Mateus 10
Hẽwandam Hiek (NOAH) vs VC
1 Biek hãb Jesuu maach hich k'apeen doce hich dʌ̈icha hogdʌba wënʌrraju k'ʌʌn hich haig t'ʌ̃rk'a hauwi maachta mepeen k'ãaijã jua t'eeg hʌ̃rcha hapijim, bën hõor mor hee sĩsidʌmjã maach jua jʌmpiba jʌr wërpnaa, haaunaanjã hamach k'amor machagpierr monaaunaa, sĩi pa mamachdögjã monaaumamk'ĩir.
1 Jesus reuniu seus doze discípulos. Conferiu-lhes o poder de expulsar os espíritos imundos e de curar todo mal e toda enfermidade.
2 Mag maach hich hiek jaaumk'ĩir hichdëucha doce jʌr hautarr k'ʌʌn mʌk'ʌʌn hajim:
2 Eis os nomes dos doze apóstolos: o primeiro, Simão, chamado Pedro; depois André, seu irmão. Tiago, filho de Zebedeu, e João, seu irmão.
3 Felipe,
3 Filipe e Bartolomeu. Tomé e Mateus, o publicano. Tiago, filho de Alfeu, e Tadeu.
4 Simón, celotenaan hee sĩerr; maimua
4 Simão, o cananeu, e Judas Iscariotes, que foi o traidor.
5 Mak'ʌʌn doce hich Jesuucha jʌr hautarr k'ʌʌnta hichdëucha pʌ̈ijim. Pari mag maar pʌ̈yaagpamua marag, judionaan k'abam k'ʌʌn hee chan wëtpiba, ni Samaria durram p'öbör heejã wëtpiba jaaujim.
5 Estes são os Doze que Jesus enviou em missão, após lhes ter dado as seguintes instruções: Não ireis ao meio dos gentios nem entrareis em Samaria;
6 —Magju k'ãai maach judionaan hee Hẽwandam hiek hʌ̈k'abagau oveja pap chuk'u hok'oo wënʌrrʌmjö t'ʌnʌm k'ʌʌn heeta hërëubaadët hajim.
6 ide antes às ovelhas que se perderam da casa de Israel.
7 Mag wënʌrrʌmua hamag, “Hẽwandamta t'umaam k'ʌʌn Pörk'aimʌʌ sim; pãar peerdʌju k'ai, hirigta hʌdʌraa pãach Pörk'apibat” ha jaaupetat hajim marag.
7 Por onde andardes, anunciai que o Reino dos céus está próximo.
8 Magnaa haaunaanjã monaaunaa, kokobé bënëu sĩsidʌmjã monaaunaa, hõor chi meemjã deeu p'iriu haunaa, hõor mor heem bënjã jẽu wërppetat. Pãrag magamk'ĩir mua mʌch juapá sĩi parta dee chirʌm haawai pãachdëu hõor dʌ̈i mag nʌm paarjã hoob jëeumiet hajim marag.
8 Curai os doentes, ressuscitai os mortos, purificai os leprosos, expulsai os demônios. Recebestes de graça, de graça dai!
9 Mag jajawagmamua, ’Hoob hagʌmua nem përk'oog hawi p'atk'on k'ãijã harrmiet.
9 Não leveis nem ouro, nem prata, nem dinheiro em vossos cintos,
10 Ni k'ʌd jãrr t'ach k'oogjã hoob p'iejãb harrmiet hajim. K'ajũajã pãach mor gaaim happai harrwi zapatjã pãachdëu jũa nʌm happaita hat'aadët. Bordonjã chuk'u hich jãg hërëubaadët hajim. Mua pãrag mag chirʌmʌn, pãachdëu ham dʌ̈i wajap'a nʌm k'ʌʌn hõraupai hagjö pãrau nem higbarmjã k'ap naaju haawaita bʌ̃ʌrjã nem harrpiba chirʌmgui hajim.
10 nem mochila para a viagem, nem duas túnicas, nem calçados, nem bastão; pois o operário merece o seu sustento.
11 P'öbör hee pãach dubimaawai, wa sĩi didam k'apan k'abam haig k'ãijã pãach barimaawai, k'ap haag nacha jëeu hoobat, k'ai di haigta pãach jẽerimaju haai nʌ ha k'ap haag. Mag pãach jẽerbaimam degpai naawia hërëubaadët ha jaaumajim, sĩi parhoob dipierr k'ãi wënʌrraba.
