Lucas 19

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa Yesuko Jeriko ŋuno oro kewerowore uyaró.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Uni ka ŋu yendémo ŋuno yaró, owí Sakius. Ŋuko takis re-re uniŋuro uni kembéye, ko eneko onoŋo uni ka.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Asa ene Yesu qenewero ye iŋaró, quko ene uni tukuni ta, ko unipare qambu ŋundo wisumuŋaŋgurí.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Asa ko korete kheŋgeŋo Yesuko khe maheweya quno ŋuno uyaro qenewero te fik ka saŋano oró.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Oníqo, Yesuko ŋuno mahero te saŋano toŋetero ŋande miraró, “Sakius, waka ta umbu. Itakako keto yano yowano.”
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Yiní waka ta umburo niŋgu-niŋgu tero Yesu re yayómo oró.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Ŋunde tiní uni soso qenero kisikasa yero ŋande yaŋgurí, “Yesuko oro quhurí unindoyayano yorote,” yaŋgurí.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Asa yano ŋuno Sakius otoqo kaŋero Yesu ŋande miraró, “Uni Parámi, ke iŋo. Itakako no onoŋone rondaŋewe irisa tiní kanata ka uni onoŋoye moré kini qu yunowano. Ko no dani ka kanáŋoro oyó ka momo tanowó mu, asa itakako topé te inoro o nimí kini inowano.”
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Ko Yesuko yaró, “Itakako Anutuko uni ŋaya soweyómboya rambaruru koŋgo yoreweya tete. Dokoro uni ŋako ŋuya Abraham koro sowe qu.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Hamó, Unindoro Naŋuní ŋukouni soso piyo taŋgurí qu seqa yere rambaruru koŋgo yorewero quro maheró.”
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Asa unipareto mande ŋu iŋoyiqo, Yesuko sowe tero tapara mandeka yimiraró. Dokoro Yerusalem kutaqemo ŋuno mahiní unipareto ŋande ye iŋaŋgurí, ko Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyóŋu waka ta tunomo tunoqeweya.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Ŋunde ŋuroko ŋande yaró, “Uni parámi kato, no mira sewemo uyaro unipare wiri yerewero koro owé ka rero pitu ko mahewano, ye iŋaró.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Ŋunde ye iŋoro sunará simóŋo kande irisa neko yerero mone minakanata-kanata rondaŋe yunoro ŋande yimiraró, ‘Mone ŋaya kho tiqo pitu ko mahewano,’ yaró.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 “Yendé unipareto uni parámi ŋuro saŋgirí tero hamó piyimiŋaŋgurí. Piyimiŋoro uni pará-pará asá yiri mira sewemo ŋuno wiri yerete uni kembé ŋu ŋande miraŋgurí, ‘Norendo uni ŋa nore wiri nerewero ŋuro piyimiŋoyoteto. Owé parámi ŋu ma inowero,’ yaŋgurí.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 “Ŋunde yaŋgurí, quko uni ŋundo owé parámi ŋu rero ene mirako pitu ko maheró. Mahero sunará simó mone yunaró ŋu neko yerero mone koya do kho ka taŋgurí ŋuro osese yereró.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 “Asa kho simó korete ŋundo mahero ŋande yaró, ‘Uni parámi, nondo keŋo mina koya kho tewe sowe tero kande irisa itaka yote.’
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 “Yiní ŋande miraró, ‘Meté ŋu! Keko sunará simó meté! Asa koretero kho tomó ta naŋge meté sopoyaró. Ŋunde ŋuroko itaka owé parámi ka kunowe yendé parámi kande irisa sopoyoweya.’
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 “Asa sunará simó irisayó ŋundo mahero ŋande yaró, ‘Uni parámi, nondo keŋo mina koya kho tewe sowe tero kandeka itaka yote.’
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 “Yiní ŋande miraró, ‘Ko itaka owé parámi ta kunowe yendé parámi kandeka sopoyoweya.’
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 “Asa sunará simó meyowo ka mahero ŋande yaró, ‘Uni parámi, nondo keŋo mina ŋu tuwi ka quroko kusiyoro tapuŋanowó. Mina ŋu ŋana.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Qeno, keŋo soranowó, dokoro ke tiwi uni tete. Keto o kumi kama raró ŋu kina siyoyote, ko o kumi kama rimiró ŋuro eŋgé siyoyote.’
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 “Yiní ŋande yaró, ‘Keko sunará simó piyimi. Keŋo mandekepo naŋge topé piyimi ka kunoyote. Kepe ŋande iŋaró, ko nondo tiwi uni teteno, ko o kumi kama ranowó ŋu kina siyoyoteno, ko o kumi kama riminowó ŋuro eŋgé siyoyoteno, peka?
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Ko dokoro keto wondo ŋu wondo yano kama raró? Asa no pitu ko maheteno quno ŋuno wondo ya simburímbo wondo kaŋuya saŋanímo nunoweya.’
