewi deeu Jesús Haai hi jëeujem deg dubchëjim. Hi maig hõrag Hẽwandam hiek jaau sim hee, p'adnaan chi pörk'a nʌm k'ʌʌn dʌ̈i judionaan Asamblea heem chi pörnaan hi haig bëewi hirig jëeuchëjierram:
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Magbaawai jũrr Jesuu hamag, —Magan nacha mʌrʌg jaaubat, muajã hĩchab pãrag jëeu hook'imgui hajim: Mua jëeubarm pãrau mʌrʌg jaaumʌn, magan muajã pãrag jaaujugui hajim, cha pãachdëu mʌrʌg jëeu nʌm. Magnaa chadcha hamag,
24 Jesus respondeu:
25 —Pãrau hoowai, ¿k'aíuta Juan pʌ̈ijĩ hajim, jãg hamach k'aibag Hẽwandamag chugpaapi jaaunaa hõorjã pör choo nʌrramk'ĩir? ¿Hẽwandamau hajĩ, wa sĩi mʌg jẽb gayam k'ʌʌnau chogpʌ̈iwiata jãg nʌrrajĩwa? hajim.
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 Pöd maadëu, “Hõrauta pʌ̈ijim” hajujã k'abamgui hajierram. Maadëu magk'iin t'umaam k'ʌʌnau hi higwia “Jãan chadcha hich Hẽwandam hi jaaumieta jãg nʌrrajim” haajeewai, heeu dëgölp hõrau maach mokou bar t'õoduk'amgui hajierram.
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 Mag warag hirig jaaujujã k'augba haawai, —Marau pöd jaauju k'augbamgui hajierram.
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 Mag hichig jaauba habaawai mʌg nem hĩgk'aadam jaaujim:
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 Magbaa chi hiewaau, “Mʌ mamap'a chirʌmgui” hajim haajem. Maimua k'ĩirju sĩi hawiata, “Magan mʌ majugui” hawia majim haajem, p'idk'aan.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Maimua jũrr hich hiewaa chi hẽudeemʌgjã hich hagjö p'idk'aan mamk'ĩir jaaujim haajem. Magbaawai maguan chadau k'õchag, “Magan mʌ p'idk'aan majugui” hajim hanʌm. Pari mag maju hatarrta chadcha mabajim haajem.
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 Mag nem hĩgk'aadam jaauwia, haig hũr narr k'ʌʌnag jũrr, —¿Chijãgua pãrau hoowai hich hayau k'õsi sĩerrjö hi hipierraa hajĩ? ha jëeujim hich Jesuu.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 ¿Jãgwi mag chirʌ́? Juan chi hõor pör choomieu, jãga Hẽwandam dau na wënʌrraju haai nʌ ha jaaumam hũrwi pãrau hʌ̈k'abam daar, hamauta pãar k'ãaijã hʌ̈k'atarr haawaima. Pari pãrau magba hirua jaau nʌrrʌmjã hũrnaa hirua nem waaujerrjã pãach daúacha hoojerrta, pãach k'aibag k'ĩirjuwia Hẽwandamagjã chugpaapi jëeubajierramgui hajim hamach k'ĩircha.
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 Maimua hich Jesuupai, ’Hũrbat, deeum nem hĩgk'aadam pãrag hĩgk'ak'imgui hajim.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 Maimua ya chi uva waaubaadëmcha k'ĩirjunaa jöoirau hich chognaan pʌ̈ijim haajem, hich paatëm hagjö hich hat'ee deepʌ̈imk'ĩir.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 Pari mag chi chognaan hamach haar bardʌtk'abaimaawai, chi uva t'ʌa narr k'ʌʌnau pʌrp'öbaadëwi, hãaur k'ʌʌn gaai sĩi mas waunaa, hãaur k'ʌʌn warre k'ëchpʌ̈inaa maimua pogk'a mokoujã barmaajeejim hanaabá.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 Magbaawai deeu jöoirau jũrr k'apanaa pʌ̈ijim haajem. Pari mak'ʌʌnjã hamach haar barpinaa chi nacha bëetarr k'ʌʌn dʌ̈i harrjöo hajierram hanaabá.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Maimua ya hãbmiecha paawai jöoirau hich chaai pʌ̈ijim haajem. Hi k'ĩirjugan hich chaai haawai hi högk'aju hawiata pʌ̈ijiebma.
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Pari warm k'ʌʌnau mag hi högk'ajujã k'ĩirjuba, sĩi warag hamach haar barpinaa, “Keena, chamʌʌta chi hiewaa haawai mʌguata mʌg hatagjã jũrr hich haai nemjĩir jʌ̃aju k'abahab” hajierram hanʌm. “Jãg sĩpí warre maadëu hi t'õopʌ̈iju, mʌg uvadö jũrr maach dënk'a hawaag” hajierram hanʌm, hamach happai.
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Mag, chadcha k'apanaam k'ʌʌnau pʌrp'öbaadëwi chi nemjĩirdö chaaur warp harrnaa t'õopʌ̈ijierram haajem, hich jöoi hiewaa hãba.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 Mag jaaunaa jũrr hich hiek hũr narr k'ʌʌnagta, hichdëu nem hĩgk'atarr higwi, ’Pãrau k'ĩirjuawai hĩsjã hagt'a mag uvadö sim hanaa chi t'ʌa narr k'ʌʌnjã hich hak'ʌʌnpai hak'iin, ¿jãgaju k'ai jöoirau magʌm wounaan dʌ̈i? ha jëeujim Jesuu hamag.
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Magbaa hamachdëu, —Mag hamach k'aibag sĩsidʌm paar hamachdëu warm k'ʌʌn dʌ̈i haajerrjö hamach dënjö ham dau haug k'augba, hirua hagjö ham k'ëchpʌ̈ijuuta. Magnaa jũrr chadcha hichig p'agju k'ʌʌnagta hirua alquilaa pʌajugui hajierram, hag jaar paawaijã chi nemjõdam hichig hich paat deemk'ĩir.
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Hamachdëu magbaawaita Jesuu hamag magjim:
42 Então Jesus perguntou:
43 Magua mua pãrag mag chirʌmgui hajim: Hẽwandam pãar t'ãar hee hichta chi Pörk'aju hatarr chi Pör k'aba, deeum k'ʌʌn judionaan k'abam k'ʌʌn hichdëu k'õsi simjö nem wauju k'ʌʌn dʌ̈ita ham Pörk'aju hajim. [
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 Maimua mag mua dihãd ha chirʌmjã mʌch higwiapaita mag chirʌmgui hajim. Chi mʌ hiek hʌ̈k'aba sim wounan, juau hogt'om mag dibig hʌ̃r burrwi hichdëupai hich gaai mas wau simjöta sim; maimua mag hʌ̈k'aba nʌrrʌmta meemʌn, jũrr mʌ mag dibig pömaamjö chirʌmta hi hʌ̃r buudimamjö hajugui hajim.
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Mamʌ mag hirua jajawagmam hũrwi p'adnaan chi pörnaanau Moiseeu p'ã pʌatarr wajapcha hʌʌrk'aajem k'ʌʌn dʌ̈imua k'aug hat'ajierram, hamachdëu hich hiseg nʌmta jaau sim.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Mag hamach k'ĩir hiek'a simta k'aug hat'aawai jũrr hichta pʌr harram k'õchk'a p'öbaadëjim. Pari Jesuu chadcha Hẽwandamau nem jaaupi simta jaau nʌrrʌm t'umaam k'ʌʌnau k'ap'ʌ narr haawai hamachta jũrr k'aigbaju k'ĩirjuwi hi chig habajierram.
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.