11 Nas cidades ou aldeias onde entrardes, informai-vos se há alguém ali digno de vos receber; ficai ali até a vossa partida.
12 Mag pãach jẽerimaju di haig barimaawaijã wajap'a saludaabat hajim chi di k'ʌʌn dʌ̈i.
12 Entrando numa casa, saudai-a: Paz a esta casa.
13 Chadcha hamau mag pãar hamach haig jẽerpimʌn, pãach Hẽwandam dʌ̈i k'õinaa wënʌrrʌmjö hamachjã hi dʌ̈i k'õinaa naaju. Magbam chan hamachta warag Hẽwandam dʌ̈i k'õinaa hajujã k'augba nʌisiju.
13 Se aquela casa for digna, descerá sobre ela vossa paz; se, porém, não o for, vosso voto de paz retornará a vós.
14 Maagwai pãach hamach haig barpiba ni sĩi pãach hiekpaijã hũrmap'a habaawai mag di haigmua wa mag p'öbör heemua k'ãijã hërëubaadët hajim. Mamʌ mag wëtaagpamuajã warre hamach dak'ĩirwe pãach bʌ̈ gaaim jẽb hʌʌrp'ë hʌʌrp'ënaa hamag, “Pãachdëu jãg hũrba habarm gaaimua Hẽwandam dʌ̈ita k'ĩir k'ap habat” ha hiek'awia hërëubaadët hajim.
14 Se não vos receberem e não ouvirem vossas palavras, quando sairdes daquela casa ou daquela cidade, sacudi até mesmo o pó de vossos pés.
15 Mʌ cha hiek'a chirʌm hiek'au, mag hamau pãar higba, ni pãar hiekjã hũrmap'a habarm jũrran warrgar Hẽwandamau Sodomapien dʌ̈i maimua Gomorrapien dʌ̈i hatarr k'ãaijã ham gaai hat'uuchata burrju ha jaaumajim hich Jesuu maachigcha.
15 Em verdade vos digo: no dia do juízo haverá mais indulgência com Sodoma e Gomorra que com aquela cidade.
16 Mag maar pʌ̈yaagpamua hĩchab marag magjim: ’Mua chadcha pãar pʌ̈i chirʌm, pari mʌ hiek hũrbat hajim: Pãran sĩi oveja chaaindam k'um nem t'ʌnʌm hee pʌak'ʌʌibapʌ̈imjöta habarm, hõor k'aibagk'am heeta wënʌrraju haawai. Magua, mʌch himeerba muan pãragan, k'ĩirjug k'aug hichk'umjöta habat ha chirʌm. Mag naab mamʌ hĩchab k'ĩir machag chuk'u duburdamjö habat hajim.
16 Eu vos envio como ovelhas no meio de lobos. Sede, pois, prudentes como as serpentes, mas simples como as pombas.
17 K'ĩir k'ap'ʌ wënʌrrat'ʌ̃. Pãran hõrau pʌr harrwi Hẽwandam hiek jaaujem degam chi t'et'emnaanag deebaimap haju. Magbaa hamau pãar wʌjã wʌmaju.
17 Cuidai-vos dos homens. Eles vos levarão aos seus tribunais e açoitar-vos-ão com varas nas suas sinagogas.
18 Mʌ gaaimua pãar k'aibag waumk'ĩir, hõrau pãar gobernadornaan haarjã harrnaa reinaan haarjã haharr haju. Pari mag chi t'et'emnaan haar pãach harrwai, hʌ̈u pãrau hamag hũrmk'ĩir mʌ jaaunaa sĩi judionaan k'abam k'ʌʌnagjã mʌ jaaujurau.
18 Sereis por minha causa levados diante dos governadores e dos reis: servireis assim de testemunho para eles e para os pagãos.
19 Pari mag chi t'et'emnaanag pãach pʌr deewaijã hoob pãach kõit pãachdëupai hiek'aju k'ĩirjuwia hag nawe, “¿Mʌ k'an hata hiek'ajuwa?” ha k'ĩirjumiet hajim, ya pãar hiek'aagpaawai hich Hẽwandamauta hichdëu k'ap pãrag hiek'apiju haawai.
