Atos 16

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa Polko uyareyate Deripe yendémo ŋuno uroqo Listira yendémo ŋuno ŋuya uró. Ŋunoko Yesu koro iŋo-iŋo rewero uni kaŋuno yora, owí Timoti. Juda pare ka iŋondutu taró, ŋuro naŋuní, quko iwí muko Grik uni ka.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Topo unipare Listira noŋgo ko Aikoniam yendé moŋgo qundo oteteyó ŋuro ŋande yaŋgurí, “Timoti ŋuko uni meté.”
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Polko Timoti koya toŋewero ye iŋaró. Ŋunde ŋuro Juda uni ŋuno yaŋgo ŋuro iŋoro Timoti re kowí toŋaró. Dokoro uni soso iŋaŋgurí, Timoti iwí muko Grik uni ka.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Asa toŋero uyareyate yendéne-yendéne oro, komo asá yerewí unindoyatapá unindoya Yerusalem ŋuno mande kusiyoro sokome ŋu nakayáŋaŋgurí qu, ŋu rero unipare yunaŋgurí. Yunoro ŋande yimiraŋgurí, “Ye ŋu naŋge howeyuri.”
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Ŋunde ŋuro unipare iŋondutuye kondé horé tiní naru rokóŋoro huru-huru ŋundo sowe tiní qambu tunoqeyara.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Asa Yuqa Surumímbo Pol koya topémboya soré yerero Esia mira parámi quno ŋuno mande ma yesowowero ŋunde yero soré yereró. Asa ko Pirikia mira ko Galesia mira kewerowore yateyaŋgurí.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Yate-yate Misia mira koro wembóŋgo ŋuno mahero Bitinia mirako uyarewero ye iŋaŋgurí. Quko Yesu koro Yuqa ŋundo soré yereró.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Asa ko Misia mira ŋu takaro windi tapémo Tiroas yendémo ŋuno uŋgurí.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Suwono Polko Masedonia mira koŋgo uni qu ka quko qeniní kaŋero Pol nekoro ŋande miraró, “Ke windi karóŋoya Masedonia ŋano mahe nore samaka yere,” yaró.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Ŋunde qenero nore ŋande iŋatowó, ko Anutuko miti mandeŋuno yesowo yimirowero neko nereró. Ŋunde ŋuro Masedonia uyarewero sunará tatowó.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Asa Tiroas noŋgo waŋgowore roneneŋo karóŋoro Samotires noko mosowímo ŋuno uyatowó. Ko saraŋoníqo, Neapolis yendé windi tapémo ŋuno otowó.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Ŋu noŋgo Filipai yendémo khewore otowó. Komo Rom unindo yendé ŋu rero ŋuno kunditeyaŋgo.Ŋuko Masedonia mira koro yendé korete qu. Nore naru piru ta yendémo ŋuno yatowó.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Asa Sapat narukoŋuno yendé rotoro hariri tewero mira tomó ka seqaro sono kano utowó. Uro kunditero pare kumi ŋuno kopoyaŋgurí ŋu yiyoro eneya mande yatowó.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Taiataira mira koŋgo pare ka, owí muko Litia, ŋundo mande ŋu iŋaró. Enendo tuwi mandumi huririyó soweyoyara,ko Anutu potoruku te inoyara. Asa iŋoní Uni Parámimbo newondí riní Polko mande yaró ŋu iŋondutuwoyaró.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Iŋondutuworo eneya suwisawiyómboya sono raŋgurí. Ri kini tiní nore nimiraró, “Ye nondo Uni Parámimboro hamó iŋondutu teyoteno, yero iŋoteŋgo tiníqo, asa meté mahero yanemo yuri qembe.” Ŋunde yiníqo, eneya uyatowó.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Naru kano nore hariri tewero mira tomómo ŋuno utoqo kho pare kato kheko wisumu nerero niyaró. Yuqa kato pare newondímo yoní eneŋo maŋgómo do ka imemo tunoqeweya ŋuro yeyara, ko unipareto mandí iŋowero wondo parámi eneŋo sopo-sopoyó yunoyaŋgurí.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Asa enendo nore nohowero kondé ŋande kiweyaró, “Uni ŋako Anutu Koreko Horé yote ŋuro sunará simóŋo. Enendo rambaruru takawero kheyó ye yimitoyoteŋgo,” yaró.
