Atos 26
Ẽwandam Iek (NOAE) vs NAA
1 Magbaawai rey Agripaau Pabloog iekhapijim anaabá, jũrr ich iekcha ũraag. Mag ichig iekhapibaawai, amach meeun ee thethemnaanag saludaajerrjö, chi rey oo simʉg ʉ̈gthaag jua ʉanaa Pabloou magjim aajem:
1 A seguir, Agripa, dirigindo-se a Paulo, disse: — Você está autorizado a falar em sua defesa. Então Paulo, estendendo a mão, passou a defender-se nestes termos:
2 —Rey Agripa, chadcha maach meeunaupai nem parhooba amachdëu thʉm aig mʉ gaai thʉ iekha thʉnʉm. Mamʉ ʉ̈u pua mʉchigcha iekhapi chiraawai mʉ onee chirʉmgui ajim anʉm, mʉchdëucha wir aig mʉch jawaag.
2 — Tenho-me por feliz, ó rei Agripa, pelo privilégio de, hoje, na presença do senhor, poder produzir a minha defesa de todas as acusações que os judeus fazem contra mim,
3 Mua khaphʉ chirʉmgui ajim anʉm, pua chadcha maach meeun i wajapha khaphʉnaa ĩchab maach leijã wajapha khaphʉ sim. Maagwai pua sĩi mʉ iekdam wajapha ũrbarjugui ajim anʉm.
3 especialmente porque o senhor é versado em todos os costumes e questões que há entre os judeus. Por isso, peço que o senhor me ouça com paciência.
4 ’Judionaanaun thumaam khʉʉnau khakhapdö thʉnʉm, mʉch ẽwan gurwe jãga mʉ am ee chitaajeejĩ, mʉch durr chiraajeewai maimua Jerusalén chiraajeewaijã agjö.
4 — Quanto à minha vida, desde a mocidade, como decorreu desde o princípio entre o meu povo e em Jerusalém, todos os judeus a conhecem;
5 Amau khaphʉ nʉmgui ajim anʉm ĩchab, warrgarwe mʉ ich mag fariseokha chitʉm. Pua khaphʉ sim, fariseonaanta chadcha bʉ̈ʉrjã maach jöoin i pʉaba wajapcha ʉʉrkhaajem khʉʉnau. Amau chadcha nem agchata jaau nʉm akhiin, magʉmta bʉ̈ʉrjã meerba thum jaaukhamgui ajim anʉm.
5 pois, na verdade, eu era conhecido deles desde o princípio, se assim o quiserem testemunhar, porque, na condição de fariseu, vivi conforme o partido mais rigoroso da nossa religião.
6 Mamʉ magba amau sĩi mʉ mʉig wai nʉmʉn, warrgarwe Ẽwandamau maach jöoinag jaautarrjö chadcha maach meewi deeu iiu phiidʉju ʉ̈kha chitʉm gaaimuapaita amau mʉ mʉig wai naabahab ajim aajem.
6 E agora estou sendo julgado por causa da esperança da promessa feita por Deus aos nossos pais,
7 Warrgarwe mag jaaujerr aawaita, maach jöoin ãbam khodpai doce narr ag chaain thumaam khʉʉnau ĩs ewag pawiajã agtha ʉ̈kha durrum iekhau edaram magwe Ẽwandamag jëeu durraba aajeeb ajim anʉm, ichdëu jaautarrjö iiu phiidʉtkhaag. Magnaa, Rey Agripa ajim anʉm, maach meeun thumaam khʉʉnau khabam, mamʉ iwiir ãbam khʉʉnau par chad khabamta iek pöm mʉg mʉ gaai thʉ nʉmʉn, sĩi chadcha mʉchdëu mag Ẽwandamau maach iiupi aaujem anʉm ʉ̈khanaa jaau chitʉm gaaimuapaiu ajim anʉm.
7 a qual as nossas doze tribos, servindo a Deus fervorosamente, noite e dia, almejam alcançar. É por causa dessa esperança, ó rei, que eu sou acusado pelos judeus.
8 Magnaa, Keena, magan pãrau khĩirjuawai Ẽwandamau chan maach chi meemjã pöd phiriu auju khaba sĩeb ajim anʉm, pãar mʉ dʉ̈i mʉg thʉnarram.
8 Por que se julga incrível entre vocês que Deus ressuscite os mortos?
9 Magnaa ichdëupai, ’Warran muajã chadcha jãg Jesús Nazaretpierr igar ʉ̈kha wënʉrrʉm khʉʉn thum warre khaibag ee pʉ̈iju aai nʉmpii chitajimgui ajim anʉm.
