Atos 22

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 “Uni topo ko awa okite, ye iŋoyi. No mande topé yeya yewe teteno.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Ŋunde Hibru mandewore yiníqo, iŋoro mondó ta yotoro niri-niri ka kama taŋgurí. Polko ŋande yaró,
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “Noko Juda uni ka. Námembo Silisia mirako Tarsus yendémo ŋuno pisi nereró, quko no Judia mirako ŋano parámi tanowó. Gamalielkoiŋo-iŋo no nunaró, ko usi-sinanimboro hutuŋo mandeye ŋuro iŋo-iŋo nunaró. Ŋunde ŋuro ye itaka teyoteŋgo ŋunde naŋge nondo Anutu koro kondé iŋoyanowó.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Ŋunde ŋuro no unipare Khe ŋuhoweyaŋgurí qu yutoyano, ko uni ŋuya pare ŋuya yorero kusi-kusi yano yorotoyano.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 O qa-qa unindoro tapá unindoya uniparetoro uni kembé-kembémboya, sowo mande ŋu meté ye yimirowaŋgo. Dokoro enendo Damaskus topo-topoyemboro sokome ka nunoyi unipare ŋunde qu yondoworo oteteye piyimi ŋuro topé rewero quro yore Yerusalem mahewero khendo Damaskus yendémo ŋuno unowó.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 “Asa no khendo yate kosa keweroko Damaskus yendémo ŋuno owero naŋge tanowó. Ko waka ta hiyó parámi ka sambo saŋa noŋgo umburo no hiyó nunaró.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Hiyó nunoní rokaráŋoro nokono umbuweqo, maŋgo kato nimiraró, ‘Sol, Sol, ke do karo no rambaruru nereyote?’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 “Yiní mande topé ŋande yanowó, ‘Uni parámi, ke dani?’ “Yewe nimiraró, ‘Noko Yesu, Nasaret noŋgo qu, keto no rambaruru nereyote,’ yaró.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Uni noya yatowó ŋuko hiyó ŋu qeneŋgurí, quko maŋgó iŋanowó ŋu ene kama iŋaŋgurí.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 “Asa ŋande yanowó, ‘Uni Parámi, no itaka do ka tewe teteno?’ “Yeweqo, Uni Parámimbo nimiraró, ‘Ke otoqoya Damaskus oyo. Ko ŋu yendémo ŋunoko uni kato do kho ka kunoteno qu kimiroweya,’ yaró.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Hiyó ŋuko parámi horé, asa ko kini tiníqota nondo o qenewero mepémo kini. Uni noya yatowó ŋundo kandenemo nondoworo norero Damaskus otowó.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 “Ko uni ka ŋuno yaró, owí muko Ananaias. Uni ŋuko hutuŋo mandehamó howeyara. Juda uni soso Damaskus yoteŋgo ŋundo ŋande yeyoteŋgo, ŋuko uni meté.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Asa ene mahero no taŋgenemo kaŋero ŋande nimiraró, ‘Topo Sol, ke pitu ko toŋete.’ Yiníqo, ŋu naruko ŋuno naŋge toŋene muko pitu ko meté tiní toŋete ene qenenowó.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 “Asa ŋande yaró, ‘Usi-sinanimboro Anutuyembo ke rokó kerero ŋande ye iŋaró, ko keto eneŋo iŋo-iŋo qu iŋoyi tondaŋeweya, ko keto Uni Roneneŋowí ŋu qenero maŋgómbo mande yete ŋu iŋoweya.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Ŋunde ye iŋaró, dokoro keto maŋgó rero toŋeŋgepo qeneró ŋuya kusumbokepo iŋaró ŋuro unipare soso yesowoweya.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Asa ke do ka sopoyote? Otoqoya owí nekoya sono rika enendo quhuríŋge soworo se rotoweya.’
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 “Imemoŋgo no Yerusalem mahero Ya Surumímoŋuno hariri teroqo, iŋo-iŋone enesó-enesó tiní
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Uni Parámi qenenowó. Qenewe ŋande nimitoyaró, ‘Waka ta Yerusalem roto toŋe. Dokoro ke mandene re ŋano yeweya, quko uni kumimbo iŋowero piyimiŋowaŋgo.’
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 “Ko nondo yanowó, ‘Uni Parámi, uni ŋano qundo ŋande iŋoteŋgo, komo nondo huru-huru yasoso quwore uro iŋondutu unipare kusi yereyano, ko haususu yereyano.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Ko komo enendo keŋo yesowowero uni Stiven ŋu uri khumoníqo, neneŋombo kutaqemo kaŋero niŋgu-niŋgu tero urowero uni ŋuro kowe punu-punuye sopoyanowó.’
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 “Yeweqo, nimiraró, ‘Ke oyo. No asá kerewe sewemo toŋero uni wini meyowo keweroyemo yoweya.’”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Asa Juda unindo Pol koro mande qu soso iŋoro kondé nekaŋgurí, “Urika khumoní! Uni ŋunde qundo nokono ŋano kama yoweya!”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Ŋunde yero hurí tero wimbo-wimbo nekero kowe punu-punuye piru quse wendaŋe raŋoro kuku somoyaŋgurí.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Asa ko kuma unindoro uni kembé ŋundokuma uni yimitoro ŋande yaró, “Pol yano re oya haususuwoya ŋande oseseyuri, do murí karo unipareto niri-niri parámi ŋunde teyoteŋgo,” yaró.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Asa kusiyoro haususuwowero taŋgurí quno Polko kuma unindoro sopo-sopo kaŋande oseseyaró, “Yembe meté Rom uni mande khono kama kaŋaró qu ka haususuwowaŋgo?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Yiníqo, sopo-sopo uni ŋu kuma unindoro uni kembé ŋuno uyaro oseseyaró, “Ke do tewero? Uni ŋuko Rom uni ka.”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Ko uni kembé ŋundo Pol ŋande miraró, “Ke no nimito. Kepe Rom uni kape ma kini?” Yiní, “Iyo,” yaró.
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Yiní ŋande yaró, “Nondo kimo parámi raŋoro Rom uni tanowó.” Ko Polko yaró, “Quko námbo pisi niriníqo, nondo Rom uni tanowó.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Ŋunde ŋuro kuma unindo oseseyowero qundo waka ta toŋeŋgurí. Kowe kuma unindoro uni kembé ŋundo sasaro taró. Dokoro enendo Pol, Rom uni ka, kusiyaró.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Kuma unindoro uni kembé ŋundo do murí horé karo Juda unindo Pol mande kho inoyaŋgo ŋuro iŋowero taró. Ŋunde ŋuro saraŋoní re rotoro o qa-qa unindoro tapá unindoya uni pará-parámboya neko yiriní mahe huruwaŋgurí. Ko Pol rero rotoní.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.