Mateus 13

Hẽwandam Hiek (NOAH) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 K'ãai hãb Jesús hich jẽer sĩerr degmua mawia t'ʌrrdö higaau hoo sĩsijim.
1 Naquele mesmo dia Jesus saiu de casa, foi para a beira do lago da Galileia, sentou-se ali e começou a ensinar.
2 Maigmua hich bigaau hõor pöm p'ʌʌrbaadeewai hichta warag bote hee waaidʌwi döjãrraa barjöisijim. Maagwai chi hõran durr mos gaaipaita pos t'ʌnaajim.
2 A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou num barco e sentou-se; e o povo ficou em pé na praia.
3 Mag mam barjopnaata ejemplodam jaaumamua nem k'ĩir pogk'e jaaumajim. Mag jajawagmamua magjim:
3 Jesus usou parábolas para ensinar muitas coisas. Ele disse:
4 Mag sĩi p'ömam hatarr haawai hãaurag chi nemjĩir daudam bʌ̈ diichjem hee burrjim haajem. Magbaa nemchaain bëewia sĩi k'ök'ʌʌipʌ̈ijim hanaabá.
4 Quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Maimua hãaur k'ʌʌn sĩi mok pör jojoodög heeta burrjim haajem, wajappai jẽb chuk'u sĩerr hee. Mak'ʌʌnan chi t'arrp'ëen hʌ̈u jöpcha t'arrp'ë höbërjim haajem.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 Pari hedau pechag wʌʌbaadeeu sĩi hënanauk haadëmua p'uabaadëjim hanaabá, mokdau k'urau pöd hierr k'aar jẽrk'aba hʌ̃rʌʌta k'aark'a k'it'ëe harr haawai.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 Maimua hĩchab tagam p'ötarr miudö harr hee burrwia, chi miuta nemjĩir k'ãaijã bãau k'ap'í bãauwia, sĩi chi nemjĩirdam hichdëuta pör pʌrëu haujim haajem.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas.
8 Mamʌ tagam hʌ̈u jẽb wajaug hee burrtarran, wajap'a höbërwia hʌ̈u nem wajaug p'ur jopjim hanaabá, nem bich dapag maimuajã bich t'ʌʌ, maimua pogk'a bich daii; mamʌ mag sĩsidʌm chan bʌ̃ʌrjã chi vano chuk'u.
8 Mas as sementes que caíram em terra boa produziram na base de cem, de sessenta e de trinta grãos por um.
9 Mag nem hĩgk'aadam jaau höpʌ̈iwi haig narr k'ʌʌnag, ’Keena, jʌ̃g hʌ̃rʌʌnaa chamʌg nem hĩgk'aadam mua jaau chirʌm wajap'a hũrbatgui hajim hich Jesuupai.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Mag hi nem hĩgk'a höpinaa maach chi k'apeenauta hirig, —¿Jãgwiata pua jãg ejemplodam jaaumamuata hõrag nem jaaujẽ? ha jëeu naajim.
10 Então os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que o senhor usa
11 Magbaawai hichdëu marag magjim:
11 Jesus respondeu:
12 Mag k'ãai har chi t'ãar honee hũrm k'õsi hũr nʌm k'ʌʌnagta Hẽwandamau warag k'ĩirjug deeju, hich hiek k'apcha hamk'ĩir. Mamʌ har mag nem waumap'a nʌm k'ʌʌnag chan deeba, warag ham jua heem k'echeu haumaju hajim.
12 Pois quem tem receberá mais, para que tenha mais ainda. Mas quem não tem, até o pouco que tem lhe será tirado.
13 Maguata mua sĩi ejemplo jaaumamuata hamag nem jaauba haajeeb, mua nem wau chitʌm hamau hoo nʌmta hoobamjönaa mua nem jaau chitʌmjã hũr nʌmta hũrbamjö naawai.
13 É por isso que eu uso parábolas para falar com essas pessoas. Porque elas olham e não enxergam; escutam e não ouvem, nem entendem.