9 — Na verdade, eu pensava que devia fazer muitas coisas contra o nome de Jesus, o Nazareno;
10 Mʉchdëucha mag khĩirju chitarr gaaimua, Jerusalén phöbör een chadcha mua am gaai mas waaujeejim. Phadnaan chi pörkha nʉm khʉʉnaujã amach paarmua mʉ igar narr aawai, mʉchig jaaubaa, chi ʉ̈kha durrum khʉʉn khapan mua cárcel deg dubpʉ̈imaajeejimgui ajim anʉm. Mag phãarkhanaa khëchpi jaauwaijã mua dʉ̈i am igar chiraajeejimgui a jaaumajim aajem ichdëucha.
10 e foi exatamente o que fiz em Jerusalém. Havendo eu recebido autorização dos principais sacerdotes, encerrei muitos dos santos na prisão; e, quando os condenavam à morte, eu dava o meu voto contra eles.
11 Magnaa, Magbaju khar mua sĩi pa gaai bʉʉrnaajã wʉ thʉnʉʉujeejimgui ajim anʉm, tag Jesús igar ʉ̈khapimaaugau. Mag chirʉmʉn Ẽwandam iek jaaujem di nʉnʉidʉmpierr ich mag chitaajeejimgui ajim anʉm. Khar warag khĩir machkhabaadeewai deeum phöbör eem magwe mua am ẽudee ẽkhaajeejimgui a jaaumajim aajem ich Pablooucha.
11 Muitas vezes, os castiguei por todas as sinagogas, obrigando-os até a blasfemar. E, demasiadamente enfurecido contra eles, eu os perseguia até em cidades estrangeiras.
12 Mag jajawagmamua khʉdau ee Jesús dʉ̈i ich iekhatarr jũrr reígcha ũrmkhĩir awi, deeu ũwaai jaaubaadëwi magjim aajem: ’Mag chitʉmua biek ãb iek thethecha chitamkhĩir awi phadnaan chi pörkha nʉm khʉʉnau mʉchig ẽsap wau deebaawai ag dʉ̈i Damasco phöbörög majimgui ajim anʉm Pabloou ich jaaumamua.
12 — Com isto em mente, parti para Damasco, levando autorização dos principais sacerdotes e por eles comissionado.
13 Magnaa, Rey, mamʉ pua ʉ̈khabamgui ajim anʉm, mag mʉ mamta, edausĩe thʉnʉm ee, cha edau wʉʉ thʉnʉm khãyaujã dau araraacha sĩi edjã eemua dëgölp pagthʉm daujö phʉr jẽer athamua warre maach chi wënʉrrarr khʉʉn thumwe maar khĩir arar wʉʉ jẽer athajimgui ajim anʉm.
13 Ao meio-dia, ó rei, enquanto eu seguia pelo caminho, vi uma luz no céu, mais resplandecente que o sol, que brilhou ao redor de mim e dos que iam comigo.
14 Mag pagthʉm daujö dëgölp phʉr jẽer athamua warre maach thumwe maar jẽkhʉt thuphãau sĩujimgui ajim anʉm. Mag jẽkhʉt chirʉmua ũurwai, ebreonaan meúata mʉ thʉ̈rcha thʉ̈rnaa mʉrʉg, “¿Khantheeta pua jãgcha jãg mʉ iek ʉ̈kha durrum khʉʉn khaibag wawaag am ẽudee ẽkha nʉrrʉ́ma?” a sĩejim mʉrʉg. “Jãg nʉrrʉm aiguin parta pʉchdëupai pua pʉch gaai mas aju jʉr nʉrrabahab ajim, phak emkhöíu phidkhamaaugau ewag thʉʉgwai ich bʉ̈khʉrr pa ëudʉ jörraajem gaai miu ʉa sĩejemʉg thʉʉgjemjö.”
14 E, caindo todos nós por terra, ouvi uma voz que me falava em língua hebraica: “Saulo, Saulo, por que você me persegue? É duro para você ficar dando coices contra os aguilhões!”
15 Magbaawai mua irig, “¿Ma pʉ khaiuma?” a chirajim. Magbaa ichdëu mʉrʉg ich thʉ̈r thʉ̈rnaa, “Mʉʉn Jesuu. Mʉʉta pua khaibag wauju ẽkha chitabahab ajim.
15 Então eu perguntei: “Senhor, quem é você?” Ao que o Senhor respondeu: “Eu sou Jesus, a quem você persegue.
16 Jöpkhaa phiidʉ dʉnʉisí, maimua mʉ iek ũrbá” ajim mʉrʉg. “Mua pʉrʉg mʉg mʉch oopibarmʉn mʉch chogkhamkhĩrau ajim, mag mʉ chog khabaadeewai pʉchdëu mʉg oobarm õrag jaaunaa ĩchab mʉg atag mʉchdëu pʉchig nem oopimampa thumaam khʉʉnag jaau chitamkhĩir.
