Atos 2

Itájto̱l toTe̱ko ipan melaꞌtájto̱l (NHX) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kua̱ꞌ asiꞌ iga mochi̱wa ilwiꞌ yej kijliáj Pentecostés, nochi yej kitokaj Jesús, séka̱nsan onoyaj.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Kua̱ꞌ kikakikej we̱jtikui̱niko yej wa̱laj ipan cielo ken se̱ ejekaꞌ yej pox tajpalej. Iwá̱n na̱watitoya no̱ya̱n kalijtiꞌ ka̱n eje̱watoyaj.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Iwá̱n ne̱siko ken tile̱nguaj, xojxo̱tato ipan sejsé̱ sejsé̱ de yejemej.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Iwá̱n el Espíritu Santo asiꞌ ipan yejeme̱n, iwá̱n pe̱ꞌ tajtojkej ipan se̱seꞌpa tájto̱l kensan el Espíritu Santo kitajto̱ltia̱yaj.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Ino̱mej días Jerusalén onoyaj judiyojmej yej kitekiweyimati̱ltia̱yaj Dios, yej no̱ya̱n wa̱lkej ipan pai̱smej.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Kua̱ꞌ kikakikej tatikui̱ntoꞌ, monechko̱lo̱ꞌ iwá̱n ayoꞌ kimatiáj te̱ kichi̱wayaj, iga kikaktokej nemi tajtowaj ipan sejsé̱ itajto̱lmej yejemej.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Madmira̱dojkej, iwá̱n este moyo̱lmajtijkej, iwá̱n mojlia̱yaj:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 ¿Kéntaj welij tikakij nemi tajtowaj ipan sejse̱pa totájto̱l?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Nigaj onokej yej wa̱lkej Partia, Media, Elam, Mesopotamia, Judea, Capadocia, Ponto iwá̱n ta̱jli yej ito̱ka̱ꞌ Asia,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Frigia iwá̱n Panfilia, Egipto, wa̱n a̱ltepe̱mej África yej onoꞌ iyi̱ka̱n Cirene. No̱ yej wa̱lkej Roma yej nigaj cha̱ntitokej; sekin de yejemej melaꞌjudiyojmej, sekin yej kicre̱dojkej ken kicre̱dowaj judiyojmej.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Onokej no̱ yej wa̱lkej Creta iwá̱n Arabia; eꞌ tonochi̱n tikakij ipan totajto̱lmej te̱powiliáj yej Dios kichi̱wa yej pox ye̱kti.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Inochi̱n moyo̱lmajtijtoyaj este ayꞌya kimatiáj te̱ kichi̱wayaj, iwá̱n motajtaniáj:
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Eꞌ sekin kipi̱najtia̱yaj iwá̱n kijtowa̱yaj:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Iwá̱n Pedro moketzaꞌ iwá̱n ino̱mej once apo̱stolejmej; kijtoj recio:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Ini̱mej ayá̱ꞌ ta̱wa̱mej ken amejeme̱n ankijtowaj, ¿ix ayá̱ꞌ ankitaj iga yowáltigoꞌ? Las nue̱vejoꞌ.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Ini̱nwaꞌ nemi mochi̱wa yej el profeta Joel íkyaya kijtoj ijkí̱n:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Kijtoj Dios; kua̱ꞌ ayoꞌ wejka iga nitajuzga̱ro̱ki,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Ino̱mej días nikmakas noEspí̱ritoj tajta̱gaꞌ wa̱n siwa̱tkej yej ne̱tokaj,
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Nia nikne̱xti̱ti nopode̱r ajko ipan cielo,
