Gálatas 2
Hẽwandam Hiek (NOAH) vs NVI
1 Maimua magtarr k'ur catorce añonaata deeu hũwaai Jerusalenag majim Bernabé dʌ̈i; mag mʌch mam dʌ̈i Tito harrjim.
1 Catorze anos depois, subi novamente a Jerusalém, dessa vez com Barnabé, levando também Tito comigo.
2 Mag mʌ marran, hich Hẽwandamau mʌrʌg maju haai chirʌm habaawaita majim. Maimua ya Jerusalén barwi iglesia hee chi pörnaan dʌ̈i maach happai biirdʌ nʌm haigta mua jũrr hamag jaaubaadëjim judionaan k'abam k'ʌʌnag maach peerdʌajem hiek mʌchdëu jaaujem. Mua hamag jaaujim, mʌchdëu nem jaau chitʌm k'ap hamk'ĩir, magba hak'iin mua nem jaau chitʌm k'augbam gaaimua mʌch higar k'aba k'ãijã habaawai mʌchdëu nawe jaautarr maimua hewag jaaubarmjã hisegju hawi.
2 Fui para lá por causa de uma revelação e expus diante deles o evangelho que prego entre os gentios, fazendo-o, porém, em particular aos que pareciam mais influentes, para não correr ou ter corrido em vão.
3 Pari Jerusalenpie jöoin chi pörnaanau hũurwai mua nem jaau chirʌm chadcha hag heyaa sĩerr haawai, Tito judío k'aba sim mʌ dʌ̈i nʌrrarrjã maach meeunau haajemjö mehëu t'ʌʌpʌ̈iju haai simjã habajierram.
3 Mas nem mesmo Tito, que estava comigo, foi obrigado a circuncidar-se, apesar de ser grego.
4 Mua hamag jaaujim, jãga hãaur k'ʌʌn hermanonaan hanʌmjã sĩi sëuk'a nʌrrjëemta hamach k'augbajupii hawi maach haig bëejĩ, jũrr hamachdëuta mʌ hichaaur pãarjö judionaan k'abam k'ʌʌnaujã Cristo hiek hʌ̈k'a nʌm dʌ̈i maar jöoin hiita hʌ̃rcha hʌʌrk'aju haai nʌm ha jawaag. Mamʌ mua hoowai mag maar jöoin hiita hʌdʌraa mag hʌʌrk'api jaautarr hamuan, warag pãach chi hʌ̈k'a durrum k'ʌʌnta mag maar jöoin hiiu presonaanjö wai sĩsik'am ha chirajim, pöd chi höbëraajã k'augba.
4 Essa questão foi levantada porque alguns falsos irmãos infiltraram-se em nosso meio para espionar a liberdade que temos em Cristo Jesus e nos reduzir à escravidão.
5 Magua mua chi pörnaanag jaau chirajim mag mehëu t'ʌabichpi nʌmua wa tagam ley maar jöoin dën hʌʌrk'a nʌmua chan maach peerdʌba haajem. Magua maach peerdʌajem hiekta pãrag hich mag pãach hee wai naapim k'õsi narr haawai, magta mag sëuk'a nʌrrjëe harr k'ʌʌnau mamagk'amjã bʌ̃ʌrjã maadëu hamag maach hʌdʌʌr deeba, jũrr chik'am hipeer hahaujii hawi, maach garmuata pödpʌ̈ijim ha chirajim.
5 Não nos submetemos a eles nem por um instante, para que a verdade do evangelho permanecesse com vocês.
6 Mamʌ mua mag jaautarr hũrwi mag Jerusalenpien chi hʌ̈k'a nʌm k'ʌʌn hee jöoin hamach pörk'a wai nʌm k'ʌʌnaujã bʌ̃ʌrjã mʌrʌg, “Pua magta haju haai simjã” habajierram, mua jaautarr t'um hʌ̈u hamach jʌ̃gaagaata jaautarr haawai. (Pari Hẽwandam dau naan maachin t'um hagdaujöpai t'ʌnʌm haawai hamach Cristo dʌ̈icha wënʌrrajim hawi chi pörnaank'a naawiajã mʌ gaai mas k'aba sim.)
6 Quanto aos que pareciam influentes — o que eram então não faz diferença para mim; Deus não julga pela aparência — tais homens influentes não me acrescentaram nada.
7 Hamach garmuata mʌrʌg nem jaauju k'ãai, warag hamach paarmua, hich Hẽwandamauta judionaan k'abam k'ʌʌnagjã hichdëu maach peerdʌ haaujem hiek jaaumk'ĩir mʌrʌg jaau wai sim hanaajim, hich jãg Pedroogjã hichdëuta judionaanag hich hiek jaaumk'ĩir jaau wai simjö.
7 Pelo contrário, reconheceram que a mim havia sido confiada a pregação do evangelho aos incircuncisos, assim como a Pedro, aos circuncisos.
