Marcos 1

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesu Kristo,Anutu koro Naŋuní, ŋuro miti mande ŋuko ŋandiro.
1 Iti i Tur Gewasin ana busurufin i Jesu Keriso God Natun isan.
2 Komo suki, Aisaia, ye-ye uni ŋundo,mande ka ŋande nakayáŋaró,
2 Ana tur i dinab orot Isaiah kikirum imaim busuruf eo.
3 — ausente —
3 Orot ta fanan arar yanamaim eafa’af,
4 Asa ŋundiro Jon, sono re-re uni ŋundo, mira wimbímomahero unipare sono re yunoromande ka yesowo yimitoyara. Mande ŋuko ŋandiro, “Ye quhuríyemboro newonde surumí teya quhurí ŋu se rotoya sono rika Anutuko quhuríye soso se rotoweya.”
4 John arar yanane tit na dogor baikitabir bapataito bain, saise God bowabow kakafih notawiyen isan binan.
5 Unipare qambu Judia mira koŋgo qu ko Yerusalem yendé moŋgo qu ŋuno uyaro quhuríye tunomo yi Jotan Sono quroko sono re yunaró.
5 Judea bar merar tutufin etei naatu Jerusalem sabuw tutufin etei hitit hin biyan hitit. Hai kakafih hi’e’en naatu Jordan harewamaim bapataito itih.
6 Jonko tuwi kamel huímbo toworo kowí punuwaró. Ko makao kowímbo utóŋo toworo weheŋo newondí kusiyaró.Muŋa katu koya siso mindiyómboya neyara.
6 John ana faifuw i camel bunibunin sakir iyoun, naatu ana kikir i bobaituw ta kanabin e’afuw naiwan kik, ana bay i sisik naatu kutor tafu.
7 Unipare mira wimbímo uyari ŋande yesowo yimitoyara, “Imemoŋgo uni ka wimbímboko nene wimbune takate qundo nohowe maheweya. Nondo eneŋo khe punu-punuyómboro utó orosoyewero owé moré kini.
7 Ana tur i iti binan, “Orot ta ayu ufu’umaim enan ana fair i ra’at ayu natabiru, an ana sumasum ayu men karam boro ana kwafure anarufam. John Baptist ebibinan|alt="John the baptist" src="CN01653b.tif" size="col" loc="Mrk 1.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.7-8"
8 Nondo kina sono re yunoteno. Quko enendo Yuqa Surumí sono qembe re yunoweya.”
8 Ayu i harewamaim bapataito abit, baise i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nit.”
9 Ŋu naruko ŋuno Yesu Galili mira koro yendé ka, owí Nasaret, rotoro uyariní Jotan Sonono Jonko sono re inaró.
9 Nati ana veya’amaim tafaram gagamin Galilee wanawanan bar merar Nazarethane Jesu na Jordan harewamaim John bapataito itin.
10 Re inoní sono noŋgo arero koreko toŋetiní sambo kosaŋiní Yuqakonú tero saŋanímo umburó.
10 Jesu harewane yey ana maramaim, mar botawiy, Anun Kakafiyin mamu imak na’atube re na tafan yey itin.
11 Umbuní maŋgo ka sambo koŋgo ŋande yaró, “Keko neneŋo naŋone, keŋo surumí iŋoyoteno. Keŋo meté kereyoteno.”
11 Naatu maramaim orot fanan tit eo, “O i ayu Natu, ayu Natu au yabow, o isa ayu abiyasisir.”
12 Ŋunde yiníqo, Yuqa ŋundo Yesu re mira wimbímoasáŋaró.
12 Mar ta’imonamo Anun Kakafiyin iunawiy arar yan tit.
13 Asáŋoní naru 40 ŋunde rotoro mira ŋuno yoní Monimbuko towoŋoyaró. Mira wimbímo ŋuno Yesu númbowe koro mirako yoní sambo simómbosamakaŋoyaŋgurí.
13 Veya 40 na’atube imaim ma, Satan routobon itin. Sigarafor yumatah ta ta wanawanahimaim, naatu tounamatar nati’imaim i hina hitatafafar.
14 Tukú uni kumimbo Jonrero kusi-kusi yano raŋgurí. Imemoŋgo Yesuko Galili mirako ŋuno uyaro Anutu koro miti mande yesowaró.
14 John dibur hiyayari’iy ufunamaim Jesu na Galilee tit, naatu God ana tur gewasin binan eo,
15 Yesoworo ŋande yimitoyaró, “Itaka naŋge Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyóŋu tunoqewero tete. Ye quhuríyemboro newonde surumí teya quhurí ŋu se rotoya miti mande ŋa iŋoya iŋondutu ti qembe,” yaró.
15 “Veya anababatun i na tit, God ana aiwob i na iyubin, bowabow kakafin kwasisinaf i kwanihamiyen kwanamatabir tur gewasin kwanitumitum!”
16 Asa Yesuko Galili Sono Towotapéwore uyareyate yerepasa ka khoyari tero sono qare siyoyori yiyaró. Yerepasa ŋu, owéyari Saimon, Andru, ŋundo tirí-tiríka re sono towoko raŋoro wosoyariyó.
