Lucas 15

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa takis re-re unindoyaquhurí unindoyasoso kutaqe Yesuko mahero mandí ŋu iŋoyaŋgurí.
1 Ana veya ta kabay o’onayah naatu sabuw kakafih Jesu ana tur nowaramih hiru’ay.
2 Ŋunde ti Farisi unindoyahutuŋo mande ŋuro iŋo-iŋo uni ŋuyakokisikasa yero ŋande yaŋgurí, “Ŋa uni ŋako quhurí uniparetoya topo tero o kopo neyoteŋgo.”
2 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah yah so’ar higam hio, “Iti orot sabuw kakafih hai merar yi buwih bairi hima hi’aa tetomatom kwa’itih.”
3 Kowe Yesuko tapara mandeka ŋande yimiraró,
3 Basit Jesu oroubonamaim iuwih eo,
4 “Ko ye kanata kato sipsip 100 ŋunde sopo yereyote qu, ko kanata na sore toŋiníqo, sipsip 99 kasina yoteŋgo ŋu yorotoro sipsip kanata ŋu seqa qeneweya, hamómbe?
4 “O ta a bobaituw sheep etei 100 hitama’am, naatu ta’imon takakasiy boro mi’itube itasinaf? A bobaituw 99 boro raiyarayar yan dihamiyih hitama, naatu a sheep kakasiy boro itanunuwih itatita’uribo nuhi tafot.
5 Ko seqayate qenero niŋgu-niŋgu tero hokoro wapémo koroworo re yendémo maheweya.
5 Naatu itabaib ana veya boro itiyasisir gagamin maiyow, ita’abar itan.
6 Re mahero topé-topé neko yiriní mahi ŋande yimiroweya, ‘Ye noya niŋgu-niŋgu ti. Dokoro sipsipne sore toŋeró ŋu pitu ko reteno,’ yeweya.
6 A bar taituwa, a ofonah etei ita’af ayuwih hai tur ita’owen, ‘Kwana bairit taniyasisir, anayabin ayu au sheep kakasiy i abaika.’
7 “No ŋande yimiroteno, ŋundiro naŋge quhurí uni kanata kato newondí rohoréŋoníqo, niŋgu-niŋgu parámi samboko tunoqeweya. Quko uni roneneŋowí99 newondeye meté yote qu ŋuro niŋgu-niŋgu tomó ta naŋge tunoqeweya.
7 A tur ao’owen, ef i nati na’atube, orot ta’imon bowabow kakafinane dogor baikitabir ebaib isan maramaim i tibiyasisir gagamin maiyow, men sabuw 99 gewas hirouw kakafih auman tema’am na’atube’emih.
8 “Ko ye date iŋoteŋgo, pare kato wondo musiyó kande irisa towoyote, ko kanata ka rotoní umbuníqo, suru tupuŋoro yakutí kiriyoro meté ta seqayate qeneweya, hamómbe?
8 Itinin tabo iti na’atube, babin ana kabay ten kina ana fofonin yai inu’in one kina kasiy, naatu babin notanot men karam misir ramef ito’ab bar wanawanan yahib, huhun etei nuwet inan ana kabay tita’ur.
9 Ko seqayate qenero topé-topé neko yiriní mahi ŋande yeweya, ‘Ye noya niŋgu-niŋgu ti. Dokoro wondo musiyó ka rotowe umburó mu seqayate reteno,’ yeweya.
9 Naatu ana kabay baib ana veya ana ofonah naatu tain tuwan etei e’af ayuwih eo, ‘Kwanan bairit taniyasisir, anayabin au kabay kakasiy i abaika.’
10 “No ŋande yimiroteno, ŋundiro naŋge sambo simómboquhurí uni kanata kato newondí rohoréŋote qu qenero Anutu toŋímo niŋgu-niŋgu teyoteŋgo.”
10 Imih a tur ao’owen, ef i nati na’atube, God ana tounamatar maramaim orot ta’imon bowabow kakafin wairafin ana kakafihine dogor baikitabir baib isan boro yasisir gagamin na’in hinab.”
11 Yesuko ŋande yaró, “Uni ka simó irisa.
11 Jesu iban maiye oroubon ta eo, “Ana veya ta orot natunatun rou’ab bairi hima’am.
12 Naŋuní tukú ŋundo iwí ŋandiro miraró, ‘Awa, imemoŋgo oke soso rondaŋe nore irisa se nunoweya. Meté, itaka naŋge rondaŋe neneŋo qu se nuno,’ yaró. Yiní iwímbo o ŋu rondaŋero irisa-irisa se yunaró.