14 Hamach jãg nʌm gaaimua ham gaaita pa sĩebahab Hẽwandamau hich hiek gaai jöoi Isaías k'ararrag p'ãpitarr. Hirua p'ãtarr mag sim:
14 E assim acontece com essas pessoas o que disse o
15 Mʌk'ʌʌn wounaan k'ĩirjugan sĩita hãr sim; kachjã k'ĩnaa daupata k'ĩ sĩsidʌm.
15 Pois a mente deste povo está fechada:
16 Mag hiek'apʌ̈inaa deeu maragta, ’Pari pãar honee habat hajim; pãrau pãach daúacha mua nem wau chitʌm hoonaa pãach jʌ̃gʌucha mʌ hiekjã hũurjeewai mak'ʌʌn jöoi Isaiaau jaautarrjö k'aba nʌmgui hajim.
16 Jesus continuou, dizendo:
17 Magnaa, Chadcha mʌch himeerba pãrag mag chirʌmgui hajim: Warrgar k'apan Hẽwandam hi jaaujerr k'ʌʌnau cha mua nem wau chitʌm pãar dënjö hamach daúacha hoom k'õsi hatarrjã pöd hoobajierram. Cha pãrau hũr nʌmjã hamach jʌ̃gʌucha hũrm k'õsi hatarrjã pöd hũrba durrajimgui hajim.
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: muitos profetas e muitas outras pessoas do povo de Deus gostariam de ver o que vocês estão vendo, mas não puderam; e gostariam de ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 Maimuan chadau hich Jesuu, ’Hũrbat, mua pãrag jaauk'imgui hajim, k'ani jaau sĩ chaig mʌchdëu nemjĩir dau jaau chirarr hag ejemploou.
18 — Então escutem e aprendam o que a
19 Har mʌg Hẽwandam hiek jaau nʌm hũr nʌmjã pöd k'augbam k'ʌʌnan, chi nemjĩir daudam k'ʌdjã hee burrwia nemchaainau k'öpʌ̈itarrjöta nʌmgui hajim: Meperau bëewia, sĩi k'ũgurbaicheewai, Hẽwandam hiek hʌ̈k'atarrdam deeu hũrba harrjö hapäaijem.
19 As pessoas que ouvem a mensagem do vem e tira o que foi semeado no coração delas.
20 Maimua har Hẽwandam hiek jaau nʌm hũrbaawai hʌ̈k'am k'õsi hʌ̈k'atarr k'ʌʌn, jũrr nemjĩir daudam mok pör jojoodög hee burrtarrjöta nʌmgui hajim.
20 As sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras são as pessoas que ouvem a mensagem e a aceitam logo com alegria,
21 Mamʌ jẽb chukag gaaimua chi nemjĩirdam wajap k'aark'aba harrjö, hĩchab mag hũrm k'õsi hũrnaa hʌ̈k'atarrjã wajappai hubʌ k'aba nʌm. Mag k'uk'urpai naawai, mag hiek wajap'am gaaimua chik'amnau k'aigbanaa p'it'urg haawaijã, deeu Hẽwandam hiekta hisegwi, warr hamach naajerrjöta wënʌrram k'õsi nʌm.
21 mas duram pouco porque não têm raiz. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
22 Maagwai maach k'apeen hihãsisisdöm k'ʌʌn, jũrr mag nemjĩir dau miu hee burrwia chi miúa pör pʌrëu hautarrjöta nʌmgui hajim. Hamau Hẽwandam hiek hũrm k'õsi hũurjem, mamʌ deeu hamach k'ĩirjug heepai, “Jãgʌm gaaimua pöd mʌ p'atk'on hauba k'ãijã chitaju,” wa magbam k'ai, “Mua chadcha hʌ̈k'ak'iinjã, pöd parhooba mʌchdëu hampierr habaju” ha k'ĩirjuajem. Mag gaaimua mag nemjĩirdam hap'ʌʌ bãauwia pöd chëba harrjö, Hẽwandam hat'ee nem wajap'a wawaagjã pödba, sĩi serbiibata nʌmgui hajim.
22 Outras pessoas são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem, mas as preocupações deste mundo e a ilusão das riquezas sufocam a mensagem, e essas pessoas não produzem frutos.
23 Magarrau har Hẽwandam hiek hũrwia t'ãraucha hʌ̈k'aajem k'ʌʌnan chad, jũrr mag nemjĩir jẽb wajaug hee burrtarrjöta nʌmgui hajim. Magʌm k'ʌʌn Hẽwandam hat'ee nem waum k'õsi wau naawai, hamachdëu nem wauju hayagpierr waaujemgui hajim: hãaur k'ʌʌnau nemjĩir chi chëmiejö dʌ̈rrcha, hãaur k'ʌʌnau hagpierrpai maimua hãaur k'ʌʌnau bʌchk'unpai. Mamʌ t'umaam k'ʌʌnau hichiita hichdëu k'õsimjö haajemgui hajim.
