João 10
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Mʉcana masare riasosʉogʉ ado bajiro yiquĩ Jesús:
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Ĩna ya soje sãjagʉ̃ama, ĩnare tirʉ̃nʉcõri codegʉ ñami.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Ovejare tirʉ̃nʉri masʉ ĩ sãjatoni ĩre soje jana ĩsigʉ̃ yiguĩji soje coderi masʉ. Ĩ sãjaroca ĩ ya ocare tʉo masirã yirãji ĩ ya oveja. Ĩ ya ovejajʉare ti masicõri, wamena ĩnare ji bucõagʉ̃ yiguĩji ĩ.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Ĩnare bucõa jeocõri, ĩna riojʉa ĩnare tʉ̃a ũmatãgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩ ya ocare tʉo masicõri, ĩre sʉyarã yirãji ĩna. |src="HK005E.tif" size="span" copy="Horace Knowles ©The British & Foreign Bible Society, 1954, 1967, 1972, 1995." ref="San Juan 10.2-4"
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Ĩ oca ĩna tʉo godo weobejama ĩre sʉyamena yirãji ĩna. Ĩ ya ocare tʉo masibiticõri, ĩre rudirã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús masare.
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Riasore oca ĩnare goti masioquĩ Jesús. Ito bajibojarocati itire tʉo masibiticã ĩna.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Ito yija mʉcana tʉdi gotiquĩ Jesús ĩnare:
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Yʉ riojʉa wadiana ñarocõti, rʉori masa ito yicõri riniri masa cʉni ñañi ĩna. Ito bajiri yʉ ya oveja mesare tʉorʉ̃nʉbisijarã.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Yʉ ña soje bajiro bajigʉ. No yʉna sʉoriti sãjagʉ̃, ĩre masogʉ̃ yigʉja yʉ. Ado bajiro bajigʉ yiguĩji ĩocʉ̃: Oveja ĩna ñari sãnimʉjʉ sãjacõri, mʉcana tʉdi, budi, yi ñagʉ̃, ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Queno wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, quenari wese ĩ baroti bʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro bajirã ñarã yirãji yʉre boca ãmirã. Ĩnare tirʉ̃nʉgʉ̃ yigʉja yʉ.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 ’Riniri masʉ ĩ ejaja, rinicõri sĩagʉ̃ti ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, ruyuriogʉti ejagʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Yʉama masa ĩna catitĩñaroca yigʉ wadirʉ ña yʉ. Ito yicõri, ñe rʉyabeto queno ĩna ñaroca yigʉ wadirʉ ña yʉ.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 Yʉ ña ovejare queno coderi masʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉrãma yʉ ya oveja bajiro bajirã ñarã yirãji. Yʉ ya oveja bajiro bajirãre goda ĩsirocʉ ñacã yʉ.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 Sĩgʉ̃ waja bʉjarocʉ ĩ moaja, queno oveja coderi masʉ meje ñaguĩji ĩocʉ̃. Buyairo ĩ ejaja ticõri, ovejare wagogʉ yiguĩji ĩ. Ĩ ya oveja meje ĩna ñajare, ĩnare wagogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri buyairo ejacõri, ovejare ñiagʉ̃ yiguĩji, ito yicõri ĩnare ĩo bategʉ yiguĩji ĩ.
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 Waja bʉjarocʉ riti sĩgʉ̃ ĩ moaja, ovejare wagogʉ yiguĩji ĩ, ĩ ñarã meje ĩna ñajare. Ĩnare maigʉ̃ meje ñari ĩnare ĩ wagoja no yimenaji ĩre, yi riasoquĩ Jesús masare.
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 — ausente —
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 — ausente —
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Adi sãnimʉ gãna meje ñama gãjerã yʉ ya oveja. Ĩna ñama gãjerã masa. Ĩnare cʉni ãmigʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna cʉni yʉre cʉdirã ñama ĩna. Co rʉmʉ co sãnimʉti ñarã yirãji ĩna. Ito yicõri, yʉ sĩgʉ̃ti ñagʉ̃ yigʉja ĩnare coderi masʉ, yiquĩ Jesús masare.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 ’Godagʉ yigʉja yʉ, mʉcana tʉdi catirocʉ. Ito bajiro yʉ yijare yʉ ñarã catitĩñarã yirãji Dios rãca. Ito bajiri yʉ Jacʉ bʉto yʉre maiami.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Masama yʉre sĩamena yirãji. Yʉmasiti yʉ ãmoro bajiroti masare yiari goda ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Masare yiari yʉ goda ĩsi ãmoja, iti ña yʉ ãmoro bajiro yʉ yiroti. Ito yicõri, mʉcana tʉdi yʉ cati ãmoja cati masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiro yʉ yi masitoni yʉre cũquĩ yʉ Jacʉ, yiquĩ Jesús masare.