19 Quando fordes presos, não vos preocupeis nem pela maneira com que haveis de falar, nem pelo que haveis de dizer: naquele momento ser-vos-á inspirado o que haveis de dizer.
20 Mua pãrag mag chirʌmʌn, pãar Haai hʌ̃gt'ar sim hag Hak'arauta pãrag hiek'amk'ĩir k'ĩirjug deeju haawaita mag chirʌmgui hajim.
20 Porque não sereis vós que falareis, mas é o Espírito de vosso Pai que falará em vós.
21 ’Mag jaran wir haig k'od hãbam k'ʌʌnjã chi hʌ̈k'aba sim garmua hʌ̈u mʌ hiek hʌ̈k'a k'ërʌm t'et'emnaanag jaaupʌ̈imajugui hajim, hich k'odpai wir haig t'õomk'ĩir. Hamach dënnaanjã hagjö mʌ gaaimua t'õomk'ĩir t'et'emnaanag jaaupʌ̈imaawai chi dënnaanaujã hich hagjö haju hamach chaain dʌ̈i wir haig.
21 O irmão entregará seu irmão à morte. O pai, seu filho. Os filhos levantar-se-ão contra seus pais e os matarão.
22 Mʌ gaaimua t'umaam k'ʌʌnau pãar hoomapp'a haju, pari hõrau pãach dʌ̈i mag nʌmjã magʌm hiek higba warag Hẽwandam dʌ̈ita hubʌnaa hich gaai magʌm dichpi hat'amʌn, hʌ̈u peerdʌwi hʌ̃gt'archa höbërjugui hajim.
22 Sereis odiados de todos por causa de meu nome, mas aquele que perseverar até o fim será salvo.
23 Pãach nʌm p'öbör hee pãach t'et pʌrbaichee jũrr deeum p'öbörög hërëupetat. Mag wënʌrrʌmua mʌg Israel durr p'öbör k'apan nʌnʌidʌm hee dʌrju jʌr wënʌrrawiajã, pãrau p'öbör t'um p'ʌʌrpʌ̈iju nawe mʌch chi Hemk'ooi Hiewaa deeu pãar hee chiraichëjugui hajim, magbarm haigmua Hẽwandamta hõor t'ãar hee chi Pörk'aju haai sim k'ap hapieg.
23 Se vos perseguirem numa cidade, fugi para uma outra. Em verdade vos digo: não acabareis de percorrer as cidades de Israel antes que volte o Filho do Homem.
24 ’Mag pãach dau hap'ʌʌ haju hanʌm hũurwaijã hoob jʌ̃gderraa hamiet hajim. Pãrau k'ap'ʌ nʌmgui hajim, heeu nem k'aug simua chan hich maestro k'ãai hatcha nem k'aug k'aba, ni sĩi chik'am chogk'a simjã hich patrón k'ãai hʌ̃rpai k'aba sĩejem.
24 O discípulo não é mais que o mestre, o servidor não é mais que o patrão.
25 Magua, hãb k'ãijã chadcha hich maestroou jaau simjöta nʌrrʌm k'ai, magan chi maestro dʌ̈i haajemjö haju hi dʌ̈ijã. Jãga chi patrón jöoi dau hãauk'a nʌm hee chi chognaanta daupii habarju. Maguama, mʌch pãar Pörk'a chirʌmʌg hõrau mʌʌn mepeen pör Beelzebú dʌ̈ita chirʌm ha hiek'aajeewai pãrag chará hamau hat'uucha k'aigba hiek'ajugui ha jaaumajim maachigcha.
25 Basta ao discípulo ser tratado como seu mestre, e ao servidor como seu patrão. Se chamaram de Beelzebul ao pai de família, quanto mais o farão às pessoas de sua casa!
26 ’Mʌg jẽb gaai maach wounaan hãba t'ʌnʌm k'ʌʌn hoob högk'amiet, pãach t'õoju k'ĩirjuwia. Hamaun mʌig heegar hamachdëu pãar dʌ̈i mag k'aigbanaa parhooba k'ãijã hiek'abarmjã sĩi hich mag k'ĩir hok'oojupii haju. Mamʌ magtarr hiek'an mʌg hatag paawai Hẽwandamau deeu heeupemjö hëudʌ hauwia t'umaam k'ʌʌnag hũrpijugui hajim.
