Atos 26
Itájto̱l toTe̱ko ipan melaꞌtájto̱l (NHX) vs AAI
1 Iwá̱n Agripa kijlij Pablo:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 —Nipa̱ki iga nonoꞌ mote̱noj rey Agripa, iga wel manimotajtowili de inochi yej ne̱pantiáj judiyojmej.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Porque tej tikmati nochi ken nochipa kichi̱waj judiyojmej iwá̱n no̱ tiki̱xmati ileymej. Inó̱n iga nimitztajtaniliá acho̱ꞌ xine̱kaki.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 ’Nochi judiyojmej ne‑i̱xmatij este kua̱ꞌ aya niyo̱lej. Kimatij ken iga ninemiꞌ ipan nóta̱l wa̱n ipan Jerusalén.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Iwá̱n kimatij iwá̱n wel kinojma‑ijtowaj siga kinekij, iga nejwaꞌ nokta nifariseoj este iga nichokótzi̱noꞌ. Inó̱mejpa fariseojmej yej má̱j kichi̱waj ken ne̱machtiáj noleymej nejemej nijudiyojmej.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Iná̱n nigaj nonoꞌ iga ne̱juzga̱rowaj iga san nikchi̱xto yej Dios kijlij no‑ikyapatajwa̱n iga yawi ki‑ojpa‑ixiti̱ti yej miktokej.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Nonochimej de Israel, nikchi̱xtokej iga yawi mochi̱wati inó̱n yej kijtoj Dios. Inó̱n iga judiyojmej kiweyimati̱ltiáj Dios iwá̱n kichi̱waj ken yéj kineki, semilwiꞌ iwá̱n senyówal. Iná̱n gobernador Agripa, sekin judiyojmej nej ne̱te̱lwijkej iga nikchi̱xtoꞌ no̱ ipan inó̱n yej kijtoj Dios.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 ¿Ix amejeme̱n ayá̱ꞌ ankicre̱dowaj iga Dios wel ki‑ojpa‑ixitiá yej miktokej?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 ’Nej no̱ ikya nikijtowa̱ya iga manikchi̱wa nochi yej wel iga manikikno̱chi̱waka̱n yej moconfia̱rowaj ipan Jesús de Nazaret.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Iwá̱n ijkó̱n nikchij Jerusalén. Ije̱fejmej sacerdo̱tejmej kiye̱ꞌitakej wa̱n kijtojkej iga manikpre̱sojwi̱ka̱n yej kitokaj Jesucristo; iwá̱n kua̱ꞌ kimiktia̱yaj no̱ nikijtowa̱yaj iga mamomikti.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Iwá̱n miaꞌ ve̱j nej nikikno̱chi̱wayaj ka̱nsan makikajte̱waka̱n iga moconfia̱rowaj ipan Jesucristo. Inó̱n nikchi̱waya no̱ya̱n ipan tio̱pamej iwá̱n poxsan nikijiyayaj iwá̱n nikte̱mowa̱yaj este ipan a̱ltepe̱mej yej onokej ipan seꞌya país.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 ’Iga inó̱n nokta nej nia̱yaj weyi‑a̱ltepe̱ꞌ Damasco. Niknentiá̱yaya a̱maꞌ ka̱n ne̱tekimakakej ije̱fejmej sacerdo̱tejmej ken manikchi̱wa.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Eꞌ ipan ojti, tej tinorrey, ken tajkodía, nikitaꞌ ipan cielo ki̱saꞌ se̱ tiꞌti yej ta̱wiá ma̱jya sej que to̱nati̱ꞌ, ne̱ta̱wij nej iwá̱n yej íwa̱n nisenya̱yaj.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Iwá̱n nisenwetzikej nonochi̱n este ta̱lpan, iwá̱n nikaguiꞌ se̱ tájto̱l, ne̱no̱tzaꞌ ipan hebreo; ne‑ijlij: “Saulo, Saulo, ¿te iga tine‑ikno̱chi̱wa? Tejsan moma̱tika nemi timo‑ikno̱chi̱wa, ken kua̱ꞌ se̱ toro kitiliksa ipu̱ntaj kuawiꞌ yej iga momajmajtiá.”
