Lucas 16

Hẽwandam Hiek (NOAH) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Maimua Jesuu hĩchab mʌg nem hĩgk'aadam hĩgk'ajim haajem, hich dʌ̈i hogdʌba wënʌrraajerr k'ʌʌnag:
1 Jesus disse aos seus discípulos:
2 t'ʌ̃rpʌ̈iwia hirig magjim hanʌm: “¿K'an hajaugta mua hũurwai mag pua bʌ̃ʌrjã mʌ nem haair haba chirʌm hanʌ́ma? Mʌ hiek'au nauwe jöpk'aa pʌchdëu nem waaujem t'um p'ãk'anaa mʌrʌg hoopibá” hajim hanʌm, “mua k'ap haag. Mag hoopiwia warre pʌdëu sĩiubaad, tag mua pʌ higbam” hajim hanʌm hich k'ĩircha.
2 Por isso ele o chamou e disse: “Eu andei ouvindo umas coisas a respeito de você. Agora preste contas da sua administração porque você não pode mais continuar como meu administrador.”
3 Magbaawai chi rik nem t'ʌa chirarr wounau k'ĩirju sĩi hawia, hich hödegpai, “¿Nau mʌ jãga hajuutaa mʌgbaadëma?” hajim hanʌm, “mʌg mʌ patronaujã mʌ jʌrbaadëm. Sirp'ʌg hee t'ut'ui dʌ̈i p'idk'aju serbiiba chirʌm. Parhooba sĩi hatcha kaaijã hee nem jëeu chitaagjã k'aba chirʌm” hajim hanʌm hichdëupai hichig.
3 — Aí o administrador pensou: “O patrão está me despedindo. E, agora, o que é que eu vou fazer? Não tenho forças para cavar a terra e tenho vergonha de pedir esmola.
4 Maimua hich hödegpai, “Hãa, ya mua k'ĩirju hat'am” hajim hanʌm, “jãga haju mʌch mʌigmua jʌrbapäaiwai hõrau hamach deg mʌch höbeerpimk'ĩir.”
4 Ah! Já sei o que vou fazer… Assim, quando for mandado embora, terei amigos que me receberão nas suas casas.”
5 Mag k'ĩirju hauwia chadcha hich patronag dëbpaar paraa narr k'ʌʌn hãhãbdö t'ʌ̃rnaa hamag jëeu hoomajim haajem. Nacharamʌg, “¿Pua maach patronag k'arr paraa chirʌ́?” hajim hanʌm.
5 — Então ele chamou todos os devedores do patrão e perguntou para o primeiro: “Quanto é que você está devendo para o meu patrão?”
6 Magbaawai warmua, “Muan hirig cien latas de aceite paraa chirʌmgui” hajim hanʌm. Hichig mag jaaubaawai, “Chadcha pua mag haujim; cha sim hag hẽsap” hajim hanʌm. “Mamʌ t'ʌrrëupʌ̈iwia magan jũrr jöpk'arraa cincuenta lataspai p'ã sĩubá; mua pʌrʌg jãrrpai jëeuk'im” hajim hanʌm.
6 — “Cem barris de azeite!” — respondeu ele.
7 Maimua hãbak'ai paar sĩerragjã hagjö, “¿Puajã k'arr maach patronag paar chirʌ́?” hajim hanʌm. Magbaawai chi dëbpaar paraa chirarrau, “Mua hirig trescientos sacos de arroz paar chirʌm” hajim hanʌm. Magbaawai chi k'ap haag jëeu sĩerrau, “Chadcha pua mag haujimkë” hajim hanʌm. “Cha sim hag hẽsap” hajim hanʌm. “Mamʌ t'ʌrrëupʌ̈iwia jũrr doscientos cincuenta sacospai p'ã sĩubá” hajim hanʌm.
7 — Para o outro ele perguntou: “E você, quanto está devendo?”
8 Magbarm k'aug hat'aawai chi patrón jöoirau hich nem haair haba harr woun higwia hich hödegpai, “Jöo, wounan chadcha k'ĩirjug k'ap'ʌta chirʌma” hajim hanʌm.