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 El sol ayꞌya ta̱wi̱j,
20 Veya matan boro nagugum
21 Eꞌ nochi yej kite̱ne̱wiá ito̱ka̱ꞌ toTe̱ko, moma̱nawi̱skej.
21 Orot yait
22 ’Nokni̱mej yej no̱ an‑israeli̱tajmej, xikakika̱n yej nia nimitzijli̱tij: Dios kiye̱ꞌitaꞌ Jesús yej icha̱n Nazaret. Iwá̱n amo‑i̱xtaj Jesús kichij miaꞌ milagro, iwá̱n yej pox ye̱kti iga Dios kipale̱wij. Iní̱n amejeme̱n ankimátija.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Dios kejla̱ntoya desde ikya iga Jesús makikno̱chi̱waka̱n wa̱n mawetzi pan ima̱mej yej kijiyaj. Amejeme̱n ankiki̱tzkijkej iwá̱n ankika̱watoj ipan ima̱mej tajta̱gaꞌ yej poxsan ayompa nemij, wa̱n kimiktijkej Jesús ipan cruz.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Eꞌ Dios sej kixitij, ijkó̱n iga kiki̱xtij ka̱n miktoya, porque Jesús wel ojpa‑isaꞌ ka̱n miktoya.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 El rey David tajtoj ijkí̱n de Jesús:
25 David nati orot isan eo,
26 Inó̱n iga nipoxyo̱lchikajtoꞌ iwá̱n nitakui̱ka iga nipa̱ktoꞌ,
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Ayá̱ꞌ tine̱kajte̱was ka̱n onoꞌ yej miktokej;
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Tine̱ne̱xtilij ojtimej yej ne̱wi̱ga ka̱n wel niye̱ꞌonos,
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Pedro no̱ kijtoj:
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Eꞌ David yajki profeta, iwá̱n kimatitoyay iga Dios kinojma‑ijlij iga ipan se̱ de ipilowa̱n ipilówa̱mpa yawi ki̱sati Cristo yej yawi mochi̱wati rey.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Inó̱n iga David, este ikyay kenkua̱ꞌ kitztoyay, kijtoj iga Cristo yawi ojpa‑isati iwá̱n ayá̱ꞌ ka̱wis ka̱n onokej yej miktokej iwá̱n ayá̱ꞌ pala̱nis inakayo.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Pues Dios ki‑ojpa‑ixitij ini̱nya Jesús, iwá̱n inó̱n nonochimej nikmelaꞌitakej.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Jesús yajki ipan cielo iga Dios kiwi̱gaꞌ iwá̱n mota̱lij ila̱doj iye̱ꞌma̱ꞌ, iwá̱n toTaj Dios kimáꞌ iyEspí̱rito Santo kensan kijtoj. Iní̱n yej iná̱n amejeme̱n nemi ankitaj iwá̱n ankikakij wi̱ꞌ de yéj.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Eꞌ ayéj David yej tejkaj ipan cielo; puej yéjsan kijtoj ijkí̱n:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 este que manikta̱li mokxitampa yej mitzijiyaj.”
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ’Amonochimej an‑israeli̱tajmej, xikmatika̱n iga inó̱n Jesús yej ankimiktijkej ipan cruz, Dios kita̱lij iga mamochi̱wa toTe̱ko iwá̱n iga mamochi̱wa Cristo.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Kua̱ꞌ inó̱n kikakikej, pox mokno̱matikej iwá̱n kitajtankej Pedro iwá̱n sekin apo̱stolejmej:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Iwá̱n Pedro kijtoj:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 ToTe̱ko Dios mitzijliáj, iga iní̱n mitzmakaskej amejeme̱n iwá̱n amopilowa̱n, iwá̱n ino̱mej yej wejka onokej; sanké̱ꞌ toTe̱ko kino̱tzas.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Ayejsan ijkó̱n tano̱no̱tzaꞌ Pedro, ma̱joꞌ no̱ tano̱no̱tzaꞌ ijkí̱n:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Yej kitajto̱lkui̱lij Pedro, mobautiza̱rojkej; yej íkua̱ꞌ kicre̱dojkej Jesús, asiꞌ este ken tres mil.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Iwá̱n inochi̱n kichi̱wayaj kensan apo̱stolejmej kine̱xtilia̱yaj, iwá̱n se̱san iya̱lmajmej kipiayaj, seka̱n kichi̱wayaj la Santa Cena wa̱n sen‑ora̱dowa̱yaj.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Iwá̱n inochi̱n madmira̱dojkej iga kitayaj iga Dios kine̱xtia̱ya ipode̱r ipan apo̱stolejmej kua̱ꞌ kichi̱wayaj miaꞌ milagro.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Iwá̱n inochi̱n yej kicre̱dojkej toTe̱ko se̱san iya̱lmajmej kipiayaj iwá̱n nochi yej itatkimej kisempiayaj.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Iwá̱n kinamakayaj nochi yej itatkímejpa, iwá̱n itomi̱nyo moparti̱rowilia̱yaj ke̱ꞌsan iga se̱ kipolowa.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Iwá̱n nochipa monechkowa̱yaj weyitio̱pan, iwá̱n sentakua̱yaj icha̱mej sekin, inochi̱n pa̱ktoyaj iwá̱n ayagaj moweyimatiá.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Kiweyimati̱ltia̱yaj Dios iwá̱n nochi gente kiye̱ꞌitaya yej kichijtokej; iwá̱n toTe̱ko cada día kichi̱waya iga makomatiaka̱n yej moma̱nawijkej iga moconfia̱rojkej ipan Jesús.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.