16 Naatu Jesu harew Galilee kukuf dones yan remor inan, siy bowayah orot rou’ab itih, Simon Peter tain Andrew hairi buwatamaim siy hibowabow.
17 Asa yiyoro ŋande yimiraró, “Mahe nohowiri. Nondo kho ka yunowe unipare Anutusina yowosowari,” yaró.
17 Jesu iuwih eo, “Kwai’ufnunu bairi tan ayu boro ani’obaiyi sabuw kwanabow.”
18 Yiní waka ta tirí-tiríyari ŋu rotoro howariyó.
18 Mar ta’imonamo hai buwat hihamiyen naatu hi’ufunun bairi hin.
19 Soŋga ta uyaro Sepeti simó naŋuní irisa yiyaró. Yerepasa ŋu, owéyari Jems, koneyó Jon, ŋundo waŋgo tomó ta quno ŋuno tirí-tirí se roŋgaruwoyariyó.
19 In kikiminamo orot rou’ab itih, James tain John hairi, orot Zebedee natunatun, hai wa wanawanan hima hai buwat hiyayabuna.
20 Yiyoro ŋande yimiraró, “Mahe nohowiri,” yiní awayari, kho uniyari waŋgo tomó ta ŋuno yorotoro howariyó.
20 Jesu e’afa’af ana veya hairi matah kabiy himisir tamah Zebedee ana bowabow sabuw bairi wa afe’en hihamiyih hima, i Jesu hi’ufunun bairi hin.
21 Asa Kaperneam yendémouyareŋgurí. Sapat naruko ŋuno Yesuko huru-huru yanooro Anutu koro mandí rondaqe unipare yunaró.
21 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina tafaram Capernaum hitit, naatu Baiyarir ana veya na Kou’ay Bar run naatu busuruf i’obaiyih eo.
22 Ŋunde yunoní unipare iŋoro kondé yukuwaŋgurí. Dokoro mande yaró ŋuko wimbí moré, hutuŋo mande ŋuro iŋo-iŋo unindoromandeye ŋunde qembe kini.
22 Sabuw hinonowar hifofofor men kafaita. Anayabin bai’obaiyen bitih ana itinin i roubabaruwen ana fairamaim bi’obaiyih, men Ofafar bai’obaiyenayah na’atube’emih.
23 Ŋu naruko ŋuno uni ka huru-huru yano areró muko yuqa pusúka quroko yaró.
23 Men yok afiy kakafin orot iwanasum ma’am na Kou’ay Bar run ikirir eo,
24 Asa ŋundo kiwero ŋande yaró, “Aine, Yesu Nasaret noŋgo, do nereweya? Kepe nore rowore nerewero mahetepe? No iŋo kunoteno, keko Anutu koro uni meté horé ŋu.”
24 “Jesu Nazareth mowan, aki biyai’imaim o abisa sinafumih kukokok? O kukokok aki inagurusi’imih? Ayu aso’ob o i yait, O i God ana Orot Kakafiyin!”
25 Yiní Yesuko ŋande qene yaró, “Ke maŋgoke kusiyoya uni ŋu roto toŋe!”
25 Jesu afiy kakafin kwarar iu, “Awa efot orot biyanamaim kutit!”
26 Ŋunde yiní yuqa pusú ŋundo uni ŋu riní khí kandí yukuwoní ki parámi tero uni ŋu roto toŋeró.
26 Afiy kakafin orot iyuwiyuw naatu fanan auman bihir tit.
27 Ŋunde tiní unipare soso ŋu newondeye yukuwoní niŋgu-niŋgu tero epe mito-mito taŋgurí, “Ŋa do ka? Mande keta ka wimbí moré yete! Ko enendo yuqa pusú yimironíqo, maŋgó howero waka ta roto toŋete!”
27 Sabuw etei hifofofor men kafaita naatu taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti anayabin i abisa? Bai’obaiyen boubun roubabaruwen ana fair auman, anayabin afiy kakafih eo biyunih i fanan tebaib!”
28 Ŋunde yiqo, imemoŋgo unipare soso Galili mirako ŋuno waka ta Yesuko o taró ŋuro piŋa mande iŋaŋgurí.
28 Naatu Jesu ana tur saisewat tasasar tit tafaram Galilee ana uman men sanet hima’am eretei tur hinowar.
29 Asa Yesuko huru-huru yanoŋgo uro Saimon, Andru koro yayarimo oró. Oro Jems, Jon, Saimon, Andru ŋu soso ŋuya oŋgurí.
29 Kou’ay Bar hibihamiy ufunamaim James, John hairi mutufor hin Simon Andrew hairi hai bar hitit.
30 Ŋuno Saimon koro koŋgí kowí tiwi riní se khumo tero eteyaró. Asa yano arero pare ŋuro miraŋgurí.
