Lucas 22

Hẽwandam Hiek (NOAH) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mag hãbmiecha Jesús hich k'apeen dʌ̈i Jerusalén p'öbör hee nʌm jaar, pan levadura chuk'u wauwia k'oojem p'iesta burrju k'ãai k'apan k'aba waaur sĩejim haajem. Hich mag p'iestapai hĩchab Pascua ha t'ʌ̃ʌrjem.
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 Maagwai hĩchab p'adnaan hee chi pörk'a nʌm k'ʌʌnau hagjö judionaan Hẽwandam hiek hat'ee chi machnaan dʌ̈imua hamach heepai, “Jãgata hak'iin bʌ̃ʌrjã hõrag k'augpiba jãg Jesús pʌrnaa t'õobpʌ̈ik'amgui” hanaajim hanʌm. “Magba mʌg k'apanag heewe pʌr hat'aawai heeu hõor pöm mʌg t'ʌnʌm maach dʌ̈ita meeuk'aduk'am” ha k'ĩirju naajim haajem.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 — ausente —
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 — ausente —
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Maimua barimawia jaaubaawai, hamachdëu chi Judas hiek hamach jʌ̃gaagaa hũrbaawai, honeeu p'öbaadëwia warag hirig p'atk'onjã deeju ha hiek'ajierram haajem.
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Hichig magbaawai chará warag, —Hich magau magan maach hiek'abarm; murua chadcha pãrag hi pʌr deejugui hajim hanʌm.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Judaau Jesús hëugar mamagk'am hee, pan levadura chuk'u wauwia k'oojem hed hãspa hëebaadëjim haajem. Mag hed judionaanau nemk'oo hedam hat'ee ovejadam wai narr t'õowia hedau k'ëubaadeewai k'oojeejim haajem.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Hich mag hedcha Jesuu Pedro dʌ̈i Juan t'ʌ̃rk'anaa hamag magjim hanʌm:
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Magbaawai hamachdëu, —¿Jampaita marau pʌ na p'iejãb wauwimaju haai nʌma? ha jëeujierram haajem Jesuug.
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Magbaa chi Jesuu hamag, —Chamʌg Jerusalenag k'ʌd ma sim hee hërëubaadët hajim hanʌm. Nau chi p'öbör dub nʌm haigcha woun hãb dö jöi haut'urwia döt'ũr dʌ̈i degag mam pãrau hooimaju. Magbaawai hi dʌ̈i hërëuwia hi dubbaimam deg dʌ̈i dubbaimat hajim hanʌm.
10 Jesus respondeu:
11 Mag dubwia chi dik'ʌʌg, mʌch chi maestroouta pãar pʌ̈ijim habat, jampaita nau k'eeurag maach t'um hãba t'ach k'öju haai nʌ ha k'ap jëeumk'ĩir.
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Magbaawai mag wounau pãrag hoopien majugui hajim hanʌm, hʌ̃gt'aa dijã pöm sim ya sĩi chi k'ĩir k'augam. Maigta nem t'um k'ĩir k'augwia maar nʌbat hajim haajem.
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Magbaawai chadcha hi hipierraa hërëubaadeeu t'um hichdëu jaaumarrjöo hooimajierram hanaabá. Maig, hich na mag ovejadam waupitarr chadcha tagam nempa t'um k'ĩir k'augwia sĩi tagam k'ʌʌn dʌ̈i hi baraata hoo nʌisijim haajem, hãba k'oog.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Maimua k'ëubaadëm hee Jesús barchëjim haajem, tagam k'ʌʌn hich k'apeen dʌ̈i, Pedro Juan dʌ̈i narr haig. Mag hichdëu jʌr hauwia hi dʌ̈i hogdʌba wënʌrraajerr k'ʌʌn deeu t'umaa nʌisim hee, ya chi p'iejãb wau wai narrjã t'öik'a sĩsiewai hãba k'oog paauk'abaadëjim haajem.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Mag k'ö nʌmua magjim haajem hich k'apeenag:
15 e lhes disse:
16 Mʌ chan mʌg k'öbarm haigmua tag k'öba, hãba Hẽwandamta hʌ̃gt'ar t'umaam k'ʌʌn Pörk'a sĩsim hedta hũmaai pãar dʌ̈i hãba tagam k'ʌʌn hichdëu peerdʌ hautarr k'ʌʌnpa deeu maach t'um hãba k'öjugui hajim hanʌm. Mag hedta t'umaam k'ʌʌnau warrgar nemk'oo hedam oveja t'õowai Hẽwandamau hamach peerdʌ hauju ha k'ĩirjuajerrjö, chadcha hamach peerdʌ nʌisim k'ap'ʌ hajugui hajim hanʌm.
