Marcos 4

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa pitu ko Galili Sono Towo tapémo ŋuno mande rondaqe yunaró. Ŋunde tiní unipare qambu parámi horé wuririyoyi waŋgo tomó ta quroko uro sono saŋano kunditero mande yimiraró. Yimironí unipare qambu ŋu sono towo tapémo kaŋaŋgurí.
1 Iban maiye Jesu harew Galilee sisibinamaim ana bai’ubaiyen bai tit. Sabuw i himour kwanekwan imih i wa afe’en yen mare naatu sabuw harew sisibin dones yan himarir
2 Ŋuno kaŋeyuri tapara mandeqambu yimitoyoro ŋande yaró,
2 naatu i oroubonamaim sawar moumurih na’in i’obaiyih eo.
3 “Iŋoyi, naru kano uni kato o yuwoyó khono se kuriyaró.
3 “Kwananowar! Masaw bowayan ana masawamaim ub tanumamih in.
4 Kuriyoní kumi kheko umbuyi númbo mahero nemukaŋgurí.
4 Naatu ana ub tata’asi’asiy ana maramaim ub afa i ef yan hira’iy, naatu mamu hina hibow hi’aa.
5 Kumi noko wondo seqemo yote ŋuno umburó, ko waka ta toŋí raŋoro wotaŋgurí, dokoro noko parámi moré kini.
5 Ub afa i karakarar yan kamar men gagamin yanamaim hira’iy, naatu saisewat hikuboubunih hiyen, anayabin me kikimin baban inu’in.
6 Quko hurí meté kama uró. Ŋunde ŋuroko wotiqo, kosa kondé qeniní asáqe khumaŋgurí.
6 Imih veya yen rararan ana mar ana fora’abinamaim, nati ub hikukubounih i hi’arat himorob, anayabin ah wairoron i men ra’iy me babanika.
7 Kumi kakari keweroko umburo wotaŋgurí, ko kakari muko noko kiruwó wosoro kosa saki riní eŋgé kama taŋgurí.
7 Ub afa i fotan kokor wanawanan hira’iy, naatu ro’oh men matar, anayabin fotan yen fafa rab isuk.
8 Kumi noko meté muno umburo wotero parámi taŋgurí, ko kumi eŋgé 30 tero, kumi eŋgé 60 tero, kumi 100 ŋunde taŋgurí.
8 Baise ub afa i me gewasin yan hira’iy, naatu hikubounih hiyen hibiw, afa i magamagar 30 na’atube, afa i rubirubih 60 na’atube, naatu afa i hiwai re 100 na’atube.”
9 “Uni ka kusumbí moré tiníqo, mande ŋa iŋoní.”
9 Naatu Jesu iuwih eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur nanowar ininotanot.”
10 Tukúko, unipare qambu ŋu roto toŋiqo, iŋo-iŋo rewero unikhe saŋiyoro irisa ŋuya iŋo-iŋo rewero uni kumimboya tapara mande ŋuro iŋi tondaŋewero quro oseseyaŋgurí.
10 Jesu akisin ma’am ana maramaim ana bai’ufununayah nah 12 naatu sabuw afa iyab tur hinonowar hina hibatiy oroubon anayabin so’ob isan.
11 Oseseyiqo, mande topé ŋande yaró, “Komoko, Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyóŋuro mande ŋuko mande tapuŋowí mu.Itaka yepa naŋge mande ŋu tunomo rondaqe yunoyoteno, quko uni kinaŋge koro tapara mande yimiroteno.
11 Naatu iuwih, “God ana aiwob ana buriburin i hibai kwa hit. Baise iyab no ufunamaim tema’am sawar etei i boro oroubonamaim hina’uwih.
12 Ŋundiro Anutu koro mande ŋa hamó tunoqeweya:
12 Saise,
13 Yero ŋande yaró, “Tapara mande ŋa kama iŋoyi tondaŋete tiníqo, tapara mande soso kama iŋoyi tondaŋeweya.
13 Naatu Jesu i’uwih, “Kwa iti oroubon naniyan men kwanabaib na’at oroubon afa auman naniyah boro mi’itube kwanaso’ob?
14 Tapara mande ŋuro murí muko ŋandiro: o yuwoyó kuriyaró muko Anutu koro mande ŋu naŋge.
14 Masaw bowayan i God ana tur ub na’atube ta’asiy re.
15 O yuwoyó kheko umbuŋgurí ŋuko ŋandiro: unipareto mande iŋoyiqo, waka ta Monimbuko mahero mande ŋu newondeyemo se ta yere rotoyote.
15 Sabuw afa i ub ef yan ta’asi’asiyen hire’erebe, God ana tur tenonowar ufunamaim, Satan boro nan abisa re hai yawasamaim tatanum boro nabosair.