12 Natun uf misir tamah isan eo, ‘Tamai ayu akokok au nowau sawar inakusib initu.’ Tamah misir sawar etei bai natunatun hairi isah ana fofonin kusib faramih.
13 Se yunoní waka ta naŋge naŋuní tukú ŋundo o ŋuno qu se riní uni topémbo kimo taŋgurí. Ŋunde ti mone rero mira kapiyamo ŋuno toŋeró. Ŋuno yotoro o wimbo-wimbo teyoní moneyó kini taró.
13 Naatu veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim kek uf ana sawar bobuna misir tafaram ta ef yok na’in imaim remor in. Naatu nati’imaim ma ana kabay etei asir isaroun kwanikwaniy sawar.
14 “Asa mone ŋu kini tiníqo, korare parámi mira ŋuno tunoqaró. Tunoqiní o qímboro khumaró.
14 Ana kabay isaroun kwanikwaniy in sasawar ufunamaim, baimar kakafin nati tafaramamaim tit, kek busuruf aa morob.
15 Ŋunde tero uyaro mira simburí kano kho taró. Mira simburí ŋundo asáŋoní po hoŋgo quroko uyaro poyó sopo yereró.
15 Naatu misir in nati’imaim tafaram matuwan orot ta biyan tit, naatu nati orot bai iyafar in for baibituw ana efanamaim tit ma for ituw. Orot natun kasikasiyin for hai dam ana efanamaim|alt="prodigal son in pig pen" src="cn01759B.tif" size="col" loc="Luk 15.15" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.15"
16 Po sopo yiriní poto qohe soŋo naŋgurí. Ŋu ene ŋuya qohe soŋo ŋu se newero iŋaró. Quko uni kato o qímboro ka kama inaŋgurí.
16 Aa morob kok kwanekwan for hai bay hi’aa turih taa, baise men yait ta abisa itin eaanimih.
17 “Asa yate iŋondutuyó hiyóqiní ŋandiro ye iŋaró, ‘Ko awanemboro kho uni ŋuko o parámi neyoteŋgo. Quko no ŋano yotoro qonemboro parámi khumoyoteno.
17 “Veya ta ma binotanot ana notamaim nuhin taseb eo, ‘Tamai ana bowayah moumurih na’in i aurih bay karam hi’aa hitom yah iw tema’am, baise ayu iti’imaim aa amomorob.
18 No awane qenewero toŋero ŋande mirowano, “Awa, no Anutu toŋímo quhurí tanowó, ko ke toŋeŋgemo ŋuya o piyimi tanowó.
18 Gewasin ayu boro ana misir anan tamai biyan anatit ana tur ana’owen anao. Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow asinaf God matanamaim, naatu o auman matamaim.
19 Noko uni piyimi, keŋo naŋoŋge kaŋuya kini yowano. No norotoka keŋo kho uni naŋge yowe,” ŋunde yewano,’ ye iŋaró.
19 Isan imih ayu i men karam boro o natumih inabuwu maiye, baise a bowayah sabuw ibaiyanih isa tebowabow na’atube ayu isou inasinaf.’
20 “Ŋunde ye iŋoro otoqoro iwímo uyaro kapiyamo yoníqo, iwímbo qenero sikí tero, kheŋgeŋoro uyaro towo pisiyoro mutó inoyaró.
20 Iti na’atube eo, basit misir tamah isan matabir maiye remor na bar ariyan titit auman, tamah bat nuwanuw natun nan itin, dogoron wanawanan yababan awan karatan, nunuw in natun bai rouh mamay. Regah natun mamatabir ana merar yi ebaib|alt="father meeting returning son" src="CN01761B.TIF" size="col" loc="Luk 15.20" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.20-21"
21 “Ko naŋunímbo ŋande yaró, ‘Awa, no Anutu toŋímo quhurí tanowó, ko ke toŋeŋgemo ŋuya o piyimi tanowó. Noko uni piyimi, keŋo naŋoŋge kaŋuya kini yowano.’
21 Baise kek eo, ‘Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow God isan asinaf kakaf na’atube o isa asinaf kakaf, isan imih ayu i men karam o natumih inabuwu.’