26 Não os temais, pois; porque nada há de escondido que não venha à luz, nada de secreto que não se venha a saber.
27 Mag pãar dau hap'ʌʌ hajujã chadcha hĩs mua meraamjöta jaau chirʌm, maach happai. Mamʌ pãach peerdʌajem hiek pãachig jaaujem chan hik'ʌa jaauba, t'etta jaaupetat hajim, t'umaam k'ʌʌnag hũrmk'ĩir, mag chi hũr nʌm k'ʌʌnau pãach dʌ̈i k'aigba hajujã k'ĩirjuba.
27 O que vos digo na escuridão, dizei-o às claras. O que vos é dito ao ouvido, publicai-o de cima dos telhados.
28 Hamau pãar chi hʌ̃rʌmʌn chadcha t'õoju hawiajã t'õoju; pari pãar hak'aar chan pöd t'õo haubam. Magʌm k'ʌʌn hoob högk'amiet hajim. Magarrau högk'aju hawiajã pãach chi hʌ̃rʌmjã t'õowia pãach hak'aarjã k'ĩmie durr hich mag sĩerramk'ĩir barpʌ̈yaagjã jua t'eeg simʌn chadau, chadcha hök'ö habat hajim, Hẽwandam higwi.
28 Não temais aqueles que matam o corpo, mas não podem matar a alma; temei antes aquele que pode precipitar a alma e o corpo na geena.
29 ’Pãrau k'ap'ʌ nʌm, nemchaaindam par herraam gaai për haaujem. Pari mag baleebamjö k'it'ëe hab mamʌ, maach Haai hʌ̃gt'ar chiraajemua t'õpibam haig chan hãbjã t'õba haajemgui hajim.
29 Não se vendem dois passarinhos por um asse? No entanto, nenhum cai por terra sem a vontade de vosso Pai.
30 Magʌm pãar chará nemchaain k'ãaijã hʌ̃rcha balee naawai pãarta hirua wajapcha t'ʌa wai sĩejem. Hichdëun pãar pörbʌ̈ k'apanagjã k'app'ʌ wai sĩejem.
30 Até os cabelos de vossa cabeça estão todos contados.
31 Magua, hoob hatcha pãach k'ĩirjumiet; pãarta nemchaain k'ãaijã hʌ̃rcha balee naabahab hajim.
31 Não temais, pois! Bem mais que os pássaros valeis vós.
32 ’Hãb k'ãijã mʌ higar sĩewai hõor dak'ĩirjã meerba mʌ hiek hʌ̈k'aajem ha jaau sim wounan, muajã hĩchab mʌch Haai hʌ̃gt'ar sim dak'ĩir, “Jãan chadcha mʌ garmʌu” hajugui hajim.
32 Portanto, quem der testemunho de mim diante dos homens, também eu darei testemunho dele diante de meu Pai que está nos céus.
33 Mamʌ jũrr hãbmua k'ãijã hõor dak'ĩir mʌ higwi “Mʌ chan hi higarm k'abam” ha sim wounan, muajã hĩchab mʌch Haai hʌ̃gt'ar sim dak'ĩir, “Jã chan mʌ dën k'abam, mua hi k'augba chitʌm” ha hiek'aju hajim.
33 Aquele, porém, que me negar diante dos homens, também eu o negarei diante de meu Pai que está nos céus.
34 ’Hoob pãrau, mʌʌn sĩi mʌg durr gaai hõor k'õinaa bibigagjã chuk'u hapiegta bëejim hamiet. Mʌ chan pãar k'õinaa hapieg k'aba, warag hiek p'it'urg hapiegjöta bëejimgui hajim hich Jesuu.
34 Não julgueis que vim trazer a paz à terra. Vim trazer não a paz, mas a espada.
35 Mʌ mʌig mʌg durr gaai bëetarran, mʌch hiek gaaimua chaain chi hemk'ooinjã hamach haai dʌ̈i k'aigba, chi hʌʌinaujã hamach hãd dʌ̈i k'aigba maimua chi hãignaanjã hamach p'aauhũan dʌ̈i k'aigba jũrr chik'am hichaaur haadëp'ʌm gaaimua hiek p'it'urg hapiegta bëejimgui hajim.