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Maimua vino jarrdam jua hee hauwia Hẽwandamag hʌ̈u hajim hanaa, —Ya pʌr hat'at hajim hanʌm. Maimua, Dönaa jũrr hʌapʌ̈ipetat hajim hanʌm, hagdaujö dö haumamk'ĩir.
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 Mʌʌn hãbmieta hĩs pãar dʌ̈i mʌg vinodam dö chirʌmgui hajim hanʌm. Mʌg döbarm haigmua tag döba, hãba Hẽwandamta t'umaam k'ʌʌn Pörk'a sĩsim hedta deeu döjugui hajim haajem.
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Maimua hagjö panjã jua hee hauwia, Hẽwandamag hʌ̈u hajim hanaa, t'orreuwia, hamag deenaa, —Mʌg panan mua mʌch morta pãrag dee chirʌm; mʌg hatagjã mʌ k'ĩirjunaa hich mʌgta k'abat ha jaaujim haajem.
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Maimua ya k'ö haaipagk'abaadëm hee, deeu chi vino jarrdam jua hee hauwia hĩchab, —Mʌg jarr heem vinodam döbarmta warrgarwe Hẽwandamau hõor dʌ̈i hiek deeju haajerrau; mamʌ mʌg hiek'an hiek hiiuriugui hajim hanʌm. Mʌ bag mʌg vinojö hãrbarmuata Hẽwandamau, hĩsmua hatagan chadau pãar peerdʌ wënʌrraju haai nʌm ha jaau simgui hajim hanʌm.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 Pãrag k'ap hamk'ĩir warre jaau chirʌmgui hajim hanʌm: Mag mʌ bag hãrmk'ĩran, maach heem mʌig maach dʌ̈i hãba t'ach k'ö simuapaita hich paarmua mʌ pʌr deeju, mʌ hoomap'am k'ʌʌnag.
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Mʌʌn chadcha Hemk'ooi Hiewaau, mamʌ magʌm hãba chadcha hamau mʌ t'õojugui hajim hanʌm. Mamʌ Hẽwandamau hich magpiju harr haawai t'um hichdëu jaautarrjöo höbëbërgmam. Mamʌ ¡Hëh, hapk'iitʌ hajim hanʌm, mag mʌ t'õomk'ĩir mʌ pʌr dee chirʌm woun!
22 Pois o
23 Jesús mag hiek'abarm hũrwia hi k'apeenau hamach heepai jũrr chik'am hipeer hahauk'amua, —¿Chijãguataa wir haigpai mag meer hi pʌr deeju k'ai? hanaajim hanaabá.
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Maimua nʌʌpai hawia hĩchab hamach heepai, “¿Chijãata magan mʌig maach hee hʌ̃rʌʌcha sĩ?” ha chik'am hipeer hahau k'ap'öbaadëjim haajem.
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Mamʌ magbaawai Jesuu hamag magjim hanʌm:
25 Então Jesus disse:
26 Mamʌ pãar hee magju haai k'aba nʌmgui hajim hanʌm. Mag k'ãyau chadcha t'et'em hawia k'ãijã warag serbiibamjöta haju haai sim; maagwai chi pörk'a simta jũrr hich chogjöta haju haai simgui hajim hanʌm.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 Magnaa hamag, Pãrau k'ĩirjuawai, ¿chijã chi t'et'em hagá hajim hanʌm: sĩi mes gaai t'öik'a sĩsiewai k'oogpai jupcheejem, wa mes gaai chi t'ëp paajem? Magnaa hichdëupai, Chi hʌ̃rʌʌcha simʌn ya sĩi t'öik'a sĩsim habaawai k'oogpai jupcheejemʌugui hajim hanʌm. Magnaa hamag, Mʌʌn chadcha pãar Pöröugui hajim hanʌm. Mamʌ pãrau hoo nʌm, sĩi mʌig mʌ pãar chogk'a chitʌmjöo chirʌm.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 Mamʌ mua hĩchab k'ap'ʌ chirʌmgui hajim hanʌm, chadcha pãarta mʌ dʌ̈i hogdʌba hich jãg wënʌrraajem mʌ chitʌmpierr, pãach dau hap'ʌʌ hajujã k'ĩirjuba.