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Iwá̱n nej nikijlij: “¿A̱ꞌyéj in tej, noTe̱ko?” Iwá̱n toTe̱ko kijtoj: “Nej niJesús yej tej nemi tine‑ikno̱chi̱wa.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Iná̱n ximoketza. Nimitzi̱xne̱xtilij iga xikchi̱wa ken nimitzijliá iwá̱n iga xiknojma‑ijto yej iná̱n tikitaꞌ iwá̱n yej niaoꞌ nimitzne̱xtili̱ti.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Ka̱n iná̱n nimitzti̱tani xaj, nia nimitzma̱nawi̱ti ipan ima̱mej judiyojmej iwá̱n yej ayéj judiyojmej.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Nimitzti̱tani ka̱n onokej yejemej iga ken kua̱ꞌ xiki̱xtapo̱ka̱n iga ayoꞌ manemika̱n ka̱n takomichka̱n sino que manemika̱n ipan ta̱wi̱lpan, iwá̱n ayoꞌ makimanda̱rojtoka̱n Tzitzimiꞌ, sino que makitokaka̱n Dios; iwá̱n iga mamoconfia̱ro̱ka̱n ipan nej iwá̱n ijkó̱n nikperdona̱rowiliáj yej kichi̱waj yej aye̱kti. Ijkó̱n onoskej ken itatki Dios.”
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 ’Inó̱n iga rey Agripa, nej nikchij ken ne‑ijlij inó̱n yej nikitaꞌ yej wa̱laj ipan cielo.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Iwá̱n pe̱waꞌ iga nikpowaꞌ itájto̱l Dios ipan a̱ltepe̱ꞌ Damasco. Después niajki Jerusalén iwá̱n no̱ya̱n ipan íta̱l Judea. Iwá̱n nikta̱tapo̱wijkej no̱ yej ayéj judiyojmej. Nej nikijlijkej iga makikajte̱waka̱n iga kichi̱waj yej aye̱kti, iwá̱n makicre̱do̱ka̱n Dios, iwá̱n makichi̱wáka̱nya yej ye̱kti iga mane̱si iga kipatákeja ivi̱dajmej.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Inó̱n iga judiyojmej ne̱ki̱tzkijkej ipan weyitio̱pan, iwá̱n kinekiáj mane̱mikti̱ka̱n.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Eꞌ Dios ne̱pale̱wij, iwá̱n este ina̱nsan nikta̱tapo̱wiáj la gente, yej motapialiáj iwá̱n yej ayá̱ꞌ motapialiáj. Nikpowa kensan kijtojkej profe̱tajmej iwá̱n Moisés iga yawi mochi̱wati.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Yejeme̱n kijtojkej iga Cristo kikno̱chi̱wayaj iwá̱n kimikti̱ayaj iwá̱n yéj yej achto ojpa‑isas, iwá̱n yawi kipowati itájto̱l yej ken kua̱ꞌ te̱ta̱wiá iga wel mamosalva̱ro̱ka̱n judiyojmej iwá̱n yej ayéj judiyojmej.
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Kua̱ꞌ inó̱n kijtoj Pablo iga motajtowilij, Festo kijtoj recio:
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Eꞌ Pablo kijtoj:
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Nigaj onoꞌ rey Agripa, yéj kimati nochi de ini̱mej, inó̱n iga animajmawi iga nikijtowa iyi̱xtaj iga nikmati iga yéj no̱ kimati nochi, porque iní̱n ayá̱ꞌ mo‑ichtakachij.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 In tej rey Agripa, ¿ix ticre̱dowa yej kijtojkej profe̱tajmej? Nej nikmati iga ticre̱dowa.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Agripa kijtoj:
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Pablo kijtoj:
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Kua̱ꞌ tamiꞌ inó̱n kijtoj Pablo, el rey iwá̱n el gobernador iwá̱n Berenice, mokejketztejkej iwá̱n nochi yej ompa e̱watoyaj
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 iwá̱n yajkij iyokamej iga mota̱tapo̱wi̱toj, mosepan‑ijlijkej:
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Iwá̱n Agripa kijlij Festo:
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.