16 O yuwoyó noko wondo seqemo yote ŋuno umbuŋgurí ŋuko ŋandiro: unipareto mande iŋoro ŋuro niŋgu-niŋgu teyoteŋgo.
16 Afa i ub karakarar yanamaim hire’erebe, tur gewasin tenonowar ana veya i boro matah nakabiy ereyasisir auman hinab.
17 Quko hurí noko quroko uyote ŋunde kini. Asa ko quhurí korowoyoteŋgope ma unindo ŋu mande ŋuro o piyimi te yunoyoteŋgo quno ŋuno waka ta rotoyoteŋgo.
17 Baise i an wairoroh en, imih boro men maninaka nawainabih, anayabin tur gewasin hibaib isan ahay waf naatu bai’akir kakafin wanawanan hinarur ana maramaim i boro saisewat hinare.
18 O yuwoyó kakari keweroko umbuŋgurí ŋuko ŋandiro: unipareto mande ŋu iŋoteŋgo.
18 Naatu baise ub afa i fotan kokor wanawanan hire’erebe, i tur gewasin tenonowar,
19 Quko naru kano noko koro o quro iŋaŋawí teyote, ko mone parámi siyowero ŋuro murí koya o meyowo siyowero murí ŋuko kanáŋoyote. O enesó ŋundo Anutu koro mande ŋu weheŋoní eŋgé moré kini.
19 baise i hai yababan biyah ana yasisir isan, totobuyoy ana baitenbibiren, naatu hai kok sawar ta ta men gewasih erun, tur gewasin hai yawasamaim erabirab, imih men ebiwamih.
20 O yuwoyó noko meté muno umbuŋgurí ŋuko ŋandiro: unipareto mande iŋoro kondé towoyoteŋgo, ko kumi eŋgé 30 tero, kumi eŋgé 60 tero, kumi eŋgé 100 ŋunde teyoteŋgo.”
20 Naatu sabuw afa i ub me gewasin yanamaim hire’ere’ebe, tur hinowar hibasit hibai naatu hai yawasamaim ro’on matar, afa i 30, afa 60, naatu afa i 100.”
21 Ŋunde yero Yesuko iŋo-iŋo rewero uniyó ŋande osese yereró, “Unindo hiyó rero kondó kusuŋoyómo tapuŋowaŋgope ma ya kusuŋoyómo rewaŋgo, peka? Kini, ya quroko pikowaŋgo.
21 Naatu i’uwih, “Kwa ramef kwabito’ab i noukwatamaim kwatatarafut? O gem babanamaim kwaya’iyai? Ai ana sisikofamaim kwasisikof?
22 Dokoro o tapuŋowí ŋu soso tunomo reweya. Ko o pokamowí ŋu soso wisiyoweya.
22 Anayabin sawar abisa baibunuwenamaim ti’inu’in boro hinagatur, naatu sawar abisa wa’iwa’irih ti’inu’in boro hinatit hinibebeyan.
23 Ye soso iŋo-iŋoye moré tiníqo, mande ŋa iŋi.”
23 O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar inanot!”
24 Ŋunde yero ŋande yaró, “Ye kondé iŋoya howi qembe. Ye date unipare o te yunoyoteŋgo ŋuro rokóŋo ŋuwore naŋge Anutuko meté te yunoweya. Te yunoro kaŋuya saŋanímo te yunoweya.
24 Ibanak iuwih maiye, “Kwananowar gewas! O sabuw kufufufunih na’atube, nati fufun ta’imonamaim boro God o nafufuni, baise boro afe’enamaim naya’abar auman nafufuni.
25 Uni ka o kumi towote tiníqo, Anutuko o kumi kaŋuya saŋanímo rero inoweya. Ko uni oyó moré kini ŋuko, Anutuko o tomó ta qu towoyote ŋu siyoní kini teweya.”
25 Yait aurin ema’am boro afe’en hinaya’abar hinitin, yait aurin en, abistanawat biyan ti’inu’in boro hinabosair.”
26 Kowe ŋande yaró, “Asa, Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyóŋuko ŋandiro naŋge. Uni kato wit musiyó nokono rimiró.
26 Ibanak eo maiye, “God ana aiwob i orot ub me yan tatanum na’atube.
27 Suwonope ma kosano uni ŋu eteyonímbe ma otoqoyoní, o yuwoyó ŋu woteyara. Quko uni ŋundo o yuwoyó woteyara ŋuro murí kama iŋaró.