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Pãach jãg wënʌrrʌm gaaimua, mua pãrag hĩchab mʌch dʌ̈i hõor pörk'apijugui hajim hanʌm, mʌ Hayau mʌchta t'umaam k'ʌʌn reik'apibarm dʌ̈i.
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 Mag mʌchta t'umaam k'ʌʌn Pörk'a chirsim hedta deeu maach hãba honee haju. Maimua rey juupjemjöm sie gaai jupk'awia pãachta mʌ dʌ̈i jöoi Jacob k'ararr chaain doce narr k'ʌʌn hag chaain hewagam k'ʌʌn pörk'ajugui hajim hanʌm.
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 Maimua hĩchab magjim haajem maach Pör Jesuu Simonag:
31 Jesus continuou:
32 Mamʌ mua jũrr pʌ kõit Hẽwandamag jëeu chirʌmgui hajim hanʌm, pʌch k'ũgurcheewai warre burrm hiek burrm hugua. Maagwai hũmaai deeu mʌ t'ʌ̃r gaai k'ĩirju chirsiewai pʌchdëupaita jũrr pʌch k'apeenag jaauju haai chirʌmgui hajim hanʌm, hamjã hagjö hubʌ nʌisimk'ĩir.
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Magbaawai chi Simonau hirig, —Señor, mʌʌn pʌ dʌ̈i cárcel deg mawia pʌ t'õbarm haar t'õimaju hak'iinjã maju chirʌm; magʌmjã mʌ gaai mas k'abamgui hajim hanʌm.
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Magbaawai Jesuu jũrr hirig, —Pedro hajim hanʌm, pʌ mag hiek'a chirʌm hãba, nau hõrau pʌchig jëeuwai, hãt'ãrr bĩeju nawe biek t'ãrjup purua hamag bʌ̃ʌrjã mʌ k'augba chitʌm ha jaaujugui hajim hanʌm.
34 Então Jesus afirmou:
35 Maimua warm k'ʌʌnagjã magjim haajem:
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Magbaawai deeu hichdëupai hamag, —Magtarr hĩsin chadau put wai nʌm k'ai, hat'aadët; hĩchab p'atk'on k'ãijã wai nʌm k'ai, hat'aadët; maimua hãb k'ãijã espaar chuk'u sim k'ai, hich k'ajũa përbapʌ̈i hajim hanʌm, hagua hawaag.
36 Então Jesus disse:
37 Mua pãrag mag chirʌmʌn, Hẽwandam hiek p'ã sim gaai jaau simjö ya mʌch t'õimʌʌ paawaita mag chirʌmgui hajim hanʌm. Hẽwandam hiek p'ã sim gaai mʌ higwia jaauwai, “Hiin, hõor t'õomiejöta wai naaju” ha sim. Mʌ higwia hich mag p'ã sim haawai chadcha t'um hichdëu jaau sim heyaa höbëbërg maju ha jaaumajim haajem.
37 Pois as
38 Magbaawai hamachdëu hirig hoopinaa, —Señor, ya marau mʌig espaar numí wai nʌmgui hajierram hanʌm.
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Maigmua höbërdʌtk'aau Jesús Olivo durrsĩig petajim haajem, k'eeupierr mawia mag durrsĩ gaaimua hich Hayag jëeujerr haawai. Mag hi mam dʌ̈i hĩchab hi k'apeenjã hi dʌ̈i wëtjim haajem.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Mag wëtwia hich Hayag jëeujem haig bardʌtk'abaimaawai hich k'apeenag, —Hẽwandamag jëeubat hajim hanʌm, dösãtag hʌdʌraa pãach p'ũrreu haupiba mʌ dʌ̈ita hubʌ wënʌrraag.
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Mag jaauwia, hichin ham haigmua mawia, juau mokdau barbapäaiwai burrjem hag warp'agjöpai sĩeimajim haajem, ham bigaau. Maig jẽk'ʌt jĩepöröu p'õbk'anaa, hʌ̃gt'aag heerpanaa, hich Hayag jëeubaadëjim haajem.