35 Eu vim trazer a divisão entre o filho e o pai, entre a filha e a mãe, entre a nora e a sogra,
36 Wajapcharan deeum k'ʌʌnjã k'aba, dich wir haiguim k'ʌʌnpaita k'a huk'ur t'ʌnaajugui hajim, hiwiir hãbmua mʌ hiek hʌ̈k'amap'a haadëp'ʌm gaaimua.
36 e os inimigos do homem serão as pessoas de sua própria casa.
37 ’Hãbmua k'ãijã hʌ̃rcha hich haaita mʌ k'ãai k'õsi wa hich hãd k'ãijã mʌ k'ãaijã hʌ̃rcha k'õsi sim chan magan mag woun chan mʌ dën haju k'aba simgui hajim. Wa magba mʌʌta hʌ̃rcha k'õsi haju k'ãai, hich hiewaa wa hich k'a k'ãijã hʌ̃rcha k'õsi wai sim wounjã mʌ dën haju k'aba simgui hajim hĩchab.
37 Quem ama seu pai ou sua mãe mais que a mim, não é digno de mim. Quem ama seu filho mais que a mim, não é digno de mim.
38 Chi mʌ dʌ̈i nʌrram k'õsi simuan warre hich p'it'urg hau nʌrrajujã k'ap'ʌ haju haai sim, mʌ gaaimua chik'amnau hich t'õoju k'ap'ʌ hawiajã hich mag mʌ bʌ̈ hogdʌba nʌrraju haawai. Mag hãwatbaju chan parta hidëu k'õs mʌ dʌ̈i sim ha hiek'ajugui hajim.
38 Quem não toma a sua cruz e não me segue, não é digno de mim.
39 Har mʌ gaaimua bʌ̃ʌrjã p'it'urg haumap'a sim chan meem hedjã hʌ̃gt'ar höbërbam. Mamʌ har mua nem jaau chirʌm waum k'õchgau wa mʌ gaaimua k'ãijã dau hap'ʌʌ habarmʌn chadau hʌ̃gt'archa höbërjugui ha jaaujim maachigcha.
39 Aquele que tentar salvar a sua vida, perdê-la-á. Aquele que a perder, por minha causa, reencontrá-la-á.
40 Mag hiek'ak'agmamua marag, ’Pãar mʌ hiek jaau wënʌrrʌm haig, hõrau hʌ̈uta pãar hamach haig baarpinaa pãar hiek hũr nʌmʌn magan mʌpata hĩchab hʌdʌʌr hamach haig barpi nʌmgui hajim, muata pãar pʌ̈i chiraawai. Mag hamau mʌjã hamach haig barpi nʌm haig, hich chi mʌ pʌ̈itarr Jöoipata barpi nʌmgui hajim, mʌchjã hichdëuta pʌ̈itarr haawai.
40 Quem vos recebe, a mim recebe. E quem me recebe, recebe aquele que me enviou.
41 Hẽwandamau hich hiek jaaumk'ĩir jʌr hauwi pʌ̈itarrta hʌ̈u hamach haig hau nʌm k'ʌʌn dʌ̈in, mag hichdëu pʌ̈i sim dʌ̈i hajap'a habarmjö haju ham dʌ̈ijã; maimua sĩi woun wajap'am k'ãijã hagjö hamach haig haumʌn, hi dʌ̈i hajap'a harrjö hajugui hajim hĩchab ham dʌ̈ijã.
41 Aquele que recebe um profeta, na qualidade de profeta, receberá uma recompensa de profeta. Aquele que recebe um justo, na qualidade de justo, receberá uma recompensa de justo.
42 Maimua hãbmua k'ãijã mʌg mʌ hiek hʌ̈k'awi mʌ hiek jaau durrum k'ʌʌn hamach haig barimaawai nemdam bʌ̃rʌʌm k'ãijã deem k'õsi deemʌn, magtarr paar hagjö hĩchab Hẽwandamau hirig nem wajap'am deeb k'aba deejugui ha jaaumajim.
42 Todo aquele que der ainda que seja somente um copo de água fresca a um destes pequeninos, porque é meu discípulo, em verdade eu vos digo: não perderá sua recompensa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.