8 — E o patrão desse administrador desonesto o elogiou pela sua esperteza. E Jesus continuou:
9 Pãadë hũrbat. P'atk'onan chadcha nem parhoobam wau nʌmua ganwia nem k'aigbam hat'eejã hiigjem. Mag sĩeb mamʌ, pãach p'atk'on haauwai hõordam dʌ̈i nem hajap'a wau nʌmuata ham dʌ̈i k'apeen k'abat hajim hanʌm. Maagwai pãach meebarm hed mʌg jẽb gayam nem tag higba haadeewai jũrr hʌ̃gt'arjã mak'ʌʌn dʌ̈ita nʌisiju, Hẽwandamau pãach hʌdʌraa höbeerpibaawai.
9 Por isso eu digo a vocês: usem as riquezas deste mundo para conseguir amigos a fim de que, quando as riquezas faltarem, eles recebam vocês no lar eterno.
10 Woun hãbmua nemdam bʌ̃rʌʌm hawia k'ãijã hajap'a hʌʌrk'a simʌn, magan nem dʌ̈rrʌ̈ʌm hawiajã hich mag hajap'a hirua wai nʌrraju. Mamʌ nem bʌ̃rʌʌm hawia hagʌg hoomap'amjö warag hʌdʌraa hãrpi simʌn, magan nem dʌ̈rrʌ̈ʌm chará sĩi hãrpijugui hajim hanʌm.
10 Quem é fiel nas coisas pequenas também será nas grandes; e quem é desonesto nas coisas pequenas também será nas grandes.
11 Mʌg jẽb gaai Hẽwandamau pãachig nem deetarrdampaijã hajap'a hʌʌrk'aa meraa nʌmʌn, ¿jãga hich haram nem hajapcharam hirua pãrag deebarju? Deebamgui hajim hanʌm.
11 Pois, se vocês não forem honestos com as riquezas deste mundo, quem vai pôr vocês para tomar conta das riquezas verdadeiras?
12 Chik'am nemjã pãrau hajap'a hʌʌrk'aba nʌm chan, ¿k'aíu pãrag hök'ar nem jʌ̃apiju harr k'ãijã jʌ̃apibarju? Jʌ̃apíbamgui hajim hanʌm.
12 E, se não forem honestos com o que é dos outros, quem lhes dará o que é de vocês?
13 Ni hãbmuajã pöd patronnaan numiim k'ʌʌn chogk'aju k'aba simgui hajim hanʌm. Patronnaan numí hak'iin, hiwiir hãbpaita hʌ̃rcha k'a k'õsi haju. Hich hagjöta simgui hajim hanʌm hĩchab Hẽwandam dʌ̈ijã. Pöd pãrau Hẽwandam k'ĩrag wʌrpanaa p'atk'onagjã wʌrpa haju k'aba nʌm. Pãar magta nʌm chan pöd Hẽwandam hipierraa k'aba nʌmgui hajim hanʌm.
13 — Um escravo não pode servir a dois donos ao mesmo tempo, pois vai rejeitar um e preferir o outro; ou será fiel a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e também servir ao dinheiro.
14 Mamʌ hĩchab haig fariseonaan p'atk'on hat'ee bĩe k'it'ëem k'ʌʌnaupa chi Jesuu hiek'amam hũr narr haawai warag hi wau hiek'a naajim haajem.
14 Os fariseus ouviram isso e zombaram de Jesus porque amavam o dinheiro.
15 Magbaawai Jesuu hamag hiek'amamua, —Pãran, pãachta hʌ̃rcha p'atk'on wai nʌm hawia Hẽwandam dau najã hʌ̈ucha nʌm haajeebma; mamʌ chadcha Hẽwandamauta pãar t'ãar k'ap'ʌ simgui hajim hanʌm. Mʌg jẽb gayam k'ʌʌnaun p'atk'onta nem t'um mʌg jẽb gaai t'ʌnʌm k'ãyau hajapcha sim hawia hagʌgta hee haajerram. Hamag mag nem wajaug sĩeb mamʌ, hagua nem k'aigba waauwaita sĩi hödömie sẽrk'a t'ʌnʌmjö Hẽwandamau k'õchk'aba haajemgui hajim hanʌm.