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 “Ŋunde yero uni wuririyaŋgurí ŋu ŋande yimiraró, ‘Mina towote ŋu reka uni mina kande irisa towoyote ŋu inoyi.’
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 “Yiní ŋande yaŋgurí, ‘Uni parámi, ene kande irisa itaka towote!’
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 “Yi ŋande yimiraró, ‘Nondo ye ŋande yimiroteno, ko uni ka o kumi towote tiníqo, Anutuko o kumi kaŋuya saŋanímo rero inoweya. Ko uni oyó moré kini ŋuko, Anutuko o tomó ta qu towoyote ŋu siyoní kini teweya.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Quko neneŋo saŋgirínembo nondo wiri yerewero ŋuro piyimiŋaŋgurí, ŋu yore mahi toŋenemo yuri khumowaŋgo.’”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Asa Yesuko mande ŋu yiní kini tiní, khe Yerusalem owero ŋu howe oró.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Oro mira purí Oliv ŋuno, asa Betipake yendé ko Betani yendé kutaqemo ŋuno, iŋo-iŋo rewero uniirisa kho ka yunoro asá yereró.
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Ŋande yimiraró, “Yendé andusina ŋuno uyareya dókisimó ka kusiyaŋgurí qu qenewari. Komo uni kato dókiko ŋuno kama kunditaró. Asa utó orosoyero ŋano re mahiri.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Ko uni kato osese yiriníqo, ‘Do karo dóki ŋu orosoyitiri?’ yiníqo, mande topé ŋande mirori qembe, ‘Uni Parámimbo ŋuya kho ka teweya.’”
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Ŋunde yiní uni asá yereró ŋundo uyaro o soso Yesuko yaró ŋu tunoqiní qeneriyó.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Utó dóki kusiyaŋgurí ŋu orosoyiriqo, dóki ŋuro simburímbo ŋande osese yereŋgurí, “Yari date koro dóki simó ŋu orosoyitiri?”
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Yiqo, yariyó, “Uni Parámimbo ŋuno kho ka teweya.”
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Ŋunde yero rero Yesuko mahiriyó. Re mahero tuwi piruyari se dóki saŋano rero Yesu re ŋuno rotori kunditaró.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Kunditero uyariní unipare tuwi piruye ŋu wendaŋero se khewore raŋgurí.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Asa uyareyate khe ŋu mira purí Oliv itaqewero quno ŋuno iŋo-iŋo rewero unipare soso ŋu hurí rero o wimbí morétiní qeneyaŋgurí ŋu iŋoro kondé nekoro Anutu owí hokoyaŋgurí.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Ŋande nekoyaŋgurí,
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Ŋunde yeyuriqo, Farisi uni kumimbounipare qambu keweroye moŋgo Yesu miraŋgurí, “Rondaqe-rondaqe uni, ke iŋo-iŋo rewero unike yiyo yeka.”
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Ko mande topé ŋande yaró, “Ye yimiroteno, uni maŋgoye kusiyowaŋgo quko mipu ŋundo naŋge nekoyowaŋgo.”
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Kowe Yesu yendé parámi ŋu kutaqemo ŋuno mahero qenero ŋuro tendo parámi tero
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 ŋande yaró, “Ye itaka date newonde ime tewero ŋuro iŋoyi tondaŋete tiníqo, meté yowaŋgo. Quko o ŋu sóqiní ye qenewero mepémo kini.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Imemoŋgo ta saŋgiríyembo wuriri yiriqo, hoŋgo parámi yendéye wuririyoro hamó wisumuŋoweya.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Enendo yeya simóye yendémo yoteŋgo ŋuya yorero nokono raŋoro rambaruru yerewaŋgo. Ya soso rambaruruworo wondoye soso se wisikaraŋowaŋgo, dokoro yendo Anutuko mahe yiyowero naru ŋu ye kama qene iŋaŋgurí.”
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Asa Yesuko Ya Surumímborohoŋgo quroko oro hurí rero uni mone koro kho teyaŋgo ŋuno quyohowero
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 ŋande yimiraró, “Sokomeko ŋuno ŋande nakayáŋaró, ‘Neneŋo yane muko hariri koro ya qu.’Quko yendo ri ‘kuma tero momo teyoteŋgo unindoro ya qu teyote.’”
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Naru rokóŋoro Ya Surumímo oro mande rondaqe unipare yunoyaró. O qa-qa unindoro tapá unindoya hutuŋo mande ŋuro iŋo-iŋo unindoya uniparetoro uni kembé-kembémboyauri khumowero khe qu seqayaŋgurí.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Quko khe ŋu kama qeneŋgurí, dokoro unipare soso ŋundo eneŋo mandí iŋowero ŋuro maheyaŋgurí.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.