Atos 19

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa Apolos Korin yendémo ŋuno yoníqo, Pol mira purí itaqero uyare yate-yate Efesus yendémo ŋuno uró. Uro Yesu koro iŋo-iŋo rewero uni kumiyiyoro
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 ŋande osese yereró, “Ye iŋondutu taŋgurí quno ŋuno yembeka Yuqa Surumí ŋu raŋgurímbe ma kini?” Yiní yaŋgurí, “Kini. Noreko Yuqa Surumí ŋuro mandí kama iŋato.”
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Yi ŋande yimiraró, “Ŋunde ŋuro ye date tero sono raŋgurí?” Yiní ŋande yaŋgurí, “Noreko Jon koro sono qu ratowó.”
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Yi Polko yaró, “Komo Jonko unipare sono re yunoro ŋande yaró, ‘Ye quhuríyemboro newonde surumí teya quhurí ŋu se rotoya sono ri. Ko ye uni no huwónemo maheweya ŋuro iŋondutu ti,’ yaró. Asa uni ŋuko Yesu.”
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Ŋunde yiníqo, uni ŋu iŋoro Uni Parámi Yesu ŋuro owímo sono ri
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Polko kandí rero saŋayemo riní Yuqa Surumímbo eneno umburó. Umbuní mande enesó-enesó yero Anutu koro mande qu yeyaŋgurí.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Uni soso ŋuko 12 ŋundiro.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Asa Polko kombo kapusa quroko ŋuno Juda koro huru-huru yanooro Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyóŋuro kondé yero iŋo-iŋoye okokowaró.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Quko uni kumi eneŋombo eneŋo newondeye kondé kusiyaŋgurí. Ŋunde kusiyoro iŋondutu kama tero unipare toŋeyemo Uni Parámimboro khe ŋuro yesaráŋoyaŋgo. Ŋunde ŋuro Polko yorotoro iŋo-iŋo rewero unipare yorero toŋeŋgurí. Ko naru rokóŋoro Tiranas koro iŋo-iŋo rewero yayómo ŋuno mande ŋuro epe mito-mito taŋgurí.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Ŋunde teyoní, yate-yate kumima naru irisa ŋunde kini taró. Asa ko Esia mira unipare soso, Juda ŋuya Grik ŋuya, Uni Parámimboro mande qu iŋaŋgurí.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Anutuko Pol kandímo o wimbí moréenesó-enesó parámi teyara.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Unindo eneŋo kho tewero koro kowe punu-punuyó ŋu ri se khumo uniko saŋayemo raŋgurí quno ŋuno se khumoye ŋu kini taró, ko yuqa piyimi muyorotoro toŋeyaŋgo.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Juda uni kumimbo wimbo toŋero yuqa piyimi mu yohoweyaŋgo. Kumi muko Uni Parámi Yesu owí nekoro yuqa piyimi ŋu yohowaŋgo. Ene ŋande yaŋgurí, “Nondo Polko ŋu Yesu ŋuro yesowoyote ŋuro owímo yeya mande kondé yeteno.”
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Juda o qa-qa unindoro tapá uni ka, owí muko Siva, ŋundo simó kande saŋiyoro irisa pisi yereró. Simó ŋundo kho ŋunde qu taŋgurí.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Asa naru kano ŋunde tiqo, yuqa piyimi ŋundo ŋande yaró, “Nondo Yesu iŋo inoteno, ko Pol iŋo inoteno. Quko ye dani?”
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Ŋunde yiní uni ŋu, yuqa piyimi ŋuro quroko yaró, ŋu yutoro taka yereró. Kowe punu-punuye uto romboŋero yuto wisikara yiriní ya ŋu rotoyi sitú umbuní birimbiri soraŋgurí.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Asa Juda unindoya Grik unindoya Efesus yaŋgurí ŋundo o ŋu iŋoro sasaro tero Uni Parámi Yesu owí hokoyaŋgurí.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Unipare qambu iŋondutu tero mahero oteteye piyimi ŋu soso komo teyaŋgo ŋu tunomo yesowaŋgurí.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Kumimbo o piyimi wimbí moré teyaŋgo, ŋundo o ŋunde tewero quro iŋo-iŋo sokomeye ŋu se koporo unipare toŋeyemo se qayi qaró. Sokome ŋuro kimoyó soweyaŋgurí muko ŋandiro, wondo musiyó silwa 50,000 ŋundiro.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Ŋundiro naŋge Uni Parámimboro mande qu usaye parámi taró.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Asa o soso ŋu kini tiníqo, Polko ŋande ye iŋaró, “Nondo Masedonia mira koya Akaia mirawore uyaro rotoro Yerusalem pitu ko oroqota rohoréŋoro Rom ŋuno uyarero qenewano.”