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 Mag jëeumamua, —Tata hajim hanʌm, pua k'õs hak'iin, hatcha mʌ dau hap'ʌʌ hapibak'am. Deeum nem waubarmuajã hagjö hõor peerdʌ hauju hayaa hak'iin, mʌ gaai machag mʌgcha hãwatbak'amgui haajeejim hanʌm. Mamʌ pʌchdëuta k'ap chirʌm; mʌchdëu k'õsi chirʌmjö k'aba, pʌchdëu k'õchagpierrta mʌ dʌ̈i habá ha hiek'amajim haajem.
42 dizendo:
43 [Hich Hayag jëeuwai mamagk'amua k'a t'eeg chuk'u t'ʌnʌm hee, hʌ̃gt'armua Hẽwandam chog bëewia hirig juapá deechëjim haajem, mag hich dau hap'ʌʌ haju hãwatamk'ĩir.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Mag hich dau hap'ʌʌ haju k'ĩirjuwia gaai machag t'ʌnʌmua warag oraa nʌmta, k'ajap'am nemjö t'et p'ʌrëu hahau haajeejim hanʌm. Mamagk'amua jʌachë t'ʌnʌm hoowain sĩi jʌa gaai bagpata höbër t'ʌnʌm t'ëutk'a t'ʌnaajim hanaabá.] |src="cn01810B.tif" size="col" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="LUK 22.44"
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Mag hʌ̃gt'aag hich Hayag jëeu sĩi hawia, p'iidʌwia, hich k'apeen hoon bëewai sĩi warag hök'ĩirjug machgau k'ãidʌtk'a t'ʌnʌmta hoochëjim hanʌm.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Magbaawai hamag, —P'iidʌtk'abat'ʌ̃ keena hajim hanʌm. ¿K'ant'eeta pãar k'ãi nʌma? K'ãiju k'ãai Hẽwandamagta jëeubat'ʌ̃ hajim hanʌm, dösãtag hʌdʌraa pãach t'ʌ haupim hugua.
46 E disse:
47 Mamʌ hagt'a Jesús mag hiek'a dʌnʌm hee, dëgölp ham haig hõor k'apan pos haichëjim hanaabá. Mag k'apanag hee hoowai hich Jesús dʌ̈i doce hogdʌba wënʌrraajerr heem hãb Judas ha t'ʌ̃r sĩerrta ham na hurajim hanʌm. Mag bëewia, Jesús dʌ̈i hãba dʌnʌʌuchëjim hanaabá, sĩi k'ajap'a saludaa nʌmjö hi k'ĩir hʌ̃ʌg.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Magbaawai Jesuu hirig magjim hanʌm:
48 Mas Jesus disse:
49 Magbaawai hich Jesús k'apeenau hamach Pör dau hap'ʌʌ haju k'aug hat'aawai, —Kakë, ¿marau pʌ kõit esparau ham dʌ̈i jãauju jãg nʌ? hajierram hanʌm hirig.
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Mag hirig jëeu nʌm hee, hãbmua bis habarmʌn, p'adnaan pör hag chog kach juachaar garmta warre hoort'ubapʌ̈ijim hanaabá.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Magbaawai Jesuu hich k'apeenag, —Hoob jãgmiet; hidëu mʌ dʌ̈i hamachdëu hampierr hapibat hajim hanʌm.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Maimua Jesuu hoowai haig naajim haajem: p'adnaan chi pörk'a nʌm k'ʌʌn, judionaan Asamblea heem pörnaan, maimua Hẽwandam hi jëeujem di t'ʌajem k'ʌʌn chi pörnaanpa t'ʌnaajim haajem, hi pʌr hawaan bëetarr k'ʌʌn. Magbaawai chi Jesuu hamag magjim haajem:
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Hẽwandamag jëeujem deg hed hëepierr pãar dʌ̈i mʌ chiraawai, bʌ̃ʌrjã pãrau mʌ chig haba haajerrta, hĩsta Hẽwandamau pãrag hʌdʌraa mʌ pʌr haupiju hed hajim. Maagwai hĩsta hĩchab chi dösãtjã pãar hʌ̃rpaju hed hajimgui hajim hanʌm, mʌ pʌr haumk'ĩir.