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, judio masa ʉjarã ricati riti tʉoĩacã ĩna ĩja.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Coriarã jãjarã ado bajiro yicã:
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Gãjerãma ado bajiro yicã ĩna:
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Iti rʉmʉri juebʉcʉ ñacʉ. Jerusalénjʉ Dios ya wi cajero ĩna cʉdabiare basa, mʉcana tʉdi tʉoĩarã basa menicã ĩna.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Ide ñurajʉ roca, Salomón wame cʉtiri dʉjajʉare Dios ya wijʉ sãja wacʉ gʉa Jesús rãca.
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Ito bajiro gʉa baji ñaroca Jesure gãni biacõri, ĩre seniĩacã judio masa:
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús:
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Yʉ ya oveja meje ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Canʉ mʉare yʉ goticato bajiroti bajia. Yʉ ñarã meje ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, ya yʉ mʉare.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Oveja ĩna ʉjʉ ocare ĩna tʉo masiro robo bajiro, yʉ ñarã yʉre tʉo masiama ĩna. Yʉ cʉni ĩnare ti masia. Ito yicõri yʉre sʉyarã yirãji ĩna.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Ĩna catitĩñaroca ya yʉ. Ito bajiri coji godacoa yimenaji ĩna. Sĩgʉ̃jʉa yʉ rʉcorãre ẽmabicʉ yiguĩji.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 Ĩnare yʉ rʉcotoni yʉre cũquĩ Cʉna. Nijʉa ĩ rẽtoro sẽogʉ̃ maquĩji. Ito bajiri sĩgʉ̃jʉa yʉ rʉcorãre ẽma masigʉ̃ maquĩji ĩja.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Yʉ, ito yicõri yʉ Jacʉ rãca riti ña gʉa, yiquĩ Jesús judio masare.
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Ito yija mʉcana ĩre rearona gʉ̃ta ãmicã ĩna.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Ĩna ito yija ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare:
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Ĩ ito yijare ado bajiro cʉdicã judio masa:
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Ĩna ito yijare Jesús ado bajiro yiquĩ:
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 “Dios oca riojo ñasarise ña”, yi tʉoĩa mani. Ĩ oca tʉorʉ̃nʉanare, “Yʉ bajiroti bajirã ña mʉa cʉni”, yiñi Dios ĩ oca tutina.
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Yʉre besecõri adi sitajʉ yʉre cõaquĩ Dios. Ito bajiri, “Dios Macʉ ña yʉ”, yʉ yijare, ¿no yija, “Diore bʉsitua mʉ”, yati mʉa yʉre?
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Yʉ Jacʉ ĩ yiro bajiro yʉ yibeja, yʉre tʉobesa.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Yʉ Jacʉ ĩ yiro bajiro yʉ yija, yʉre tʉorʉ̃nʉbitibojarãti, yʉ yigore ticõri, “Riti gotiami”, yi tʉoĩarʉja mʉare. Ito bajiri, “Yʉre bajiroti ʉsi cʉtigʉ ñami yʉ Jacʉ. Yʉ cʉni ĩre bajiroti ʉsi cʉtia”, yʉ yija, “Riti gotiami”, yi masirʉja mʉare coji bʉsati, yiquĩ Jesús ĩnare.
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Ito ĩ yija tʉocõri, mʉcana ĩre ñia ãmobojacã ĩna. Jesujʉama rudicoaquĩ.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Rudi wacõri, Jordán wame cʉtirisa sidʉja waquĩ Jesús mʉcana. Ĩre baba cʉti wacʉ gʉa cʉni. Itojʉ ejacõri, Juan ĩ idé gu ñacatijʉ tujaquĩ Jesús.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Jãjarã masa ĩre tirã ejacã. Ĩre ticõri, ado bajiro yicã ĩna:
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Itojʉ Jesús ñaroca jãjarã ĩre tʉorʉ̃nʉcã masa.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.