23 E as sementes que foram semeadas em terra boa são aquelas pessoas que ouvem, e entendem a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, cem; outras, sessenta; e ainda outras, trinta vezes mais do que foi semeado.
24 Mag jaauwia, deeu hichdëupai mʌg ejemplodam jaaumamua magjim: ’Hĩs mua pãrag jaauk'imgui hajim, Hẽwandamau hichdëu hõor hi hagk'am hed jãga k'aigbam k'ʌʌn chi wäjäaun heemua hisegju. Maan mʌgaugui hajim: Woun hãbmua trigo jĩirjim haajem.
24 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
25 Mamʌ mag trigo hap'a sĩerrta, hõor t'um k'ãip'öbaadëmich, mag chi nemjĩir pap k'a huk'urm bëewia jũrr hi nemjĩir hee p'ũak dau k'aigbam hagjö trigojöo simta p'öt'urjim hanaabá.
25 Certa noite, quando todos estavam dormindo, veio um inimigo, semeou no meio do trigo uma erva ruim, chamada joio, e depois foi embora.
26 Maimua chi trigo bich baupa haadeewai chi p'ũakjã hagjöo dʌ̈i bich baupa jöisijim hanʌm.
26 Quando as plantas cresceram, e se formaram as espigas, o joio apareceu.
27 Magbaadëm chi chognaanau hoo hat'aawai hamach patrón haar wëtwi hirig, “Patrón, pua jĩirwai trigo happai jĩirtarrta, ¿jãga hĩs jãg p'ũak k'aigbampata hag hee bich baupa wëjö?” hajim hanʌm.
27 Aí os empregados do dono das terras chegaram e disseram: “Patrão, o senhor semeou sementes boas nas suas terras. De onde será que veio este joio?”
28 Magbaawai chi papk'ʌʌu, “Jã, maach dʌ̈i hiekk'õr paraam k'ʌʌnau k'ãijã hag hee p'ũak dau p'öwia k'abahab” hajim hanʌm. Magbaa chi chognaanau deeu pʌaba hirig, “¿Pua hoowai marau hag happai chi k'aarpa jẽu wërp'oon maju haai nʌ?” hajierram hanʌm.
28 — “Foi algum inimigo que fez isso!”, respondeu ele.
29 Mamʌ magbaa chi nemjĩir k'ʌ jöoirau, “Hoob jẽwaan wëtmiet” hajim hanʌm, “magba hak'iin heeu pãrau chi trigo k'aardampa k'ãijã t'ʌrrëuduk'am.
29 — “Não”, respondeu ele, “porque, quando vocês forem tirar o joio, poderão arrancar também o trigo.
30 Magju k'ãai hidëu warag hãba bãaupibat” hajim hanaabá. “Maimua ya p'ierr nʌm jaar paawaita mua hag hat'ee hõor pʌ̈ijugui hajim hanʌm, nacha hag happai t'ʌrrp'ënaa, k'õorjʌ̃naa hörpʌ̈imk'ĩir. Maimuan chadau hagjö chi trigo happai p'ierrwia chi hausĩiujem hee hausĩujugui” hajim hanaabá. Magtarr haawai hichdëu jaautarrjö hidëu bãaupiwia, p'ierr jaar paawaita hich mag chi p'ũak t'ʌrrp'ënaa, hag happai k'ĩet hörpʌ̈ijim hanaabá. Maagwai hõor hi hagk'am hedjã hich magta haju Hẽwandamaujã hich hiek hʌ̈k'abam k'ʌʌn dʌ̈i. Mamʌ hich hiek hʌ̈k'a nʌm k'ʌʌnan, mag trigo wajap hãk'a sĩutarrjö hich haarchata p'ë hauwi hich dʌ̈i hich mag wai sĩsiju ha jaaumajim, hich Jesuucha.