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Quko koretero eneŋo samaka-samaka uni irisa, Timoti koya Erasitus koya, yorero asá yiriní Masedonia uyaririyó. Ko Pol eneŋo muko Esia ŋuno soŋga ta yora.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Ŋu naruko ŋuno uni kumimbo Uni Parámimboro Kheŋuro saŋgirí tero kuma parámi ri otoqaró.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Uni ka, owí muko Demitrius, enendo anutu pare ka, owí Aritemis, koro ya surumí ŋuro kapo-kapo ka silwapo towoní uni qambu qundo kimoyi o towoyara uni ŋundo mone parámi reyaŋgo.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Asa enendo o towoyara uni ŋu neko yerero uni kho ŋunde qu teyaŋgo ŋuya neko yiriní kopoyi ŋande yaró, “Topo okite, ye iŋoteŋgo, kho teyoteto ŋano quwore mone parámi rero meté kunditeyoteto.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Ko ye ŋande qenero iŋoyoteŋgo, uni ŋu, Polko Efesus yendémo ŋano ŋuya Esia mira parámimo soso ŋuno ŋuya unipare qambu yowosoní iŋo-iŋoye rohoréŋoyoteŋgo. Ŋande yimitoyote, ‘Anutu kandeto towoyoteŋgo ŋuko anutu hamó kini.’
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Hamó, mandímbo mone khonani ŋa rambaruruwoweya. Ŋuya, mandímbo Aritemis koro ya surumí ŋu riní unipare iŋo-iŋoyemo oka kina qembe teweya. Komo Esia unipare soso anutu pare ŋuro iŋondutu teyaŋgo. Quko Polko mande ŋando owí parámi ŋu rambaruruwowero tete.”
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Yiní iŋoro saŋgirí parámi tero kondé ye nekaŋgurí, “Aritemis, Efesus koro anutu ŋuro owí ŋuko parámi!”
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Ŋunde yiqo, yendé unipare soso kiwe uyaro soso koporo kheŋgeŋoro Pol koro topé irisa Masedonia koro qu, owéyari Gaius koya Arisitakus koya yorero o qenewero yendé qunoŋuno oŋgurí.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Polko yendé ŋuno unipare keweroyewore owero iŋaró, quko Yesu koro iŋo-iŋo rewero uniparetokusiyaŋgurí.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Hamó, Esia mira koro uni pará-pará kumimbo Pol koya topo taŋgurí ŋundo mande ka ri mahiní kondé ŋande soréŋaŋgurí, “O qenewero yendé quno ŋuno ma owero,” yaŋgurí.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Asa yendé ŋuno unipare qambu ŋu, iŋo-iŋoye kape taró. Ŋunde ŋuroko kumimbo mande ka yaŋgurí, ko kumimbo mande meyowo yaŋgurí. Ko unipare qambu kape tero ŋande iŋaŋgurí, nore do murí karo kopoteto, yero iŋaŋgurí.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Juda uni ŋundo eneŋo topoye Aleksanda wosoyi otoqo unipare qambu toŋeyemo kaŋiní kumimbo kiwero roŋgaruwoyaŋgurí. Ko Aleksandako kandí hokoro mande topé huru-huru unipare yimirowero taró.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Tiníqo, qenero ŋande iŋaŋgurí, ŋuko Juda uni ka. Ŋunde ŋuro ene maŋgoye koporo watí-watí ye nekoyaŋgurí, “Aritemis, Efesus koro anutu ŋuro owí ŋuko parámi!” Ene watí-watí ŋunde nekeyuri naru piru ta ŋunde kini taró.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Asa Efesus yendémboro sopo-sopo uni ŋundo unipare qambu yiyoro mepa mande yero ŋande yaró, “Ye Efesus uni, uni soso ŋande iŋoyoteŋgo, ko nore Efesus uni, norendo Aritemis koro ya surumí ŋu sopoyoteto, ko eneŋo kapo-kapoyó sambo koŋgo umburó ŋusopoyoteto.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Uni kato mande ŋu rohoréŋowero mepémo kini. Ŋunde ŋuro ye mondó yuri. Ye, oka tato, yero waka ta ma tewero.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Dokoro uni irisa ŋa yore maheteŋgo, quko ya surumí moŋgo oka kama momo tariyó, ko noreŋo anutunani pare ŋaro kama yesaráŋoyariyó.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Asa ko Demitrius koya kho kopo topémboya mande ka yewero iŋoyoteŋgo tiníqo, asa mande kho tewero naruyó yote, ko uni kembé korete qu yote. Ene mandeye mande khono yewero ŋa roŋgaruwi.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Ŋunde tiqo, mande ka yorote tiníqo, asa ŋuko huru-huru naru horé ŋuno huruworo ŋu roneneŋowaŋgo.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Qeni, noreŋombo itaka o tunoqete ŋuro mande khono kaŋewato, peka. Dokoro huru-huru ŋako murí moré kini. Ŋunde ŋuro uni kembémbo ŋande yewaŋgo, norendo kina kuma teyoteto.”
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Sopo-sopo uni ŋundo yiní kini tiní, unipare asá yiriní toŋeŋgurí.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.