22 “Ŋunde yiní iwímbo sunará simó neko yiriní mahi ŋande yimiraró, ‘Neneŋo tuwi meté piru ŋu waka ta re maheya kusiyo ini. Kande pusirí tombo ka ŋu ŋuya re mahe kandímo reya khe punu-punu khímo ri.
22 Baise regah ana bowayah iuwih eo, ‘Saise kwan faifuw boubun gewasin kwabai natu kwai’us, uman ring kwaiyoun naatu a baibiyon boubun kwabai kwana an kwaiyoun.
23 Ko uyareya makao simó kowí tinditiwí ŋu uto re mahika qa neya niŋgu-niŋgu tato.
23 Naatu for biyan kabinitut kwarab kwaitab tana’aan taniyasisir.
24 Dokoro naŋone ŋa komo khumaró muko itakako otoqote; simó kini taró qu pitu qeneteno.’ Ŋunde tero hurí tero hoho teyaŋgurí.
24 Anayabin ayu natu i morob na’atube ma’am, boun i yawas maiye, naatu kasiy na’atube ma’am boun i tatita’ur maiye.’ Naatu douduf hitaiy re.
25 “Asa simó korete ŋundo khono ŋuno yoraró. Kho rotoro yano kutaqemo ŋuno mahero iŋoníqo, uni sumbí huworo yambo quno teyaŋgo.
25 Baise nati ana veya’amaim regah natun ain ma sheep kakaifen matabir na bar biyubin auman hiyasisir hibenaben douduf nidun nowar.
26 Teyuri iŋoro simó ka nekoro oseseyaró, ‘Ŋu do ka teyoteŋgo?’ yaró.
26 Naatu bowayah orot ta eaf na ibatiy, ‘Abisa emamatar?’
27 Yiní ŋande yaró, ‘Koneke pitu ko mahiní, awaŋgepo makao kowí tinditiwí mu ka urote. Dokoro, awando simó ŋu meté yate mahiní qenero rete.’
27 Orot eo, ‘O tai matabir maiye na bar tit, imih tamat for biyan kabinitut rab abiyasisir, anayabin gewasinamaim matabir maiye na bar tamat biyan tit.’
28 “Ŋunde yiní iŋoro saŋgirí tero ya quroko owero piyimiŋaró. Tiní iwí mirako umburo kondé oseseyoní
28 Basit orot ain yan so’ar kwanekwan, men kok boro bar wanawanan tarun. Naatu tamah tit natun ain eobaibinub runamih iu.
29 iwímboro mandí topé ŋande yaró, ‘Qeno, no kumima naru parámi keŋo koweyumu teyano. Ko keŋo mande kondéke kama wendaqeyano. Ko keto naru kanata quno meme simó kanata ka re nuni topo-toponemboya nero niŋgu-niŋgu kama teyato. Kini horé.
29 Baise orot ain eo, ‘Tamai kwamur manin maiyow akirwairafih na’atube isa abow men kafa’imo fana asair. Naatu au yasisir isan abisa itu? En anababatun! Men kafa’imo goat ta itu au ofonah bairi ai yasisiramih. Aiyab!
30 Quko naŋoŋge ŋuko keŋo oke rero sesawa pareko raŋoní kini tiní mahete ŋu. Mahiní keto eneŋo makao simó kowí tinditiwí mu urote,’ yaró.
30 Baise o natu kabay etei baibin baiwa’an kwanekwaneyah biyahimaim isaroun kwanikwaniy sawar, naatu matabir na bar titit, o isan for biyan kabinitut irab kwabiyasisir.’
31 “Yiní iwímbo ŋande miraró, ‘Naŋone, keko naru rokóŋoro noya yote. Nondo one soso ŋa keŋo naŋge.
31 Regah natun ain iya’afut eo, ‘Natu o i airit mar etei iti’imaim tama’am, naatu ayu au sawar tutufin etei iti baremaim tema’am i o nowa, men yait ta nowanamih.
32 Quko itaka naruko ŋano nore niŋgu-niŋgu tero newondenani meté tete, dokoro, koneke ŋako khumaró, quko itaka yoto-yoto rete. Ene piyo taró, quko itaka pitu ko qeneteto.’”
32 Baise tanaben taniyasisir, anayabin tai morobobe yumatan taboyauw tama’am boun yawas maiye, naatu kasiyobe ma’am boun tatita’ur maiye.’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.