30 Deixem o trigo e o joio crescerem juntos até o tempo da colheita. Então eu direi aos trabalhadores que vão fazer a colheita: ‘Arranquem primeiro o joio e amarrem em feixes para ser queimado. Depois colham o trigo e ponham no meu depósito.’ ”
31 Mag nem k'ĩir pogk'e jaaumamua hich Jesuupai hĩchab mʌg nem hĩgk'aadamjã jaaujim, mostaza daudam bʌ̃rʌʌ k'itʌm higwi: ’Pãrau k'ap'ʌ nʌ, jãga sim habarí Hẽwandam hiek mua jaau chitʌm, maimua k'anjöta sim ha mua pãrag jaaubark'iin hajim. Mʌg Hẽwandam hiek mua jaau chitʌmʌn, mostaza daudam jẽb hee jĩir sĩubarmjöta simgui hajim.
31 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
32 Hiin chadcha tagam nemjĩir dau k'ãaijã hichta bʌ̃rʌʌcha k'itʌm. Mamʌ mag k'itʌmʌn nem bãau k'ap'í bãauwia, nem bʌ̈ pöm hãdëe haadeewai, sĩi nemchaaindam bëewi hag gaai di hëucheejemgui hajim. Hich hagjöta sĩebahab hajim hĩchab mʌg Hẽwandam hiek mua pãrag jaau chitʌmjã: Mʌʌgwaiwe chan k'apan k'abata hʌ̈k'a durrum; pari mag durrumuata warag nem pöm haaidʌbapäaiwai hõor k'apank'am k'ʌʌnau hʌ̈k'ajugui hajim.
32 Ela é a menor de todas as sementes; mas, quando cresce, torna-se a maior de todas as plantas. Ela até chega a ser uma árvore, de modo que os passarinhos vêm e fazem ninhos nos seus ramos.
33 Mag jaaumamua hich Jesuupai, ’Hẽwandamau hich hiiu haawai mag hich hiek haaidʌpi nʌmʌn, hʌʌi hãbmua harin dʌ̈rrcha sim hee levadura pʌ̈itarrjöta simgui hajim. Pãrau k'ap'ʌ nʌmgui hajim, levadura bʌ̃rʌʌ pʌ̈itarrjã haaidʌmam hooba simta, harin t'um hʌrpi haaujem. Hich hagjöta sĩebahab hajim hĩchab Hẽwandam hiek mʌg mua jaau chitʌmjã. Mʌʌgwaiwe chan hõor pöm mʌg wëjöm hee hagt'a pömcha haaidʌba sim. Mamʌ mʌg hatag paawaita durr warp'am magwe haaidʌbaadee t'umaam k'ʌʌnau hũrab k'aba hũrjugui ha jaaumajim.
33 Jesus contou mais esta parábola para o povo:
34 Magta Jesuu nem k'ĩir pogk'e jaaumajim, ejemplodam deemamua. Ejemplo chuk chan hõrag nem jaauba haajeejim.
34 Jesus usava parábolas para dizer tudo isso ao povo. Ele não dizia nada a eles sem ser por meio de parábolas.
35 Mamʌ mag ejemplooupai nem jaaujerran, warrgar Hẽwandam hi jaaujerrau Jesús higwia jaautarrjö, ejemplo deemamuata hõrag nem jaauju harr haawai hajim. Mag hirua ejemploou nem jaaumaju hatarran, warrgarwe Hẽwandamau hõrag k'augpiba hich t'ãar heepai wai sĩsierrta jũrr hewag pawi hõrag k'ap hamk'ĩir jaaumaju hajim. Magtarr haawaita mag ejemplo jaaumam haigjã chadcha hag heyaa höbëbërgmajim.
35 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito: “Usarei parábolas quando falar com esse povo e explicarei coisas desconhecidas desde a criação do mundo.”
36 Mag hõrag ejemploou nem jaau höbaadeewai hõrag wëtpi jaaujim. Maimua t'um hërëubaadee hich jẽer sĩerr di haar majim. Maig maach happai hap'öbaadee, marau hirig maachig jaaupijim, mag p'ũak dau k'aigbam trigo heeu jĩir wëjöm hee p'ötarr.
36 Então Jesus deixou a multidão e voltou para casa. Os discípulos chegaram perto dele e perguntaram: — Conte para nós o que quer dizer a
37 Magbaa hichdëu jaaubaadëwi magjim:
37 Jesus respondeu:
38 Maagwai hirua p'ötarr jẽb, jã mʌg hõor pöm wëjömta jaau sim. Chi nemjĩir dau wajap'am, hõor Hẽwandamagta hʌdʌraa hamach Pörk'api nʌm k'ʌʌnaugui hajim. Maagwai chi p'ũak k'aigbam, har sĩi Hẽwandam higar k'aba mepeer higar nʌm k'ʌʌnau.