16 Mas levante-se e fique em pé. Eu apareci a você para constituí-lo ministro e testemunha, tanto das coisas em que você me viu como daquelas pelas quais ainda lhe aparecerei.
17 Judionaanau wa judionaan khabam khʉʉnau khãijã pʉ chig am ugua, mʉchdëuta pʉ thʉa wai chitajugui ajim, chadcha judionaan khabam khʉʉn eejã mʉchdëuta pʉ pʉ̈i chiraawai.
17 Vou livrar você do seu próprio povo e dos gentios, para os quais eu o envio,
18 Mua am ee pʉ pʉ̈i chirʉmgui ajim, am sĩi dau khĩsumjöta naawai; pua mʉ iek jaaubaadeewai, dau egdʉtkha phöbaadëmjö wajapha oophöbaadeewai, tag amach pekau eepai khĩchag eemjö ich mag wënʉrram ugua. Mua pʉ pʉ̈i chirʉmʉn, jãg sĩi dösãt ipierraa wënʉrraju khãai, Ẽwandamau khõsi simjöta wënʉrramkhĩrau. Mag mʉ iek ʉ̈kha phöbaadeewai, Ẽwandamau amach khaibag chugpaabapäaiwain chadau, amjã judionaan chi ʉ̈kha wënʉrrʉm khʉʉn dʉ̈i ãba Ẽwandam chaainkha nʉisijugui” ajim. Maga maach Pör Jesuu mʉrʉg iekhajimgui ajim anʉm Pabloou Agripaag, mag Damasco phöbörög mamua khʉd ee Jesuu ichig iekhatarr jaaumamua.
18 para abrir os olhos deles e convertê-los das trevas para a luz e do poder de Satanás para Deus, a fim de que eles recebam remissão de pecados e herança entre os que são santificados pela fé em mim.”
19 Mag iekhakhagmamua ich Pablooupai, ’Rey Agripa, mʉchdëucha mag oonaa mʉchigcha maach Pör Jesuu ʉ̈gtharmua mag iekhatarr aawaita chadcha mua bʉ̈ʉrjã i ichaaur aba, sĩi warag i ipierraa ajimgui ajim anʉm.
19 — Assim, ó rei Agripa, não fui desobediente à visão celestial,
20 Nacha Damascopienagta mua jaaujim maach peerdʉajem iek. Magtarr khur Jerusalenpienag jaauwi, Judea durram khʉʉnagjã jaauwi, ĩchab judionaan khabam khʉʉnagpa thum jaau phʉʉrdʉ chitʉmgui ajim anʉm. Mag jaau chitʉmʉn, amag amach khaibag ãsie ewag khĩirjuwia isegnaa, Ẽwandamagta mag khaibag chugpaapi jëeumkhĩir jaaunaa, ĩchab thumaam khʉʉn daar nem wajaphata waupi jaau chitaajemgui ajim anʉm, bigaaum khʉʉnau mag oowai amach ëugar, “Jãkhʉʉnan chadcha khĩirjug iiur wai nʉisim” amkhĩir.
20 mas anunciei primeiramente aos de Damasco e em Jerusalém, por toda a região da Judeia, e também aos gentios, que se arrependessem e se convertessem a Deus, praticando obras dignas de arrependimento.
21 Mag chitʉm gaaimuapaita chadcha Aai i jëeujem deg judionaanau mʉ pʉr auwia warre mʉ thõopʉ̈im ig naajim.
21 Por causa disto, alguns judeus me prenderam, quando eu estava no templo, e tentaram me matar.
22 Mamʉ ʉ̈u Ẽwandamau mʉ eeg oowia agtha monakha i iek jaau pʉʉrba chitʉmgui ajim aajem, thumaam khʉʉnag. Chi thethem khʉʉnagjã jaaunaa ĩchab sĩi parhoobam khʉʉnagjã jaaujem. Mua mag jaaujemʉn, warrgarwe Ẽwandam i jaaumienau Moisés dʉ̈imua jaauwai ĩs ewag paawai maach ee mag nem oomaju aajerrta muajã amag jaaujemgui ajim anʉm. Mag tag mua nem khĩethuu amag jaauba chitʉmgui ajim anʉm.