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Kosa naru qambu ŋuno pare ŋu ŋunde te yate-yate Pol ŋuro piyimiŋoro rohoréŋoro yuqa ŋu ŋande miraró, “No Yesu Kristoŋuro owímo kimiroteno, pare ŋa roto toŋe!” Ŋunde yiníqota roto toŋeró.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Asa yuqa ŋu roto toŋiní pare ŋuro sopo-sopoyómbo ŋande ye iŋaŋgurí, ko wondo kaŋuya kama rewaŋgo. Ŋunde ŋuro Pol koya Sailas koya yondoworo yowosoro tapá uni kopoyaŋgo quno oŋgurí.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Yorero mande ronda-ronda uni toŋeyemo oro ŋande yimiraŋgurí, “Juda uni irisa ŋando noreŋo yendé unipare qu okoko yiriri newondeye piyo tete.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Enendo murí ka rondaqe yunoyotiri, quko nore Rom unipareto muríye ŋu howewero mepémo kini.”
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Unipare qambu qundo uni irisa ŋuya kiro puso yero yesará yereŋgurí. Ko mande ronda-ronda unindo kumba tukuni yaŋgurí, kowe punu-punuyari se rotoya kumukopo yuto haususu yiri.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Ŋunde yiqo, kumukopo qambu yutoro yorero kusi-kusi yano yorotaŋgurí. Yorotoro mande kondé ka kusi-kusi ya koro sopo-sopo ŋu miraŋgurí, ke ŋa meté sopo yere qembe.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Mande kondé ŋu iŋoro sopo-sopo uni ŋundo yorero kusi-kusi ya quroko yorotoro kheyari kewá irisa-irisa keweroko quno ŋuno kusi yereró.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Suwo keweroko Pol koya Sailas koya Anutuwore hariri tero yambo yeyori kusi-kusi uni kumi iŋaŋgurí.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Asa waka ta kunduru parámi ka raŋoro kusi-kusi ya tatáŋo soso toŋo wisiyoní ya mako soso kosoní utó kondé qu kusi-kusi uni kandeyemo ŋu soso tondaŋaró.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Ŋunde tiní sopo-sopo uni ŋu otoqoro kusi-kusi ya mako qeneró muko soso kosoro koŋgó taró. Qenero kusi-kusi uni soso soreteŋgo, peka, ye iŋoro suke parámi ka wosoro eneŋo kowí uto khumowero taró.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Quko Polko kondé nekaró, “Koweke ma rambaruruwowero! Noreko soso ŋana yoteto!”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Sopo-sopo uni ŋu suru koro nekoní re mahe inoyi toworo kheŋgeŋoro ya quroko oro khe kandí yukuwoní Pol, Sailas taŋgeyarimo umbu raŋaró.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Asa yore yondoworo mirako umburo ŋande yaró, “Awa-awane, no date tero rambaruru takawano?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Yiní ŋande yariyó, “Ke Uni Parámi Yesu koro iŋondutu tekata, Anutuko keya suwisawikepoya yoriní rambaruru takawaŋgo.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Ŋunde yero eneya suwisawiyómboya Uni Parámimboro mande qu re yunariyó.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Ko suwo keweroko naŋge sopo-sopo uni ŋundo yorero mamayari sonowaró. Sonowoní eneya suwisawiyómboya yorero sono re yunariyó.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Ŋunde tiriqo, yorero yayómo oro o qoyarimboro yunaró. Ko yano kopoyaŋgurí ŋundo niŋgu-niŋgu parámi taŋgurí, dokoro enendo Anutu iŋondutuwoyaró.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Asa saraŋoníqo, mande ronda-ronda unindo kumba tukuni asá yiri mahero yaŋgurí, “Keto uni irisa ŋu yorotoka toŋiri.”
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Yiri kusi-kusi ya sopo-sopo ŋundo Pol miraró, “Mande ronda-ronda unindo yari yorotika toŋiri yeteŋgo. Ŋunde ŋuro kusi-kusi ya roto toŋiri newondeyari ime yoní.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Quko Polko kumba tukuni yimiraró, “Nore irisa ŋako Rom uni, ko o piyimi ka kama taro. Quko ronda-ronda uni ŋundo nore nondoworo unipare toŋeyemo haususu nerero kusi-kusi yano ŋano norotaŋgo. Ko itaka mondó ta noroti toŋewaro, peka? Kini horé! Eneŋombo mahero norero eneya mirako amuno uwato.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Asa kumba tukunimbo ronda-ronda uni mande ŋu yimiraŋgurí. Yimitoro, irisa ŋuko Rom koro uni qu, yi iŋoro sasaro taŋgurí.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Uyaro o piyimi taŋgurí ŋuro yuŋguna yerero yorero yendémo umburo kira yereŋgurí, ko mira ŋa rotoya mira meyowomo toŋiri.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Ŋunde yiqo, kusi-kusi ya rotoro Litiako yano oriyó. Oro uni topo ŋuno yiyoro newondeye rukisoyoro toŋiriyó.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.