38 O terreno é o mundo. As sementes boas são as pessoas que pertencem ao .
39 Maagwai chi patrón k'a huk'ur hi nemjĩir hee mag p'ũak dau p'öt'urtarr, jã chi meperaugui hajim. Maimua chi trigo p'ur jöisiewai t'ʌʌju ha jaautarr, Hẽwandamau mʌg durr hi hagk'ajuuta jaau sim. Chi trigo t'ʌʌ nʌmjö hõor dajẽk haju k'ʌʌn, hich Hẽwandam chognaanaugui hajim, angelnaan.
39 O inimigo que semeia o joio é o próprio Diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 Pãrau k'ap'ʌ naabá, p'ũak p'ʌnaa, jʌʌupinaa hörpäaijem. Hich jãgta haju hĩchab Hẽwandamaujã hõor dʌ̈i hichdëu mʌg durr hi hagk'abarm hed.
40 Assim como o joio é ajuntado e jogado no fogo, assim também será no fim dos tempos.
41 Mag hed mʌch chi Hemk'ooi Hiewaau mua mʌch chognaan pʌ̈ijugui hajim, sĩi bigaaum k'ʌʌnagjã pekau waupinaa hamachdëupa nem k'aigbam wau sĩerrjëem k'ʌʌn t'um hãbamʌg jʌr p'ëmk'ĩir.
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, e eles ajuntarão e tirarão do seu Reino todos os que fazem com que os outros pequem e também todos os que praticam o mal.
42 Mag hãbamʌg jʌr p'ënaa horno paa dʌnʌmjö sim heeta bark'ʌʌiju. Magbaawai mag heeta hicharaucha bĩenaa gaai machgau ham k'ierr hujãkk'ʌr habarjugui hajim.
42 Depois os anjos jogarão essas pessoas na fornalha de fogo, onde vão chorar e ranger os dentes de desespero.
43 Mamʌ warm k'ʌʌn mamagk'am hee, jũrr Hẽwandamagta hʌdʌraa hamach wajaug paapi nʌmua hi dënk'a narr k'ʌʌnan maach Haai t'umaam k'ʌʌn Pörk'a sim dʌ̈ita nʌisijugui hajim. Magnaa hichdëupai, Keena, jʌ̃g hʌ̃rʌʌnaa cha mua nem jaau chirʌm wajap'a hũrbat hajim, mag hiek'amamua.
43 Então o povo de Deus brilhará como o sol no Reino do seu Pai. Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
44 Mag jajawagmamua hĩchab mʌg nem hĩgk'aadamjã jaaujim, hich Jesuu: ’Woun hãb chik'am jẽb gaai p'idk'a sĩejim haajem. Mag p'idk'a simuata jẽb heem nem wajap'am hoobaadëjim hanaabá. Magbaawai pöd hichdëu harrju k'aba haawai, sĩi hoo pʌawia, hich nemta warag hisegamjö t'umaa përk'ʌʌipʌ̈iwia, hag p'atk'onauta mag hichdëu nem hoo pʌatarr chi jẽbpa për haujim haajem.
44 — O
45 ’Mag mʌʌta nem wajap'am hamachdëu hig nʌmjö paarpaagan, chihöo chi hʌ̃rʌʌcha balee simta për hawaag jʌr wënʌrrʌmjö haju haai nʌmgui hajim.
45 — O
46 Mag jʌr nʌmua chi baau hat'am k'ʌʌu hich nem wai sim t'umaa përk'ʌʌiwi jũrr mag chihöo mag hich nem përk'ʌʌitarr k'ãaijã hʌ̃rcha balee simta për hat'amjöta haju, chadcha mʌ dënk'am k'õsi mʌ jʌrwia baau hat'aawai.
46 Quando encontra uma pérola que é mesmo de grande valor, ele vai, vende tudo o que tem e compra a pérola.
47 Mag jajawagmamua, ’Hẽwandamau hõor hi hagk'am hedan, hãwarr pʌraag reeu döjãrr dö hʌrëu nʌmjöta hajugui hajim, hich Jesuupai.
47 — O
48 ¿Pãrau hoowai mag hʌrëu wai jörröo hawia jiir haunaa, chi hãk'ãar t'eernaa barpʌ̈iwia, chi wajap'am happaita hauba haajẽ? hajim.