22 Mas, com a ajuda de Deus, permaneço até o dia de hoje, dando testemunho, tanto a pequenos como a grandes, nada dizendo, a não ser o que os profetas e Moisés disseram que ia acontecer,
23 Cha mua jaau chirʉmjö warrgarm khʉʉnaujã jaauwai, mag Cristota bëewia, meewia, deeu ichta nacha iiu phiidʉjugui aajeejim anʉm; magbarmua judionaanagjã khap apinaa judionaan khabam khʉʉnagpa ichta ed khĩe ee õtdau paa dʉnʉmjö sĩerraawai, i igmʉn irua khap apijugui aajeejim anʉm, jãga Ẽwandam aar barju.
23 isto é, que o Cristo devia padecer e, sendo o primeiro da ressurreição dos mortos, anunciaria a luz ao seu próprio povo e aos gentios.
24 Pabloou peerdʉm khõchgau Cristo igwia mag iekha khitaawai Festoou irig, —Pablo, pʉʉn wajapta lökie chirʉmgui ajim anʉm. Atcha estudieuta sĩi warag pʉ pör okhoo sĩebahab ajim anʉm irig.
24 Quando Paulo estava dizendo estas coisas em sua defesa, Festo o interrompeu, gritando: — Você está louco, Paulo! Ficou louco de tanto estudar!
25 Magbaawai jũrr ich Pablo garmua Festoog, —Mʉ chan lököo khaba chirʉm, muan agchata nem jaau chitʉmgui ajim anʉm. Maagwai mʉch iekhamamjã mua khaphʉ chitʉmgui ajim aajem irig.
25 Paulo, porém, respondeu: — Não estou louco, ó excelentíssimo Festo! Pelo contrário, digo palavras de verdade e de bom senso.
26 Magʉm iek rey Agripaaujã wajapha khaphʉ simgui ajim anʉm. Mag irua khaphʉ sim mʉchdëu khaphʉ chiraawai ĩs mag irig mʉch iek ũrpim ökhöta mʉ iekha chirʉmjã aba chirʉmgui ajim anʉm. Õor ãbpaimuajã khaba, ni õor chukag eejã khabata Jesús thõowia deeu iiu phiidʉba arr aawai, chadcha irua meraajã khaba sim mua khaphʉ chirʉmgui ajim anʉm.
26 Porque tudo isto é do conhecimento do rei, a quem me dirijo com franqueza, pois estou persuadido de que nenhuma destas coisas lhe é oculta, pois nada se passou em algum lugar escondido.
27 Magnaa irigchata, Rey Agripa, ¿Warrgar Ẽwandam i jaaumienau jaaujerr iek pua chadcha ʉ̈kha chirabá? ajim anʉm. Mua khaphʉ chirʉm pua chadcha ʉ̈khaajem ajim Pabloou ichdëupai.
27 — Por isso, pergunto: Rei Agripa, o senhor acredita nos profetas? Eu sei que o senhor acredita.
28 Magbaawai chi reíu Pabloog, —Peerchata puan pʉch dënjö mʉrʉg ʉ̈khapi athamgui ajim anʉm, pʉchjö Cristo dën khamkhĩir.
28 Então Agripa se dirigiu a Paulo e disse: — Por pouco você me convence a me tornar cristão.
29 Magbaawai jũrr Pabloou chi reíg, —Mag sĩi peerta ʉ̈khabarmjã aba, thum mʉig thʉnʉm khʉʉnau mʉ dënjöta ʉ̈khakhiin ʉ̈ucha akhamgui ajim anʉm, pari cha mʉ chirʉmjö preso nʉmua khaba mamʉ.
29 Paulo respondeu: — Peço a Deus que faça com que, por pouco ou por muito, não apenas o senhor, ó rei, mas todos os que hoje me ouvem venham a ser alguém como eu, mas sem estas correntes.
30 Pabloou magbarm ee chi rey phiidʉbaadeewai, chi gobernador, Berenice, maimua tag am dʉ̈i ãba narr khʉʉnpa phiidʉtkha phöbaadëjim aajem.
30 A essa altura, levantou-se o rei, e também o governador, e Berenice, bem como os que estavam assentados com eles.
31 Maimua amach ap wëtwi Pablo ig iyʉ̈ʉ nʉmua jũrr amach wir aigpai, —Keena, mua oowai jãg woun bʉ̈ʉrjã iekkhõr chukhu sim anaajim aajem, magʉm gaaimua i thõopäaig; ni sĩi cárcel degjã wai naaju khaba simta amau jãg i phãar wai nʉmgui a iyʉ̈ʉ naajim aajem amach ap.
31 E, ao saírem, falavam uns com os outros, dizendo: — Este homem não fez nada passível de morte ou de prisão.
32 Mag iyʉ̈ʉ naawi Agripaau Festoog magjim aajem:
32 Então Agripa se dirigiu a Festo e disse: — Este homem bem podia ser solto, se não tivesse apelado para César.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.