8 Mag Pedroog hich hiek jaaumk'ĩir pʌ̈iwi judionaan pöm hich hiek hʌ̈k'api hautarr hag Hẽwandamaupaita mʌjã hĩchab judionaan k'abam k'ʌʌn hee hich hi jaaujemk'a pʌ̈ibajieb, ham heejã hagjö hõor pöm hich hiek hʌ̈k'api hawaag.
8 Pois Deus, que operou por meio de Pedro como apóstolo aos circuncisos, também operou por meu intermédio para com os gentios.
9 Mag hich Hẽwandamauta mʌ dʌ̈i mag sĩewaita Pedroou Santiago dʌ̈imua Juanaupa hamachta chi hʌ̈k'a durrum k'ʌʌn hee chadcha chi pörk'a nʌm k'ʌʌnaujã chadcha hich Hẽwandamauta hʌ̈u mʌrʌgjã magamk'ĩir hich jua t'eeg deejim hanaajim warag. Magnaa chadcha hãbam p'idag p'idk'a nʌm gaaimua hãba k'apeenk'a nʌm hanʌmua mʌ dʌ̈i jua joot'ʌwi Bernabé dʌ̈ijã jua joot'ʌnaa warag maar k'ĩir honee hiek'amajierram, judionaan k'abam k'ʌʌn hee hich mag jaaumk'ĩir. Maagwai hamaujã hich hagjö warag judionaanag jaau nʌisiju hajierram.
9 Reconhecendo a graça que me fora concedida, Tiago, Pedro e João, tidos como colunas, estenderam a mão direita a mim e a Barnabé em sinal de comunhão. Eles concordaram em que devíamos nos dirigir aos gentios, e eles, aos circuncisos.
10 Hãba marag k'ĩir hok'oopiba jaaumjö jaautarran, hermanonaan hee dau hap'ʌʌm k'ʌʌndamau nem hig nʌmjã sĩi hamag hoobamjö hapibata jaaujim. Mamʌ hamau mag jaauba harr hak'iinjã, jãgʌm haiguin mʌʌn hichiita hich magta chitʌm.
10 Somente pediram que nos lembrássemos dos pobres, o que me esforcei por fazer.
11 Pari magtarrta hich Pedro Antioquía p'öbör hee barimaawai, hirua nem wau sim hʌ̈u k'abata sĩejim; magua chadcha mua warre hichig k'ĩircha hiek'ajim.
11 Quando, porém, Pedro veio a Antioquia, enfrentei-o face a face, por sua atitude condenável.
12 K'ani mua hoowai warran, hermanonaan judionaan k'abam k'ʌʌn dʌ̈ijã hʌ̈u hãba t'ach k'oojeejim; pari mamagk'arrta hõor Santiago higar narr k'ʌʌn Jerusalenmua bardʌtk'abaimaawai, ham k'a hogdʌwi tag ham dʌ̈ijã t'ach k'öba haadëjim, mag hamachdëuta hamach jöoin hi hajapcha hʌʌrk'aajem hanarr k'ʌʌnau hich jaauju k'ĩirjuwi.
12 Pois, antes de chegarem alguns da parte de Tiago, ele comia com os gentios. Quando, porém, eles chegaram, afastou-se e separou-se dos gentios, temendo os que eram da circuncisão.
13 Pedro magbaadëm hoowi haig hagjö judionaan chi hʌ̈k'a durrarr k'ʌʌnaujã hich hagjöta hap'öbaadëjim hamach k'apeen judionaan k'abam k'ʌʌn dʌ̈i, Cristo higar nʌisiewai tag hamach jöoin ley gaai jaau simjö habaju k'ap'ʌ narrta. Mamʌ mak'ʌʌnpai k'aba, hajapcharan hich Bernabépata dʌ̈i hag hee burrjim, warm k'ʌʌn hoowi.
13 Os demais judeus também se uniram a ele nessa hipocrisia, de modo que até Barnabé se deixou levar.
14 Mag mʌchdëu hoowai maach peerdʌajem hiek gaai wënʌrrapi jaau simjö k'aba haadëm hoobaawaita chadcha hõor k'apanag dak'ĩir hiek'amamua mua Pedroog mag chirajim: “Pʌ, judiok'a simta dʌ̈rrʌ̈ʌ pua maach jöoin hijã hʌʌrk'aba sim. Pʌchjã mag simta, ¿jãgwi magan hĩsta deeu pua warramjö magʌm ley hʌʌrk'a sĩ?” ha chirajim. Magnaa mua hirig, “¿Pua chan k'augba sĩeb” ha chirajim, “pʌchdëu jãg simua warm k'ʌʌn judionaan k'abam k'ʌʌnagjã maach meeun dënjöta magʌm ley hʌʌrk'api jaau sim?”
14 Quando vi que não estavam andando de acordo com a verdade do evangelho, declarei a Pedro, diante de todos: "Você é judeu, mas vive como gentio e não como judeu. Portanto, como pode obrigar gentios a viverem como judeus?