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Maimua Jesús pʌrp'öbaadëwia, harrwia, p'adnaan pör deg wai dubp'öbaadëjim haajem. Maagwai Pedroou warppaimuata hi hẽudee hoopʌ̈pʌ̈ig warrmaa hajim hanaabá.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Mag chi p'adnaan pör haar deet'urwia chi Jesús hierr wai nʌmich, jũrr di hũjãrr hõt hörwia hag bigaau hohood hap'öbaadëjim haajem. Magbaawai Pedrojã hĩchab ham bigaau hoo sĩsijim hanʌm.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Mamʌ hi mag hoo simta, haiguim hʌʌi hĩchab chi p'adnaan pör chogk'a sim bëewia, hi k'ĩir heerpanaa, warm k'ʌʌnag, —Chamʌg wounjã hĩchab hi dʌ̈i nʌrraajemʌu haichëjim hanʌm.
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Magbaawai Pedroou, —Mua magʌm wounaan hooba chitʌmgui hajim hanʌm.
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Maimua hag k'ur nʌʌpai hawia jũrr hemk'ooi hãbmua hirig, —Pʌjã ham heem k'abahab haichëjim hanʌm.
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Maimua deeu hag k'ur hora hãbjönaa deeum bëewia maguajã hagjö hirig, —Chadcha mʌg wounjã hi dʌ̈i nʌrraajem k'abahab hajim hanʌm; jãan Galileapierrauwai hajim hanʌm.
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Magbaawaita Pedroou, —Kakë, mua bʌ̃ʌrjã k'augbam, k'an hata pʌ hiek'a chirʌm k'ai hajim hanʌm.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Mag hãt'ãrr bĩebaawai maach Pör Jesucristoou hewag p'ʌʌrba hoo nʌʌ hajim haajem, Pedroog. Maigta Pedroou k'ĩir heyaa haadëjim hanaabá, maach Pöröu hichig, “Pedro, hãt'ãrr bĩeju nawe hõrau pʌchig jëeuwai biek t'ãrjup pua bʌ̃ʌrjã mʌ k'augba chitʌm ha hiek'aju” ha jaautarr.
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Mag k'ĩir hee dʌnʌisim habarmʌn chadau, gaai machaaga haadëmua dawag höbërwia, warre hö jãsenag haadëmua bĩe sĩi hajim hanaabá.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Maagwai Jesús pʌr wai nʌm haig hoopaar t'ʌnarr k'ʌʌnaujã hi wau hiek'anaa hĩchab moketaupa p'ãr wai nʌmua hi gaai mas waumaajeejim haajem.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Magnaa putiu hi dau p'ãarjʌ̃naa jũrram k'ʌʌnau k'ĩidadcha juajãau p'ot hanaa hirig, —Magan k'aug hat'á, k'aíuta pʌ p'ãrjĩ haajeejim hanʌm.
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Hich mag pʌamjã higba, hi wau wai nʌmua warag hirig parhoobajã hiek'amaajeejim haajem.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Maimua ya hãspabaadeewai hãba biirdʌjierram haajem: Asamblea heem chi pörnaan p'adnaan pörk'a nʌm k'ʌʌn dʌ̈i Hẽwandam hi jawaag chi machnaanpa. Mag biirdʌwia hamach Asamblea hee chi Jesús haibëewia hirig,
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 —¿Pʌchta chadcha warrgarwe Hẽwandamau hõor peerdʌ haumk'ĩir jʌr hauwia pʌ̈iju haajerrá? Warre marag jaaubá hajierram hanʌm, marau k'ap haag.
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 Maimua mʌch garmua jũrr pãrag jëeumak'iinjã, pãrau mʌ hiek jʌ̃ʌjã haba ni mʌ pʌapʌ̈ijã pʌapʌ̈ibajugui hajim hanʌm.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Mamʌ nau mʌg hatag jöpcha mʌg woun Hemk'ooi Hiewaa Hẽwandam chi jua t'ierr bigaau hi juachaar gar jupimajugui hajim hanʌm, Hẽwandam dʌ̈i hãba t'umaam k'ʌʌn Pörk'aag.
69 Mas de agora em diante o
70 Magbaawai t'umaam k'ʌʌnau hirig, —¿Hãa, magan pʌʌn Hẽwandam Hiewaapama? hajierram hanʌm.
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Magbaawaita hamachdëu, —¿K'an hatcha maadëu deeum k'ʌʌnau jaau nʌmta hũrm hig nʌma? Ya maadëu hũrbarmgui hajierram hanʌm, hich hiiucha jaaubarm.
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.