27 Fai mar in emimisir, i men so’ob ub i mi’itube kuboun yen erara’at.
28 Nokopo naŋge tiní toŋí raŋoroqota wotero, yate suwómo ŋuno taŋgurí raró.
28 Me akisin ub ituw eyey, wantoro’ot i boro nakufufun, naatu naiwan nayai, imaibo boro niw ro’on namatar.
29 Asa naru kini tiníqo, taŋgurí mando tiní waka ta uni ŋundo eŋgé toŋo siyaró.”
29 Naatu sanabey ibiyamur ana maramaim, masaw bowayan boro ana nikok nab natit nan natar.”
30 Kowe ŋande yaró, “Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyóŋuro date yewe? Ŋuro do tapara mandeka yewe?
30 Naatu ibanak eo maiye, “God ana aiwob boro abisa’amaim tanayai tanao, o oroubon boro menatanamaim tanakubuna kwananowar?
31 Asa ŋuko mastet koro musiyóŋunde qembe. Musiyó ŋuko tomó ta horé, musiyó kumi nokono rimiwero qu ŋu taka yereyote.
31 I ana itinin i momor ro’on kikimin maiyow na’atube, tafaramamaim iti ro’on i kikimin maiyow o boro me yan inatanum.
32 Quko mastet rimiyiqo, kunzi qembe parámi wotero kambiní parámi reweya. Ŋundiro riní nú meté yoŋoyómo paseye rewaŋgo.”
32 Baise inatatanun ufunamaim, boro nara’at nayen masaw etei nanatabir, ai gagamin famefamen auman namatar, naatu famenamaim mamu boro hinan hinabatar.”
33 Asa Yesuko unipare meté iŋi tondaŋewero quro wimbuye qene rondaŋero tapara mande ŋunde qu naŋge rondaqe yunoyara.
33 Oroubon maumurih na’in iti na’atube imaim binan sabuw hima hinowar, saife isah tirerereb naniyan hitab.
34 Tapara mande naŋge yimitoyaró. Yimironí unipare toŋiqo, tapara mande ŋuro murí ŋu iŋo-iŋo rewero uniyónaŋge yunoyaró.
34 Sabuw isah i oroubonamaim eo hinonowar, baise nabinamaim oroubon hai yabih i ana bai’ufununayah eo hinonowar.
35 Asa ŋu naruko ŋuno mande yeyate suwo tiníqo, Yesuko iŋo-iŋo rewero uniyóŋande yimiraró, “Nore sono towo karóŋoro andusina uyato.”
35 Nati veya ta’imon ana rabirab, i ana bai’ufununayah iuwih, “It i boro tanarabon harew rounane.”
36 Ŋunde yiní Yesu rero unipare qambu yorotoro waŋgowore uyareŋgurí. Uyariqo, uni kumimbo waŋgo kumiwore eneya uyareŋgurí.
36 Ana bai’ufununayah hire wa i afe’en ma’amamaim hisra’at. Naatu wa afa i nati’imaim auman hibatabat.
37 Uyari yate-yate matú parámi horé arero sono howiní sono waŋgo quroko uro rambaruru yerewero taró.
37 Hirarabon wowog tafair tit, naatu yabat misir, harew wa wanawanan iwan yen awan kakaratan. Wa yabat wanawanan run|alt="boat in storm" src="CN01707B.TIF" size="col" loc="Mrk 4.37" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.37"
38 Yesuko waŋgo koro kundósina kemba tutu saŋano eteyaró. Asa okokoworo ŋande yaŋgurí, “Awa, matú ŋando rowore nerewero tete. Noreŋo date iŋote?” yaŋgurí.
38 Jesu wa uranane ukwarin kunuwar yara’ah matan fot inu’in. Ana bai’ufununayah hibunibun misir hiu, “Bai’obaiyenayan it morob isan men kunotanot?”
39 Ŋunde yiqo, Yesuko otoqoro matú ŋuya sono ŋuya ŋande qene yaró, “Roto, imaqiri!” yiní matú kini tiní sono towo ŋuya imaqaró.
39 Misir wowog naatu yabat kwarar eo, “Kwanutanub! Kwa’inbaibinub!” Naatu wowog morob ra’iy nuwarob eafuw.
40 Imaqiní ŋande osese yereró, “Dokoro sasaro teteŋgo? Ye neneŋo wimbunemboro watí kama iŋoteŋgo ŋu!”
40 Ana bai’ufununayah iuwih, “Aisim kwabirubir? Kwa men kwabitumatum?”
41 Yiní sasaro parámi tero epe mito-mito taŋgurí, “Ŋu dani? Enendo yiníqo, matú koya sono towo koya mandí howero imaqetiri!” yaŋgurí.
41 Ana bai’ufununayah hibir naatu taiyuwih hibabatiyih, “Iti orot i yait? Wowog naatu yabat hairi fanan hibai!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.