15 Maran chadcha bi heewe judionaank'a naawai hich Hẽwandamau ley deetarrjã wai nʌm. Magua maar chan chadcha sĩi Hẽwandam k'augbam k'ʌʌnjö parhoob nem waaujem k'ʌʌn k'abam.
15 "Nós, judeus de nascimento e não ‘gentios pecadores’,
16 Mag naab mamʌ hĩsin ya marau k'ap'ʌ nʌm hĩchab, mag sĩi Moiseeu ley p'ã pʌatarr hʌʌrk'a nʌm gaaimuapai chan pöd hãbjã kulp chuk'u sim haju k'abam. Hãba Cristo hiek t'ãraucha hʌ̈k'a nʌm gaaimuata chadcha kulp chuk'u haajem. Maguata maachdëujã hĩchab Jesucristo hiekta hʌ̈k'a nʌm, mag nʌm gaaimuata mag kulp chuk'u nʌisieg.
16 sabemos que o ninguém é justificado pela prática da lei, mas mediante a fé em Jesus Cristo. Assim, nós também cremos em Cristo Jesus para sermos justificados pela fé em Cristo, e não pela prática da lei, porque pela prática da lei ninguém será justificado.
17 Mamʌ hãba Cristo hiekpai hʌ̈k'awi maach jöoin hiita hisegk'iin, sĩi ley chuk'u haawai parhooba nem waaujem k'ʌʌn dʌ̈i hãba nʌisiju, bʌ̃ʌrjã Hẽwandam chaain haju k'aba. Chadcha ham dënjö k'aigba nem wawaag k'abam mamʌ mag hak'iin, ¿hãbmua k'ãijã Cristoou hich hiekpaita hʌ̈k'api simua maachig pekauta waupi sim habaju k'ai, Hẽwandamau maach jöoinag ley deetarrta hisegpi sĩewai? Mag haju haai sĩeb mamʌ mag k'abam. Hichiita mag ley gaai jaau simjö Hẽwandam dau na hajap'a wënʌrraju haai nʌm. Magua mag Cristoog dich peerdʌ haupim k'õchgauta mag ley dich jöoin hi hisegk'iinjã, k'aigba k'aba sim.
17 "Se, porém, procurando ser justificados em Cristo descobrimos que nós mesmos somos pecadores, será Cristo então ministro do pecado? De modo algum!
18 Magju k'ãai, mua hõrag mʌch paarmua maach judionaan ley hʌʌrk'apiba jaaujerrta hewag pawi deeu hũwaai jãg ley hʌʌrk'a nʌmuata maachin hʌ̈u peerdʌajem hawi hag gaai jaau simjö t'umaa hʌʌrk'ak'iin, magan mʌchdëuta mag ley k'aigba jaaubarm, chadcha maach peerdʌ hawaag chan serbiiba simta mag jaau chiraawai.
18 Se reconstruo o que destruí, provo que sou transgressor.
19 ¿K'an jãgwi mua mag chirʌ́? Warran chadcha jãg ley hajap'a hʌʌrk'a chitʌmuata hʌ̈u peerdʌju hawi parta t'umaa hajap'a hʌʌrk'aju hẽk'aajerr haawaima. Mamʌ magʌm gaaimua chan Hẽwandamau mʌch haubaju k'aug hautarr haigmua warre tag magʌm leijã hʌʌrk'aba, hãba Cristo hiekpaita hʌ̈k'a chirsijim, chadcha hich Hẽwandamau k'õsimjöta nem wau chitaag.
19 Pois, por meio da lei eu morri para a lei, a fim de viver para Deus.
20 Maguata nem k'aigbam wawaagan mʌʌn nawe Cristo t'õo naawai hi dʌ̈i hãba pakuls gaai t'õrrjöta chirʌm, magʌm ley hʌʌrk'a nʌmuata tag mʌch peerdʌjujã k'ĩirjuba. Pari tag warramjö mag k'ĩirjuba chirʌmʌn mʌch k'ĩraupai k'aba, Cristo mʌ t'ãar hee sim hag juapaauta mʌrʌg magpi sim. Maguata Hẽwandamau k'õsimjö wawaag hich Hiewaa Cristoou mʌchig juapá deeju k'ĩirju chirʌmuata nem wau chitʌm, chadcha hichdëuta hich garmua mʌ k'õsi hawi mʌ kõitjã hichta t'õopitarr haawai.
20 Fui crucificado com Cristo. Assim, já não sou eu quem vive, mas Cristo vive em mim. A vida que agora vivo no corpo, vivo-a pela fé no filho de Deus, que me amou e se entregou por mim.
21 Mʌ chan har ley hʌʌrk'a nʌmta hajapcha sim hawi Cristoon parta meejim ha hiek'aajem k'ʌʌn k'aba chirʌm. Chadcha maach jöoin judionaan ley hʌʌrk'a nʌmuata Hẽwandam dau na tag maach kulp chuk'u hapiejem hak'iin, k'ant'ee Cristo maach kõit meek'amma.
21 Não anulo a graça de Deus; pois, se a justiça vem pela lei, Cristo morreu inutilmente! "
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.