Atos 9
Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI
1 Asa Solko Uni Parámimboro iŋo-iŋo rewero uniyuroweka khumoyi yeyara. Ŋunde tero enendo o qa-qa unindoro tapá uninouyaro
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 sokome karo kirayaró. Juda unindo Damaskus yendé parámimo ŋuno sokome ŋu qenero wimbu Sol inoyi unindoya paretoya Khe ŋuhoweyaŋgo ŋu kondé yondoworo se Yerusalem owaŋgo.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Asa sokome ŋu rero uyariní Damaskus kutaqemo ŋuno hiyó kondé ka sambo koŋgo eneno ŋuno umburó.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Umbuní Sol kina nokono umbu raŋoro maŋgo ka iŋoní ŋande yaró, “Sol, Sol, do karo ke no rowore nereyote?”
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Ko Solko yaró, “Uni parámi, ke dani?” Yiní ŋande yaró, “No Yesu. Ke no rowore nereyote.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Quko otoqoya yendé quroko oyo. Imemoŋgoko uni kato ke o teweya ŋuro kimiroweya.”
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Uni Sol koya uyareŋgurí ŋuno qu yukuworo mande yewero rukusuwaŋgurí. Mande ŋu iŋaŋgurí, quko uni ka kama qeneŋgurí.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Asa Sol otoqo toŋetaró, quko toŋí huriri taró. Ŋunde tiní kandímo toworo Damaskus yendémo oŋgurí.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Kosa naru kapusa ŋunde toŋí huriri tiní o, sono kama neyara.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Iŋo-iŋo rewero uni ka Damaskus ŋuno yora, owí muko Ananaias. Asa Uni Parámimbo quko owí nekoro ŋande yaró, “Ananaias.” Yiní ŋande yaró, “Uni Parámi, no yoteno,” yaró.
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Uni Parámimbo ŋande miraró, “Uni kako owí Jutas, yendémboro khe ŋu, ‘Roneneŋowí,’ ye nekoyoteŋgo qu, ŋuno yote. Asa otoqoya ya ŋu seqa uyareya uni ka Tarsus yendé moŋgo owí Sol ŋuro osese te qeno qembe. Itaka hariri tero yorote.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Toŋí muko huriri tete. Quko ŋuno uni ka qene, owí muko Ananaias, ŋu arero kandí toŋímo ra. Ŋunde tiní toŋí meté tero toŋeta.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Ananaiasko mande topé ŋande yaró, “Uni Parámi, no iŋoteno, quko uni ŋuro mande parámi yeteŋgo, otete piyimi enesó-enesó keŋo unipareke meté horémboyaYerusalem ŋuno te yunoyara.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Ko o qa-qa unindoro tapá uni ŋundo wimbu inoyi, unipareke keŋo mande iŋoro hariri teyoteŋgo ŋano qu kusi yereweya.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Uni Parámimbo ŋande miraró, “Ke u. Neneŋombo ene rokóŋoro kho ka inano, ko enendo uni wini meyowomboya,wiri yerete unindoya, Israel uniparetoya toŋeyemo neneŋo owéne ŋuro yesowo yimiroweya.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Hamó, do o quhurí ka neneŋomboro korowoweya ŋu ene witúŋowano.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Asa Ananaias uyaro ya ŋu quroko oro kandí re Sol saŋano rero ŋande miraró, “Topo Sol, ke kheko maheyuri Yesu keno tunoqaró, ŋuko Uni Parámi, ko enendo no asá niriní keno areteno ŋa. No arewe toŋeŋge meté tiní Yuqa Surumí qundo keno uya maŋgoriní.”
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Ŋunde yiní, waka ta oka soró qembe ka Sol toŋí moŋgo tondaŋe umbuní meté toŋetero otoqoní sono re inaró.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Ko o qímboro nero wimbu raró. Solko Damaskus ŋuno mande yesowaró Asa Sol kosa naru kumimo iŋo-iŋo rewero unindoya Damaskus yendémo ŋuno yoraŋgo.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Ŋu naruko ŋuno Juda uniparetoro huru-huru yayemomande ŋande yeyara, Yesu ŋuko Anutu koro Naŋuní, ye yesowoyara.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Uni soso mandí iŋoro yukuworo ŋande yaŋgurí, “Komo uni ŋundo unipare owé ŋuwore hariri teyoteŋgo ŋu Yerusalem ŋuno rambaruru yereyaró, ko itakako unipare ŋunde qu kusi yerero o qa-qa unindoro tapá uninoŋuno se owero ŋano maheró, hamómbe?”