15 Então Jesus disse a eles:
16 Mag nem jajawagmamua hĩchab hich hiek hũr narr k'ʌʌnag Jesuu magjim haajem: ’Juan hõor pör choomieu Hẽwandam hi jaauju naweran pãrau Moiseeu hiek p'ã pʌatarr dʌ̈i Hẽwandam hi jaaumienau hẽsap p'ãtarrpai wai naajimgui hajim hanʌm, hag gaai jaau sim hipierr wënʌrraag. Mamʌ Juanau hiek hiiur Hẽwandam haar höbeerpiejemta wai bëejimgui hajim hanʌm, chi wajapcharam. Mag jaauchëtarr haigmua hatag mag Hẽwandamta chi Pörk'aimʌʌ sim k'aug hat'ampierr, hĩsta hõor pöm hi hipierraa ham hig nʌm, chadcha hamach Pörk'abaadeewai hi dʌ̈i naam k'õchgau.
16 — A
17 Mag hiek hiiur wai naab mamʌ, jöoingar Hẽwandamau Moiseeg hich hiek p'ãpitarran hich warr sĩejerr hagt'a hich mag serbii sĩerrʌmgui hajim hanʌm. Mʌg durr t'um hedjãpa chugpawiajã jöoingarwe p'ã pʌatarr hiek chan bʌ̈dam hãbjã hok'oobamgui hajim hanʌm.
17 — É mais fácil o céu e a terra desaparecerem do que ser tirado um simples acento de qualquer palavra da Lei.
18 ’Magua hĩsjã warrgarmjö dich hʌʌi hisegwia deeum hʌʌi haumʌn pekauta wau simgui hajim hanʌm; wa deeumua hʌʌi pʌatarr k'ãijã haumʌn magan hagjö pekauta wau simgui hajim hanʌm.
18 — Se um homem se divorciar e casar com outra mulher, comete adultério. E quem casar com a mulher divorciada também comete adultério.
19 Maimua hĩchab mʌg nem hĩgk'aadam jaaujim haajem Jesuu: ’Woun hãb sĩejim haajem, rik. Maan sĩi k'ajũa parhẽpagk'am happ'ata jũajeejim haajem. Maimua mag nʌm dʌ̈i hed hëepierr sĩi nemk'oo jaramjöta t'achjã wau k'oojeejim haajem.
19 Jesus continuou:
20 Mamʌ hĩchab woundam hap'ʌʌ k'itʌm Lázaro ha t'ʌ̃r sim sĩejim haajem, sĩi p'ĩe k'a dodoso k'itʌm. Mag k'itʌmʌn sĩi chi rik puertdi bigaau hõor bʌ̈ heeta hoo k'ëraajeejim hanʌm.
20 Havia também um homem pobre, chamado Lázaro, que tinha o corpo coberto de feridas, e que costumavam largar perto da casa do rico.
21 Mag k'ërʌmʌn jãsogau chi rik t'ach k'ö sim mes heegar pan perasdam k'ʌimam k'öm k'õchag k'ërʌm hee, saakienauta hi p'ĩedau sẽcheejeejim haajem.
21 Lázaro ficava ali, procurando matar a fome com as migalhas que caíam da mesa do homem rico. E até os cachorros vinham lamber as suas feridas.
22 Mag k'itʌʌ hawia chi hap'ʌʌ k'itarrdam meejim haajem. Mag meebaadeewai Hẽwandam chognaan bëewia sĩi hi hak'aardam hʌ̃gt'ar Abrán sim haar harrjierram haajem. Mag k'ur chi rikjã hĩchab meebaadeewai bëp sĩuwia k'ĩmie durrta höbërjim haajem.
22 O pobre morreu e foi levado pelos anjos para junto de Abraão, na festa do céu. O rico também morreu e foi sepultado.
23 Maimua ya k'ĩmie durrpanaa maach gaai machag hãwatbajujö t'ʌnʌmua hʌ̃gt'aag hoowai dau warp'a Lazarota Abrán bigaau k'õinaa päar sim hoo hat'ajim hanʌm, chi rik harrau.
23 Ele sofria muito no
24 Magbaawai mammua t'et, “Jöoi Abrán, mʌ hap chitʌm mʌ dau haug k'augbáa” hajim hanʌm. “Lázaro jĩgpirdam gaaipai k'ãijã dödamau homnaa mʌ haar pʌ̈ibapʌ̈ʌi. Ya mʌʌn hö jʌʌumaam. Hõt k'ierr pechag mʌg t'ʌnʌmjã mua hãwatbajujöta t'ʌnʌʌmgui” hajim hanʌm hähäak'amua.
