Atos 24

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa kosa naru kandeka ŋunde rotoro o qa-qa unindoro tapá uniAnanias ŋuya uni kembé kumimboya maŋgó uni owí Teritulus ŋuya ŋuno uŋgurí. Uro wiri yerete uni mitoro do murí karo Pol rero mande khono rotaŋgurí ŋuro miraŋgurí.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Miroyi Pol nekoní mahiní Teritulusko ŋu murí ŋuro ŋande yaró, “Uni parámi Feliks, naru piruko ŋuno keto nore wiri niri meté kunditeyoteto.Iŋondutuke meté ŋundo nore samaka nerero keto o piyimi qundo noreŋo wini qu rambaruru nereyaró ŋu roŋgaruwaró.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Ŋunde ŋuroko Feliks, keko uni meté horé, ko nore naru rokóŋoro ŋuro yuŋguna kereyoteto.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Quko yate nondo naru piru kusi kerewano koro. Meté keŋo newonde metémboro naŋge mande tukuni ka iŋo.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 “Nore ŋande iŋoteto, ko uni ŋano qundo otete piyimi horé teyote. Enendo kiro kuma riní Juda uni soso keweroyemo ko mira yendé soso ŋuno tunoqeyote. Eneko Nasaret yendé uni karo usowo-sowo quro uni korete-koreteye.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Ko Ya Surumí ŋuŋuya riní pusú tewero taró, quko toworo kusiyatowó.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 — ausente —
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Ŋunde ŋuro keŋombo uni ŋu oseseyoya eneŋo maŋgó moŋgo o soso norendo ŋuro rero mande khono rotatowó ŋu iŋoweya.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Ŋunde yiní Juda unindo ŋuya samakaŋoro ŋande yesowaŋgurí, “Mande ŋu soso hamó.”
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Asa wiri yerete uni ŋu kandímbo rokóŋoníqo, Polko mande topé ŋande yaró, “No iŋoteno, kumima naru qambu ke unipare ŋaro ronda-ronda uniye yora. Ŋunde ŋuro niŋgu-niŋgu tero mandeye topé yewe teteno.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Keto uni osese yereweya tiníqo, ke ŋande iŋoweya, ko nondo komo kosa naru 12 amena Anutuko potoruku te inowero Yerusalem ŋuno onowó.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Uni mande kho nunoyoteŋgo ŋundo no niyi eneya mande saŋgirí Ya Surumímo ŋuno kama yanowó, ko huru-huru yayekumimo ŋunope ma yendémo unipare qambu kama okoko yerenowó. Kini.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Ko mande ŋa yero no norero mande khono norotaŋgo ŋako, enendo mande kho ŋuro murí hamó ŋu ri tunoqewero mepémo kini.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Quko nondo mande ka keno yewe teteno. Khe ŋaro eneŋombo ŋande ye nekoteŋgo, ‘Usowo-sowo,’ ŋuko no hamó howeyoteno. Nondo Kheŋu howero usi-sinanimboro Anutuye ŋuro potoruku te inoyoteno. Nondo Hutuŋo Mande soso koya Ye-ye Unindo mande nakayáŋaŋgurí ŋuya soso iŋondutuwoyoteno.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Uni mande kho nunoyoteŋgo ŋaya noya o kanata quro kondé iŋoyoteto, ko Anutuko uni soso khumaŋgurí mu, asa uni roneneŋowímboya uni piyimimboya soso yoriní pitu ko otoqowaŋgo.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Ŋunde ŋuro no naru rokóŋoro Anutu toŋímo ko unipare toŋeyemo ŋuya no kondé tero otete sopowero quro iŋo-iŋone ŋu rewe roneneŋoní o piyimi ka kama teyoteno.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “No kumima naru kumimo mira meyowomo yate pitu ko ŋano mahenowó. Nondo mone siyoro sitú topo-topone otoro tukuni teyaŋgo ŋu samaka yerenowó, ko o qa-qaAnutu te inowero qu se mahenowó.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Ŋunde tanowó, ko Anutu toŋímo sara tunoqewero otete ka tero Ya Surumímo ŋuro quroko oweqo, no niyaŋgurí. Unipare soŋga ta naŋge noya yatowó. Ko norendo niri parámi ka kama tatowó.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Quko Juda uni kumimbo Esia mira parámi moŋgo qu Ya Surumímo ŋuno yaŋgurí. Uni ŋundo meté mahero toŋeŋgemo kaŋero mande kho nunowaŋgo, peka.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Ŋunde kini tiníqo, asa uni ŋano qundo no Sanedrin toŋeyemo kaŋanowó quno do quhurí ka nono qeneŋgurí ŋu meté yewaŋgo.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Mande kanata karo mande kho nunoyoteŋgo naŋge, peka. Ŋu naruko ŋuno nondo keweroyemo kaŋero kondé ŋande kiwanowó, ‘No unipare khumaŋgurí qundo pitu ko otoqowaŋgo ŋuro iŋondutuwoyoteno. Ŋunde ŋuroko no norero mande khono norotoyoteŋgo ŋa.’”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Feliksiko Khe ŋuro komo iŋaró, ŋunde ŋuro ŋande yaró, “Imemoŋgo kuma unindoro uni kembé,Lisias ŋu, mahe umbuníqota nondo mande ŋa roŋgaruwowano,” yero Juda uni asá yiriní toŋeŋgurí.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Ko enendo kuma unindoro sopo-sopo uniyeŋu mironí Pol sopoyuri, quko kondé ma kusiyowero, eneŋo topé-topémbo o qímboro se mahewaŋgo, yaró.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Imemoŋgo ta Feliks koya parí Durusila koya mahiriyó. Durusila ŋuko Juda pare ka. Ko Feliksiko Pol nekoní mahero unipareto Yesu ŋuko Kristoŋu iŋondutu teyoteŋgo ŋuro yiní iŋaró.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Polko otete roneneŋowíŋuro yaró, ko uni kato eneŋo meté sopoyote ŋuro yaró, ko imemoŋgo Anutuko unipare ronda yereweya ŋuro yaró. Ŋunde yiníqo, Feliks sasaro tero yaró, “Koro ŋu! Toŋe. Imemoŋgo naru ka yoníqo, neko kerewe maheweya.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Ŋunde yaró, quko oka karo ŋuya ŋande ye iŋaró, ko Polko peka kina rotowero ŋuro mone ka inoweya, peka. Ŋunde ŋuro naru qambu nekoní mahiní ŋuya mande yeyari.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Yate-yate kumima naru irisa ŋunde rotoro Posias Festus ŋundo Feliks mepé raró. Ko Feliksiko, Juda uni eneŋo metéŋowaŋgo, ye iŋoro Pol rotoní kusi-kusi yano yaró.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.