30 Simon rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in Jesu na titit ana veya ana tur hi’owen,
31 Miroyi oro kandí toworo samakaŋoní otoqaró. Otoqoní kowí tiwi kini tiní pare ŋundo o qoyemboro roŋgaruwaró.
31 Naatu na biyan tit uman bai ibais misir, nati’imaim sawow ihamiy busuruf bow.
32 Kosa pusuŋiní suwo tiníqo, uni se khumo piyimiye moré mu soso ŋuya uni yuqa piyimi quroyemo yaŋgurí mu,ŋu ŋuya yore Yesuko maheŋgurí.
32 Nati rabirab veya re’er auman sabuw sawusawuwih naatu afa demon hitarsumih hima’am hibuwih hina Jesu isan.
33 Ŋunde ti yendé unipare soso makono kaŋaŋgurí.
33 Sabuw nati bar merar hima’am etei hiru’ay nati bar nanamaim,
34 Kaŋi Yesuko unipare qambu se khumo piyimi kate-kate taŋgurí ŋu roŋgaru yiriní meté taŋgurí. Ko yuqa piyimi wata unipare quroko qu yohowiní toŋeŋgurí. Yuqa piyimi ŋundo Yesu qene iŋaŋgurí. Ŋunde ŋuroko mande yewero ŋuro soré yereró.
34 Jesu sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyawasih naatu demon moumurih nunih hitit, men ibasit boro demon tihamiyih tur hitao, anayabin i hiso’ob i yait.
35 Asa ita saraŋowero tiníqo, Yesuko otoqo toŋero mira uni kinimo hariri teyaró.
35 Mar tomih ana gugumin iu’ufiy auman Jesu misir bar ihamiy tit remor in bar merar gagamin natabir na efan noutanubinamaim tit imaim ma yoyoban.
36 Ŋunde tiní Saimon koya topé-topémboya seqayate
36 Baise Simon ana ofonah bairi hitit hinuwih hin.
37 qenero ŋande miraŋgurí, “Uni soso seqa kereteŋgo,” yaŋgurí.
37 Naatu hititita’urih ana veya hi’u, “Sabuw o tenunuwihi.”
38 Yiqo, ŋande yaró, “Nondo unipare qambu mande yesowo yimirowero ŋuro iŋoyoteno. Ŋunde ŋuroko yendé meyowo kutaqe quno ŋuno uyato.”
38 Baise Jesu iyafutih eo, “It tanan bar merar afa iti bar merar gagamin sisibinamaim auman isah anabinan, anayabin nati isan ayu ana.”
39 Asa ko Galili mira soso ŋuno yendéne-yendéne huru-huru yayemooro mande yesoworo yuqa piyimi unipare quroko quyohowaró.
39 Imih Galilee wanawanan etei remor hai Kou’ay Baremaim binan naatu demon kakafih nunih hitit.
40 Naru kano kowí piyimi khumouni kato mahero Yesu nekoro potoruku te inoro ŋande kirayaró, “Keto ŋu iŋi mepémo tiníqo, no nori sara tewano,” yaró.
40 Orot biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim tit sun yowen baibaisin isan ifefeyan eo, “Inakokok na’at basit iniwa’an anigewasin.”
41 Ŋunde yiní Yesuko sikí te inoro kandí saŋanímo rero miraró, “No ŋuro iŋoteno. Ke sara teweya.”
41 Jesu dogoron wanawanan yababan awan karatan uman ru’atayan naatu biyan butubun eo, “Ayu akokok. Kwigewasin!”
42 Yiní waka ta se khumo ŋuno qu roto toŋiní sara taró.
42 Mar ta’imonamo orot biyan kokom hihururuwih hire naatu igewasin.
43 Ŋunde tiní Yesuko asáŋoro mande kondé yaró,
43 Baise Jesu ana baimatnuwen tur fokarinaka orot iu naatu biyafar eo,
44 “O ŋa keno tunoqete ŋaro uni ka ma yimirowero. Hutuŋo mande Mosesko yimiraró ŋu howeya o qa-qa uni koweke re witú yereya keto sara tunoqete quro oka Anutu te ino qembe. Ŋunde tiqo, se khumoke kini tete, ye iŋowaŋgo.”
44 “Inanowar men yait ta ana tur ina’owen, baise mutufor inan firis biyan inatit o biya nanutitiy, naatu Moses eo na’atube sibor inayai, saise orot babin matahimaim hinaso’ob o igewasin.”
45 Yiníqo, uni ŋu toŋero mondó ta kama yora. Kini, sowo mande ŋu yendé soso ŋuno yesowoyaró. Ŋunde ŋuroko ŋu naruko ŋu noŋgo Yesuko yendémo tunomo uyarewero mepémo kini, mira uni kinimo naŋge yoraró. Asa unipareto Yesu koro murí iŋowero quro ŋuno maheŋgurí.
45 Baise orot tit in busuruf tur bosemor tafaram etei bai. I ana turamaim Jesu men karam boro bebeyan tan bar merar tarun, imih i efan noutanubinamaim ma, baise sabuw efan ta ta i boro’ika hina biyan hititit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.