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Quko Solko wimbu parámi tero Juda uni Damaskus yaŋgurí ŋu yorero iŋo-iŋoye takaro ŋande witú yereró, ko Yesu ŋuko Kristoŋu. Ŋunde yiní mande topé tewero rukusuwaŋgurí.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Asa naru piru ta rotoníqo, Juda unindo koporo Sol uri khumowero quro mande kusiyaŋgurí.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Quko Sol mande ŋuro iŋaró. Ko Juda unindo uri khumowero quro yendé ŋuro mako qu soso kosa suwo sopoyaŋgurí.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Quko Sol koro iŋo-iŋo rewero unindo suwono ri toŋgo puŋge parámi quroko kunditiní hoŋgo wituwore re rotoyi uró.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Asa Sol Yerusalem oro Yesu koro iŋo-iŋo rewero unindoyakopowero yero iŋaró. Quko uni ŋundo sasaro tero eneko iŋo-iŋo rewero uni ka tunoqaró ŋuro kama iŋaŋgurí.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Quko Barnabasko Sol rero asá yerewí uninooro ŋande yimiraró, ko Solko kheko Uni Parámi qeniní mande ka miraró, ko Damaskus ŋuno wimbu rero Yesu owímo mande yesowoyaró.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Ŋunde ŋuro Sol eneya Yerusalem ŋuno yotoro uyare mahe tero wimbu rero Uni Parámimboro owímo mande yesowoyaró.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Enendo Juda uni Grik mande yeyaŋgo ŋuya mandeto kuma teyara. Ko uri khumowero ŋuro kheyó seqaŋgurí.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Quko topé-topémbo ŋuro iŋoro Sol rero Sisaria yendémo uro asáŋi eneŋo yendéyó, Tarsus,ŋuno oró.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Ŋunde ŋuroko mira soso Judia, Galili ko Samaria ŋuno iŋondutu koro huru-huruŋu meté kunditeyaŋgurí. Ŋunde yuriqo, iŋondutuye kondériní Uni Parámi ŋuro sasaro ti Yuqa Surumímbo newondeye rukisoyoní unipare qambu eneya kopoyaŋgurí.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Naru kano Pitako mira soso ŋuwore toŋeyate Lita yendémo ŋuno uro unipare meté horéquya ŋuno yoraŋgo.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Ŋu yendémo ŋuno uni ka qeneró, owí muko Ainias. Wimbu khe kandí soso khumoní yakutímo naŋge eteyoní kumima naru kande saŋiyoro kapusa ŋunde rotaró.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Pitako qenero ŋande miraró, “Ainias, itaka Yesu Kristoŋundo koriní meté tete. Otoqoya yakutíŋge roŋgaruwo.” Yiní waka ta otoqaró.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Ko Lita uni soso koya Saron mira koro uni ŋuyako soso qenero Uni Parámiwore newonde rohoré taŋgurí.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Asa Jopa yendémo ŋuno iŋo-iŋo rewero pare ka owí Tapita ŋuno yaró. Owí ŋu Grik mandewore ŋande nekoyaŋgo, Dokas, yeyaŋgo. Naru rokóŋoro enendo o meté unipare te yunoro uni otoro tukuni teyaŋgurí ŋu samaka yereyara.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Asa ŋu naruko ŋuno se khumo teyate khumaró. Khumoní ukúŋo sonoworo rero ya quroko ŋuno wasa koreko quno raŋgurí.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Lita yendé ŋuko Jopa yendé taŋgímo yora. Ŋunde ŋuro iŋo-iŋo rewero unindo, Pita Lita yendémo ŋuno yote, yero iŋaŋgurí. Ko uni irisa asá yiri eneno oro ŋande kirayariyó, “Waka ta noreno mahe,” yariyó.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Asa Pitako otoqoro irisa ŋuya toŋeŋgurí. Ko ŋuno uyaro wasa koreko quno ŋuno oró. Oní wapu kumimbo Pita taŋgímo mahe kaŋero tenduruworo Dokasko eneya yara quno kowe punu-punu kumi tiŋiyaró ŋu se witúŋaŋgurí.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Asa Pitako unipare soso yohowiní yendémo uyiqo, potoruku rero hariri tiní kini tiní ukúŋo ŋande miraró, “Tapita, otoqo,” yaró. Ŋunde yiní pare ŋu toŋetero Pita qenero otoqoro kunditaró.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Kunditiní kandímo towoní otoqoro kaŋiní unipare meté horémboyawapu ŋuya neko yerero pare pitu ko otoqaró ŋu witú yereró.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Ŋunde tiní mande piŋa ŋu Jopa yendéwore toŋiní unipare soso piŋa mande iŋaŋgurí, ko uni qambu Uni Parámi iŋondutuwoyaŋgurí.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Pitako naru piru ta Jopa ŋuno makao kowí roŋgaruwoyara uni kaya yari.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.