48 E, quando está cheia, os pescadores a arrastam para a praia e sentam para separar os peixes: os que prestam são postos dentro dos cestos, e os que não prestam são jogados fora.
49 Hich jãgta hajugui hajim hĩchab Hẽwandamau pãar dʌ̈ijã, mʌg durr hichdëu hi hagk'abarm hed. Hẽwandamau hich chognaanag hõor k'aigbam k'ʌʌn chi wäjäaun heemua k'ĩet t'eerpi jaauju;
49 No fim dos tempos também será assim: os anjos sairão, e separarão as pessoas más das boas,
50 magnaa mag chi hãk'ãraam k'ʌʌn mag horno paa simjö sim hee bark'ʌʌipʌ̈iju. Mag bark'ʌʌibapäaiwai mamta hicharaucha bĩenaa gaai machgau ham k'ierr hujãkk'ʌr hajugui hajim, hamach k'aigba wënʌrrarr jũrr.
50 e jogarão as pessoas más na fornalha de fogo. E ali elas vão chorar e ranger os dentes de desespero.
51 Mag jaau dichwia hich Jesuupai maach hich dʌ̈i wënʌrrarr k'ʌʌnagta, —¿Pãrau cha mua jaau chirʌm wajap'a k'ap'ʌ nʌ? ha jëeujim.
51 Então Jesus perguntou aos discípulos: — Sim! — responderam eles.
52 Magbaa hichdëu marag magjim:
52 Jesus disse:
53 Mag ejemplodamau nem jaau sĩewi jaau haaipabaadeewai haigmua mawia
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas , saiu dali
54 jũrr Nazaret p'öbörög petajim, hich bãautarr haar. Mam pabaimaa, Hẽwandam hiek jaau nʌm hũraag maach meeun biirdʌajem deg dubwi, hõrag Hẽwandam hiek jaaubaadëjim. Mag hirua jajawagmam hũrwia jʌ̃gderraa nʌm hiek'au warag hamach heepaita, —¿Magʌm hichdëu jamta k'augjimta mag jaaumáma? ¿Jãga hichdëu jãg hõor monaau nʌrrʌ́ma? hanaa hĩchab,
54 e voltou para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado. Ele ensinava na sinagoga , e os que o ouviam ficavam admirados e perguntavam: — De onde vêm a sabedoria dele e o poder que ele tem para fazer milagres?
55 Keena, ¿pãrau hoowai jãg woun José pa waumie hag hiewaa k'abá, María dʌ̈ím? ¿Jã Santiago dʌ̈i k'od k'abá, José dʌ̈i, Simón dʌ̈i maimua Judas dʌ̈ijã hagjö?
55 Por acaso ele não é o filho do carpinteiro? A sua mãe não é Maria? Ele não é irmão de Tiago, José, Simão e Judas?
56 Hi hʌ̃p'ʌʌin t'um mʌig maach dʌ̈i hich mʌg p'öbör hee naajem; maagwai hichjã maadëu k'ap'ʌ nʌmgui hajierram, hich mʌiguim haawai. Mag simta, ¿jam k'augt'urwiata jãg nem jaau k'aauga hichdëu jaaumaajẽma? haajeejim jũrram k'ʌʌnau.
56 Todas as suas irmãs não moram aqui? De onde é que ele consegue tudo isso?
57 Hamachdëu mag nʌm gaaimua hirua nem jaau simjã hasekasba, warag hi dʌ̈i k'ĩir k'ʌʌuk'a p'öbaadëjim. Pari magbaa hich Jesuu hamag, —Chadcha deeum durram k'ʌʌnaun mʌg Hẽwandam hiek jaau wënʌrrʌm k'ʌʌnag heenaa ham dʌ̈i hajap'a haba haajeeb hajim. Mamʌ mag sim, jũrr dich di haig wa dich bãautarr durrpai chan magjã magba warag ham k'a hisëe haajerramgui hajim, jũrr hamach k'ĩircha.
57 Por isso ficaram desiludidos com ele. Mas Jesus disse:
58 Mag, warag maig chan Jesuu hõor mor masim k'ʌʌn pöm monaaubajim, hamachdëu hi hiek hʌ̈k'amap'a narr haawai.
58 Jesus não pôde fazer muitos milagres ali porque eles não tinham fé.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.