24 Então gritou: “Pai Abraão, tenha pena de mim! Mande que Lázaro molhe o dedo na água e venha refrescar a minha língua porque estou sofrendo muito neste fogo!”
25 Mamʌ magbaawai jöoi Abranau hirig magjim hanʌm warag: “K'ĩir heyaa hajuma” hajim hanʌm, “pʌch monak'a haawai nem k'ĩir t'um paraanaa bʌ̃ʌrjã haugchëba chitarr. Maagwai Lázaro bʌ̃ʌrjã magʌm chuk'u hi dau hap'ʌʌ k'amor masi k'ërʌmjã pua hirig hooba haajeejim. Mamʌ hĩs mʌig hi k'õinaa bibigag chuk'u chirʌm. Jãigta k'ĩirjujuma hajim hanʌm, jãgwia jũrr hĩs pʌ hidawaa chirʌ́, hõt k'ierr pechag hee.
25 — Mas Abraão respondeu: “Meu filho, lembre que você recebeu na sua vida todas as coisas boas, porém Lázaro só recebeu o que era mau. E agora ele está feliz aqui, enquanto você está sofrendo.
26 Pua mag chirab mamʌ, pʌ haar pöd mua Lázaro pʌ̈ibamgui hajim hanʌm. Magnaa maach jãrr mʌg dö k'õrg sĩi jẽb hit'urm jaaba wëjömjö sim hee ¿jãga hi maju? Jammuajã pöd bëeju k'aba, ni maumuajã pöd maju k'abamgui” hajim hanʌm jöoi Abranau.
26 Além disso, há um grande abismo entre nós, de modo que os que querem atravessar daqui até vocês não podem, como também os daí não podem passar para cá.”
27 Magbaawai chi rik harrau warag chaigpa k'itʌmua jöoi Abranag, “Magan jũrr mʌ haai di haarta hi chogbapʌ̈i” hajim hanʌm,
27 — O rico disse: “Nesse caso, Pai Abraão, peço que mande Lázaro até a casa do meu pai
28 “mʌ k'od hãbam k'ʌʌn cinco p'ë wai chirʌm haar, mʌ mʌg chirʌm jaaubaimaawai hamach k'aibag hisegwia k'ĩirjug hajap'am haumk'ĩir, magbaawai ham meem hedjã mʌjö mʌgʌm haar gaai machag hãwataan bëem hugua” hajim hanʌm, chi rik harrau.
28 porque eu tenho cinco irmãos. Deixe que ele vá e os avise para que assim não venham para este lugar de sofrimento.”
29 Magbaawai Abranau hirig, “Mamʌ hamau Hẽwandam hiek wai naabahab, Moiseeu chi Hẽwandam hi jaaumien dʌ̈imua p'ã pʌatarr. Hamau mag gaai jaau sĩsidʌmta hipierraa haju haai naabahab” hajim hanʌm, “pʌ sim haar wëtmap'a nʌmʌn.”
29 — Mas Abraão respondeu: “Os seus irmãos têm a
30 Magbaawai chi k'ĩmie durr simua magjim hanʌm: “Hʌ̃hʌ̃, mag k'abam jöoi Abrán. Sĩi p'ã sim gaaipai chan hamau hʌ̈k'abam. Mamʌ hãb meetarrta deeu ham haar höbërimawia hamag jaauwimak'iin chadau, warre hamau hamach k'aibag hisegjurau” hajim hanʌm.
30 — “Só isso não basta, Pai Abraão!”, respondeu o rico. “Porém, se alguém ressuscitar e for falar com eles, aí eles se arrependerão dos seus pecados.”
31 Magbaawai Abranau hirig magjim haajem: “Mamʌ hamau mag Hẽwandam hiek chi p'ãm wai nʌm gaai jaau sim hʌ̈k'aba nʌm chan, magan hãb meewia deeu hiiu p'iidʌwia hamag jawaan mak'iinjã, hamau hʌ̈k'abajugui” hajim haajem, chi rik harrag.
31 — Mas Abraão respondeu: “Se eles não escutarem Moisés nem os profetas, não crerão, mesmo que alguém ressuscite.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.